 |
 |
 |
Pirmas Puslapis Įžanginė Informacija Ego Kursai Ištraukos Iš Raštų Paskaitos Alchemija Meilės Erdvė Kiti Straipsniai Knygos Mantros Audio Paskaitos Gnostiškas Menas Naujienos Nuorodos Forumas |
Pamatas
Kai skaitome daugelio religijų šventraščius, mes susiduriame su filosofiniu akmeniu, Merkurijumi, uola. Evangelijose Jėzus kalba apie akmenį (Simoną Petrą: Kefas Patar, kas graikų ir aramėjų kalbose reiškia uolą ar akmenį) ant kurio turi būti pastatyta šventykla. Tai yra pamatinis akmuo, kurį atmeta statytojai; tačiau jis turi būti kertiniu akmeniu arba pagrindine atrama šventyklai. Tai yra masoniški ir kabalistiški terminai. Jėzaus Evangelijos yra kabalistinės. Jos yra susijusios su Alchemijos paslaptimis, Kabalos paslaptimis, kurios yra visiškai nesuprastos šiuolaikinėje religijoje. Taigi šie elementai buvo atmesti jau labai, labai senai. Nesuprasdami alchemijos ir kabalos, mes nesuprasime ir Biblijos.
Norėdami suprasti, kas yra šis pamatas, mes turime suprasti, kas yra kabala ir kaip ji veikia. Kabala yra simbolis, ji yra žemėlapis, glifas, išreiškiantis tai, kaip pasireiškia ir funkcionuoja energija. Tai – Visatos ir sielos žemėlapis. Jis diagramoje talpina visus Gamtos lygmenis; šioje schemoje gali būti pažymėta viskas, kas egzistuoja. Šiame žemėlapyje gali būti suprasti demonai ir visi dievų, dieviškųjų būtybių panteonai, taip pat tai, kaip jie yra vienas su kitu susiję. Tai yra gilaus turinio įrankis ir kiekviena sfera, kiekvienas apskritimas, yra pasaulis arba realybė. Tai yra vibracija, energijos forma, tai yra šviesos forma, tai yra vieta. Tai yra būdas suprasti gyvybę, suprasti fizinį kūną, suprasti vidinius kūnus, suprasti Protą. Viskas gali būti suvesta į kabalą, tačiau mūsų dienomis ji nėra gerai suprantama. Kai kažką suprantame apie visose religijose minimus sukūrimo mitus, mes matome, jog ten egzistuoja tam tikros besiderinančios temos ir kai kurie besiderinantys elementai. Pirmiausia mes sutinkame Trejybę. Tai yra šventas dieviškasis trikampis, aukštesnysis, dangiškasis trikampis. Graikų kalboje jis vadinamas Logos. Tai yra Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Trejybė krikščionybėje. Induizme tai yra Brahma, Višnu ir Šiva. Tai yra trys aukštesnieji dievai actekų ir majų religijose. Kiekviena sistema, kiekviena religija, turi šią Trejybę. Ši Trejybė yra Vienybė, išreiškianti save įvairiais būdais, tačiau ji gali kurti tiktai vienu būdu. Kaip žmonės, mes galime save išreikšti akimis, kalba, rašysena, simboliais. Bet gyvybę mes galime sukurti tiktai vieninteliu būdu. Egzistuoja tik vienas būdas, kuriuo žmogus gali kurti, suteikti gyvenimą, ir tai vyksta per seksualinius santykius. Taip pat yra ir su dievybe, mes visi žinome posakį: „Kaip viršuje, taip ir apačioje“. Atvirkštinis variantas taip pat yra tiesa: kaip apačioje, taip ir viršuje. Viskas, kas egzistuoja, yra sukurta tos pačios energijos. Tai yra ta esminė energija, kuri išnyra iš Nebūties, tai - Šviesa. Ji turi daug pavadinimų: Kristus, Kecalkoatlis, Okidanok, Kukulkanas, Avalokitešvara. Visi jie nusako tą pačią jėgą, tai yra Kristaus Šviesa. Tai - Šviesa, kuri suteikia gyvenimą. Tai yra sauliškoji jėga, slypinti už visų religijų. Visos tikrosios religijos turi sauliškąjį didvyrį: Apoloną, Jėzų, Heraklį, Mitrą, Kecalkoatlį, t. t. Visi jie yra dievybės ar dievai, kurie yra Saulės įrankiai (perteikėjai), jie atneša Kristaus, Saulės šviesą ir duoda pradžią gyvybei. Štai kodėl egiptiečių dievas Ra yra Saulė; Saulė yra gyvybės pradžia ir jos šaltinis. Ta Šviesa yra vadinama Kūrimo Spinduliu. Tai yra besileidžianti sauliškoji energija, kuri tampa Gyvybės Medžiu. Kristus per Jėzų pasakė: „Aš esu pasaulio šviesa <...> Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“, [cituota iš evangelijos pagal Joną] t. y. per Kosminį Kristų, sauliškąją dievybę. Egipte nušvisti buvo galima per Ozyrį; jis yra tas pats, kas ir Kristus. Ir kas tapdavo kristifikuotas, Ta pasireiškianti Šviesa yra vibracija. Dieviškosios Motinos Erdvės (Prakritės) įsčios išleidžia šį spindulį; toliau tas spindulys pradeda tirštėti ir besileisdamas tampa vis labiau materialiu. Besileisdamas jis sukuria gamtą, sukuria visą kūriniją. Tai yra Septynios Pradžios Dienos makrokosmose, tai yra visi etapai, kurių metu užgimsta gyvybė, ir ji (Šviesa) leidžiasi augančio tankumo lygmenimis. Štai tą mes turime Medyje: visus augančio tankumo lygmenis. Pačioje Medžio viršūnėje mes matome nulinę dimensiją, kuri yra anapus suvokimo. Ji vadinama „Nebūtimi“, „Nepasireiškusiuoju“, vadinama „Nesukurtąja Šviesa“, kurios protas negali suvokti. Iš to kyla kažkas, kas palaipsniui besileisdamas vis tankėja ir tankėja. Ta besileidžianti energija turi įvairius pavadinimus. Ji vadinama Prana, kai ji nusileidžia šiek tiek daugiau, ji vadinama Akaša, kai dar daugiau – Eteriu. Tai yra variacijos, didėjantis sudėtingumas, didėjantis tankumas tai energijai tampant materija. Šiuolaikinėje fizikoje mes jau žinome, kad energija ir materija yra tas pats dalykas, tačiau skirtinguose pavidaluose, skirtingose vibracijose; ji tiesiog šiek tiek keičia savo formą. Tas pats yra žinoma kabaloje ir visose ezoterinėse tradicijose, savo šaknyse visa materija kyla iš to paties fundamentalaus šaltinio. Viskas yra vibracija, viskas yra tarpusavyje susiję ir surišta, tai yra tarpusavio priklausomybė, apie kurią kalbėdami pradėjome šį kursą. Viskas yra tarpusavyje susiję, visa energija ir visa materija. Visa energija sukelia reakcijas, tos reakcijos vadinamos karma. Ši materija, ši energija, pradeda diferencijuotis į visus skirtingus pasaulius ir įvairius gyvybės lygmenis. Nuo visatų iki galaktikų, iki planetų, iki saulės sistemų, iki pat tokių fizinių kūnų, kokius turime mes, iki molekulių, iki atomų, iki subatominių dalelių. Visa tai, kas egzistuoja, viskas, ką mes galime suvokti, savo šaknyse yra Kristus, Šviesa, gyvybė. Viskas, kas egzistuoja, savyje talpina tą ugnį. Viskas, ką sukuria gamta, savyje turi Kristaus kibirkštį, kuri ir suteikia galimybę viskam egzistuoti. Štai kodėl mokslininkai negali sukurti paprasčiausios ląstelės, netgi vienos paprastos vandens molekulės. Jie žino iš ko ji fiziškai padaryta, žino, kad tai vandenilis ir deguonis, tačiau jie negali sukurti vandens, nes jie negali kurti, nes jie nežino, kas yra Kristus, kas yra ta ugnis, slypinti vandenyje. Vandenyje slypi ugnis. Kiekvienas augalas savyje turi ugnį, kaip ir kiekvienas akmuo. Kiekvienas jūsų įkvėpimas yra tos šviesos, ugnies išraiška. Kai ta šviesa nusileidžia ir diferencijuojasi į visas materijos formas, mes pradedame matyti atskiras energijų variacijas. Iš Eterio kyla tai, ką mes vadiname tatvomis (sanskrito kalbos terminas), jos tiesiog yra Eterio vibracijos. Jos yra Apas, Prithvi, Tedžas ir Vaju. Tai yra keturios pagrindinės tatvos, kurios, kai jos dar labiau nusileidžia, yra vadinamos keturiomis gamtos stichijomis: vandeniu, žeme, ugnimi ir oru. Taip pat egzistuoja ir kitos tatvos (Adi ir Samadhi). Yra daug atskirų eterio, akašos ir pranos formų, tačiau savo esmėje visos jos yra energija. Jos visos nusileidžia iš tos pačios vietos. Kai ta energija pagaliau pasiekia fizinį pasaulį, ji pasireiškia paprasčiausiu žinomu elementu - vandeniliu. Tai - paprasčiausias egzistuojantis elementas. Jo atominis skaičius yra 1. Taigi, jei jūs pažvelgsite į periodinę elementų lentelę, tai pamatysite, jog ten pirmasis elementas yra vandenilis. Okultinėje tradicijoje tūstančius metų buvo žinoma, kad iš šio pagrindinio cheminio elemento kyla visi kiti elementai. Tai yra pirmasis Kristaus pasireiškimas fizinėje materijoje; tačiau vandenilis toliau save išreiškia ir tampa sudėtingesnis. Iš šio paprasto junginio mes turime vandenį, kalcį, geležį, visus kitus įvairius elementus, iš kurių yra sudaryta viskas, kas buvo sukurta. Tiesą sakant, mokslininkai mini, jog fizinė Saulė pagrinde sudaryta iš vandenilio. Yra manoma, jog fizinė Saulė didžiąja dalimi sudaryta iš vandenilio, paprasčiausio pirminio elemento, iš kurio viskas yra sukurta. Mes, kaip fizinis kūnas, esame sudaryti iš įvairių medžiagų, kurių visų pagrindas yra vandenilis, derinio. Kad gyventume, mes vartojame skirtingas energijų (formų) kombinacijas. Kiekviename fizinio kūno lygmenyje nuolatos vyksta sudėtingos transformacijos. Stulbina tai, kaip tobulai viskas buvo sukurta ir kaip mes vis dar atsisakome pripažinti Inteligenciją tame sumanyme. Yra bukaprotiška nematyti išmintingos inteligencijos, kuri slypi už paprastos atomo ar vandenilio elemento konstrukcijos, nekalbant jau apie ypatingą žmogaus kūno sudėtingumą. Mes esame tokie arogantiški, jog tikime, kad tai buvo atsitiktinumas. Stebina tai, jog mes diena iš dienos gyvename užmiršdami, kad tai nėra atsitiktinumas ir kad egzistuoja tikslas, dėl kurios mums buvo suteikta ši dovana - fizinis kūnas; tą mes nuolatos ignoruojame. Kalbant apie fizinę materiją, apie fizinius kūnus, Žemėje neegzistuoja pranašesnis įrankis; nieko nėra labiau prisitaikančio, sudėtingesnio ar paslaptingesnio, tačiau taip pat – dar labai prastai suprasto. Mes tvirtiname suprantą daugelį dalykų, nors panaudojame tik labai mažą procentą savo smegenų. Mes tvirtiname suprantą savo fizinį kūną, nors egzistuoja daugelis organų ir sistemų, kurių paskirties negalime nustatyti, o jie funkcionuoja. Mes negalime sukurti paprasto elemento, ląstelės, vandens molekulės, tačiau mes tvirtiname įvaldę žmogaus kūną, kuris yra neįtikėtinai sudėtingų sistemų visuma, ir kuris veikia be jokio mūsų įsikišimo. Nors mūsų kūnas kiekvienu momentu atlieka stebuklus, mums visiškai nereikia apie jį galvoti. Kad mūsų kūnas išgyventų, mums tereikia labai nedaug ką padaryti. Mes kvėpuojame automatiškai, mums apie tai per daug nereikia galvoti. Mums reikia pavalgyti, atsigerti ir mums reikia šiek tiek veiklos, siekiant pasirūpinti šiais dalykais. Jei šios sąlygos yra patenkinamos, šis kūnas gimsta, auga, vystosi ir mes jame tam tikram laikui apsigyvename. Tačiau mes jame gyvename visiškai ignoruodami jo funkcijas ir tikrąją paskirtį. Mes užaugame ir spėliojame, o kai nerandame atsakymų, mes blaškome save pojūčiais, kuriuos gauname per fizinį kūną. Ir tai tęsiasi tol, kol fizinis kūnas sunyksta ir numiršta. Toks yra daugumos žmonių gyvenimo būdas ir tai yra neįtikėtina tragedija. Kad išgyventume, mums reikia trijų maisto tipų:
Fizinis kūnas priima visus šiuos elementus, kurie yra sauliškosios šviesos vibracijos. Mes priimame sauliškąją šviesą neapdorotoje jos formoje ir mums to reikia, kad būtume sveiki. Mūsų kūnai iš tos sauliškosios šviesos išgauna tam tikras energijas. Mes įkvepiame orą ir pats kūnas savaime iš jo išgauna reikalingus elementus, reikiamas daleles, reikalingą energiją ir ugnį tam, kad palaikytų kūną. Tada mes iškvepiame tai, kas nereikalinga. Mes valgome maistą, kuris kol kas yra sunkiausioji paminėta vibracijos forma, ir kūnas pats apdoroja tą maistą, jį transformuoja, pakeičia, išgauna tai, kas reikalinga ir pašalina tai, kas nereikalinga. Tas pats galioja kiekvienam kūno mechaniškam procesui. Mes įkvepiame tai, kas reikalinga, iškvepiame kas nereikalinga. Mes geriame mums reikalingą vandenį ir šlapindamiesi pašaliname tai, ko nereikia. Mes valgome mums reikalingą maistą ir kūnas pašalina tai, kas nereikalinga. Tai yra nuolatinis mūsų gaunamų elementų gryninimo ir tobulinimo procesas. Tačiau kalbant apie įspūdžius, viskas yra kiek kitaip. Įspūdžiai yra visų pojūčių, kuriuos gauname per fizinius jutimus, rezultatas. Nelaimei, mes niekada nesimokėme kaip išgryninti, transformuoti, transmutuoti, visus gyvenimo įspūdžius. Taigi mes priimame viską ir krauname tai į protą ir į širdį, tokiu būdu sukurdami neįtikėtiną chaosą savo psichikoje. Paprastai kalbant, mes priimame sauliškąją šviesą daugeliu skirtingų būdų ir daugeliu skirtingų formų. Yra dvi paskaitos, Įspūdžių Transformacija ir Pančatatva Ritualas, kuriose šis procesas detaliai paaiškinamas, ten paaiškinama, kaip į tai įsitraukia visi organai: kvėpavimo sistema, širdis, plaučiai, smegenys, liaukos, kaip jie įsitraukia į visų energijos, maisto, vandens, oro, įspūdžių formų priėmimą ir jų transformavimą, gryninimą, valymą, siekiant paversti juos kažkuo kitu. Taigi jums reikėtų tas lekcijas išklausyti ar išstudijuoti jas knygose, siekiant giliau visa tai suprasti.
Maisto ir oro mechaniškos transformacijos rezultatas gali būti randamas Yesod. Kiekvieną naktį mums fiziškai miegant, aukštesnysis mūsų fizinio kūno aspektas, vadinamas vitaliniu (gyvybiniu) kūnu, priima sauliškąją energiją, Kūrimo Spindulį, siekdamas atstatyti dienos metu prarastą energiją. Štai kodėl mes miegame, tokiu būdu fizinis kūnas išlieka ramybės būsenoje ir yra pakraunamas. Gyvybinis kūnas per Čakras pasikrauna energija, ją kaupia ir valdo. Vitalinis kūnas atitinka Yesod, Devintąją Sferą. Jis yra aukštesnysis fizinio kūno, kuris Gyvybės Medyje yra Malkuth, aspektas. Fizinis kūnas visą energiją gauna iš vitalinio kūno. Nervų sistema iš čakrų gautą energiją transformuoja ir perdirba, toliau ši energija susijungia su energijomis, gautomis iš mūsų maisto ir vandens per virškinimo procesą, per kraujo apytakos sistemą, t. t., ir galiausiai patenka į endokrininę sistemą, į liaukas. Kalbant apie mechanišką gamtą, kalbant apie tai, ką mechaniška gamta gali nuveikti, ta energija yra transformuojama ir perdirbama tol, kol galiausiai ji pasiekia aukščiausią savo išraiškos formą. Tą formą mes vadiname Seksualine Energija. Todėl aukščiausias, pats galingiausias Kūrimo Spindulio pasireiškimas fiziniame pasaulyje yra seksualinė energija: tai – pati galingiausia mūsų turima energija. Alchemijoje seksualinė energija vadinama Merkurijumi (gyvsidabriu).
Gyvsidabris yra skystas akmuo. Jis yra seksualinės energijos simbolis: gyvybės pagrindas.
Gnosticizme seksualinė energija vadinama vandeniliu Si-12. Vadinama vandeniliu, kadangi ji yra tiesiog to pirminio gryno vandenilio pasireiškimas, o Si, kadangi tai yra septintoji oktavos nata: Do Re Mi Fa So La Si. Skaičius 12 yra jos atominis svoris. Gnosticizme mes suprantame, kad fizinis maistas, kai mes jį valgome, turi atominį svorį lygų 768. Jis gana nemažai išgryninimas, kol pasiekiamas atominis svoris lygus 12; daug kas yra pašalinama. Tai yra vienas termino „alchemija“ reikšmės lygmenų. Tai yra mechaniškas lygmuo, kuriame fizinis kūnas alchemiškai pašalina negrynumus tam, kad kažką padarytų tobulą. Didžiojo Darbo tikslas yra tęsti šį gryninimą sąmoningais darbais: atliekant tai sąmoninga valia tose mūsų srityse, kuriose jis nevyksta ir negali vykti mechaniškai. Jeigu pažvelgsime į Gyvybės Medį mikrokosmoso lygmenyje, kaip į žmogaus kūno žemėlapį, mes pamatysime, kad mūsų galva yra viršuje (ją karūnuoja Kether), o galutinis išgryninimas vitaliniame kūne ir endokrininėje sistemoje yra patalpintas Yesod, t. y. seksualiniuose organuose. Fizinio kūno augimą ir vystymąsi valdo endokrininė sistema. Endokrininės sistemos aukščiausia išraiška slypi seksualinėje energijoje. Mes visi žinome, kad kankorėžinė liauka valdo fizinio kūno vystymąsi mums beaugant. Kai pasiekiame lytinio subrendimo amžių, pas daugelį žmonių kankorėžinė liauka nustoja augusi, kadangi dauguma žmonių įvairiais būdais pradeda naudoti seksualinę energiją ir kankorėžinę liauką daugiau nepasiekia ta energija, kuri anksčiau ją pasiekdavo. Nepaneigsime, kad seksualinė energija yra visos žmogaus veiklos gravitacijos centras. Tai yra labai akivaizdu, jei objektyviai pažvelgsite į mūsų civilizaciją ir visas civilizacijas istorijoje; visų veiksmų esmė, motyvas yra seksualiniai santykiai. Galios Troškimas paprastai yra seksualinės galios troškimas. Keršto, garbės, turto troškimas paprastai šaknis turi tam tikroje gašlumo, geismo formoje. Mes einame į karą dėl troškimo. Mes žudome, plėšiame, prievartaujame, ieškome pasisekimo, siekiame pasiekimų, kadangi norime, jog mumis žavėtųsi, mus vertintų, mūsų norėtų; viso to šaknys slypi geisme, tai – bandymas atkreipti kitų dėmesį ir energiją. Taip pat seksualinė energija yra mūsų dvasinio gyvenimo pagrindas. Jeigu suprasime, kad visa kūrinija yra seksualinės veiklos rezultatas, mes pamatysime, jog mūsų fizinis kūnas egzistuoja tiktai todėl, kad mūsų tėvai turėjo seksualinių santykių, jie tai atliko, jie puoselėjo meilę ir taip jie sukūrė fizinį kūną. Ta pati tiesa galioja bet kokiam kitam asmeniui, kuris kada nors egzistavo ar egzistuos. Viskas, kas gimsta, gimsta iš seksualinių santykių.
Alchemijos mokslas yra metodas mums gimti kaip Sielai. Skirtingų gyvų padarų seksualinio susijungimo būdai ir metodai skiriasi. Tarp žmonių egzistuoja savi įpročiai. Gyvūnai turi savo įpročius, augalai - savo. Kai kurie daro tai nelytiniu būdu, kiti dauginasi dalijimosi būdu. Tarp mineralų egzistuoja savi metodai ir jie taip pat dauginasi lytiškai. Panašiai ir su planetomis, saulėmis, žvaigždėmis ir mėnuliais, jie visi turėjo savo pradžią Kristaus šviesoje. Ta Šviesa yra Dieviškosios Motinos įsčių išraiška. Visoje Dievo kūrinijoje gyvybė sukuriama per seksualinius santykius. Todėl siekdamas sukurti aukštesnę būtybę, Dievas taip pat kuria per lytinius santykius, tačiau pagal savo dėsnius. Logos išsiskleidžia į dvejetą: vyrišką ir moterišką. Tai yra Šventoji Dvasia, Binah. Tai yra Abba ir Aima, Tėvas/Motina. Tai yra tibetiečių Jab-Jum, indų Šiva-Šakti. Štai tokiu būdu Dievas kuria. Tai yra Elohimas. „Eloa“ yra moteriška. „El“ yra Dievas (Jis) ir yra vyriškas, vienaskaitinis. Žodis „elohimas“ yra daugiskaitinis, tai yra „El“ ir „Eloa“ kartu, vyriška ir moteriška. Elohimas. Jeigu paskaitysite Bibliją, pamatysite, jog originaliai hebrajų kalba pasakyta:
Čia Elohimas reiškia Dievą, kaip Tėvą-Motiną. Šventoji Dvasia nusileidžia ant Marijos kaip šventasis Balandis; ji buvo skaisti mergelė prieš, per ir po jos sūnaus, Išganytojo, gimimo. Buvo sakoma, kad Mozė, Padmasambhava, Kecalkoatlis, Buda, Zaratustra, Fusi ir daugelis kitų Mokytojų gimė iš nekaltosios mergelės, gimė iš ugnies ir vandens. Šventoji Dvasia (Binah) yra kuriančio Kristaus aspektas. Šiva yra kūrėjas-naikintojas. Jis yra Jah-Hevah: Šventoji Dvasia, Dievo kuriančioji-naikinančioji galia. Šakti yra Jo sutuoktinė, Ji yra Ugnis. Šventosios Dvasios ugnis yra patalpinta mūsų lytiniuose organuose. Ugnis, Šakti, yra nušvitimo šaltinis.
Tinkamas seksualinės energijos panaudojimas ir valdymas yra kelias įžengti į dangaus karalystę; šio mokymo apeiti neįmanoma.
Krikštas, kaip simbolis, reiškia seksualinės energijos paėmimą iš vandenų savyje, reiškia jų Transmutaciją ir patalpinimą ant mūsų viršugalvio, taip nukreipiant šį besileidžiantį spindulį atgal į pradžią. Dvasininkas (mūsų vidinio Dvasininko, Atmano ar Chesed, simbolis) paima vandenį ir (kaip tyrumo, kaip sakramento, kaip sudaryto susitarimo, simbolį) pila jį ant pakaušio, karūnos, Sahasrara čakros, Laodikėjos. Panašiai yra ir su apipjaustymo ritualu, kuris yra degeneravęs senovinis Iniciacijos ritualas, kurio metu gaunantysis Iniciaciją įsipareigoja kontroliuoti seksualinę jėgą, valdytis ir stiprinti valią, nebūti gyvuliu. Seksualiniai vandenys yra visos kūrinijos įsčios. Kiekvienas angelas ir kiekvienas Demonas yra gimę iš lytinių santykių. Žmonija yra įsčios. Kaip mes naudojame seksualinę jėgą apsprendžia tai, kuo tampame. Jeigu išliejame tą energiją ir panaudojame ją palaikyti bei sustiprinti pojūčių troškimą, mes tampame gyvuliais. Taip yra dėl to, jog gyvūnai vadovaujasi instinktais, juos įtakoja instinktyvūs troškimai ir pojūčiai. Jeigu neįveikiame to savo psichikos aspekto, mes išliekame kaip gyvūnai ir, tiesą sakant, tampame žvėrimis ar kitaip - demonais. Tai akivaizdu mūsų kultūroje, šios žmonijos skonis daugiau nebėra pakilios prigimties. Mums daugiau nerūpi gražios klasikinės muzikos, gražaus meno, gamtos subtilybės. Mes, kaip kolektyvinė visuma, geriau linkę domėtis smurto proveržiais ir žvėrišku seksualumu, kuriuos mes sudedame į savo filmus, reklamas, televiziją ir knygas. Mūsų, kaip žmonijos, skonis yra linkęs į gyvulišką pojūtį, o ne į angeliškas aukštumas. Visi mes turime tai savo psichikoje ir todėl meditacija yra toks siaubingai sunkus dalykas, kadangi protas yra pasinėręs gyvuliškame troškime. Jeigu galime tai pakeisti, tada mes galime pakeisti viską.
Štai kodėl Yesod yra vadinama pamatu. Seksualinė energija yra gyvenimo pagrindas. Į ją remiasi visas gyvenimas. Seksualinė energija yra esminė visos mūsų veiklos energija. Kai galvojame, mes per Intelektą naudojame seksualinės energijos modifikaciją. Kai jaučiame, mūsų emocijos kyla iš seksualinės energijos modifikacijos. Kai veikiame, mes kaip kurą naudojame seksualinės energijos modifikaciją. Jeigu leidžiamės kontroliuojami savo gyvuliškosios prigimties, tuomet mes leidžiame šiam spinduliui palikti fizinį kūną orgazmo metu. Fiziškai mes sukuriame kitą fizinį kūną. Taigi ši energija čia pasireiškia ir tai yra jos galutinis tikslas. Žvelgiant iš psichologinės pusės, jei mes išliejam seksualinę energiją, ji ir toliau leidžiasi iš Malkuth, kurdama negatyviai. Ji kuria mūsų pačių pragarą, mūsų pačių Klipoth. Žmonija, kaip visuma, dėl seksualinės energijos išliejimo yra susikūrusi savo Klipoth. Kai Kūrimo Spindulys nukreipiamas per gyvulišką troškimą, jis ir toliau kuria, tačiau kuria negatyviai, to pasekmė yra karma ir Kančia. Štai kodėl visose didžiosiose religijose pagrindas remiasi būtinybe įveikti gyvulišką troškimą. Tai, kaip mes mąstome, jaučiame ir veikiame, kuria. Jeigu mes galvojame, jaučiame ir veikiame iš gyvuliško troškimo paskatų, mes sukursime pasekmes: karmą. Mėgavimasis maloniais pojūčiais verčia gamtos švytuoklę siūbuoti; karma yra gamta, kurianti pusiausvyrą pagal švytuoklės dėsnį: jei mėgausitės maloniais pojūčiais, gamta atneš jums skausmą. Tai - neišvengiama: toks yra Dėsnis. Kuo labiau mes bandome išvengti skausmo, tuo daugiau mes jo patirsime. (Ir tik labai išsiderinęs asmuo bandys daryti atvirkščiai, kurdamas skausmą tam, kad gautų malonumą: taip elgiasi demonai). Būtina išmokti gyventi viduryje: nei vengiant skausmo, nei trokštant malonumo. Taip švytuoklė nustoja svyravusi. Mes tai įgyvendiname nustodami gyvuliškai elgtis visose trejose smegenyse. Tačiau pagrindas, pats stipriausias poveikis, kurį galime inicijuoti savo gyvenime, yra pasiekti pusiausvyrą savo seksualiniame gyvenime. Jeigu išmokstame transformuoti seksualinę energiją, ją išlaikyti, transmutuoti, mes tą energiją medžiu sugrąžiname aukštyn. Mes nustojame kūrę klipoth (pragare) ir grąžiname energiją atgal viršun, kad galėtume sukurti sielą. Ant šio pamato, per tos valios stiprybės tobulinimą, mes pakeliame savo Egzistencijos lygmenį; mes aukštyn pakeliame energiją centriniu Gyvybės Medžio, Sąmonės linijos, stulpeliu. Ta seksualinė energija tampa transformuota ir transmutuota anapus Si-12 vandenilio lygmens ir tampa maistu daug subtilesniems mūsų sąmonės lygmenims. Tokiu būdu mes nubundame pozityviai. Iš esmės mes tą jėgą padarome tobulesnę. Savyje mes sukuriame tobulą Žmogų. Tačiau jeigu vietoj to mes ir toliau susitapatiname su troškimu ir pojūčiu, ta energija vis dar kuria, tačiau ji kuria pragare ir ji kuria tai, ką mes dabar jau pažįstame kaip ego: gašlumą, troškimą, baimę, pavydą, išdidumą, gėdą. Nuostabu tai, kad šią energiją, kuri yra visų mūsų veiklų pagrindas, gauna ir transformuoja kūnas, ir tada ji tampa pagrindiniu kūno maistu. Kristus, Saulė, suteikia gyvybę makrokosmosui, Visatai. Kristus-Saulė taip pat ir mums suteikia gyvybę, suteikia gyvybę fiziniam kūnui, sielai. Bet jeigu mes paimame tą jėgą, tą energiją, ir panaudojame ją troškimui maitinti, tada ji tampa naikintoja: Šiva yra kūrėjas ir naikintojas. Ji sukuria ego ir tokiu būdu sunaikina sielą. Ji sukuria mūsų baimes, prisirišimus ir nerimą. Štai merginos Fantazuoja apie tobulus vyrus ir jos tai puoselėja nuo pat ankstyvos vaikystės, tą idėją maitina jų motinos, seserys, televizija, filmai, visos jų susikuriamos fantazijos. Tą jėgą, Vaizduotę, maitina seksualinė energija. Kai ta energija nukreipiama į tas fantazijas, ji kuria, ji mums tas fantazijas padaro realiomis. Tokiu būdu mes turime susikurtą idealą, kuris tada tampa matu, pagal kurį kiekvienas moters sutiktas vyras bus matuojamas. Ir niekada joks vyras artimai neatitiks fantaziją; tai neįmanoma. Taigi subtiliame lygmenyje kiekvienos moters psichikoje egzistuoja kritikas, kuris sako: „Jis nėra toks geras, aš nusipelniau geresnio.“ Štai kodėl mes kenčiame. Žinoma, ir vyrai turi tą pačią problemą. Visi mes, kai matome kitus žmones, juos įvertiname pagal savo standartą; mes maitiname standartą, mes duodame jam kuro. Mes matome asmenis gatvėje ir juos tiriame: „Na, jie turi maždaug penkis iš dešimt mano balų.“ Mes savo proto, širdies ir veiksmų energiją atiduodame tam idealui, tai proto fantazijai, ir taip darome ją stipresnę. Mes save įkaliname. Taip pat yra ir su mūsų idėja apie save pačius: esame mes geri ar ne, pakankamai ko nors pasiekę ar ne, esame mes geresni už ką nors ar ne. Mes palyginimui naudojame tuos pačius idealus, tas pačias fantazijas, tas pačias proto projekcijas, ir visa tai yra melas; tai yra mūsų pačių sukurta, viso to šaknys slypi netinkamame seksualinės energijos panaudojime. Gnosticizme tai vadinama seksualiniu piktnaudžiavimu. Gnosticizme seksualinis piktnaudžiavimas nėra tik kito fizinio asmens seksualinis išnaudojimas, tai yra piktnaudžiavimas mumyse slypinčia Kristaus energija. Seksualinis piktnaudžiavimas yra nesuvaldoma žmonijos problema; kaip tik todėl mes esame tokioje situacijoje, kokioje esame, kaip tik todėl mes mes visi esame tamsoje, nežinioje. Vitalinis kūnas, kuris yra aukštesnioji fizinio kūno dalis, turi keturis aspektus arba keturis sluoksnius. Šie yra vadinami Keturiais Eteriais. Atminkite, kad vitalinis kūnas yra visų fizinio kūno energijų pagrindas. Jis palaiko visas fizinio kūno funkcijas, be vitalinio kūno nebūtų fizinio kūno. Tam tikra prasme jis yra vienas ir tas pats. Či kūnas, energijos kūnas, kūnas, su kuriuo dirba akupunktūristai, aura, yra vitalinis kūnas. Gyvybės eteris yra tas vitalinio kūno aspektas, kuris valdo ir palaiko dauginimąsi. Cheminis eteris yra tas vitalinio kūno aspektas, kuris transformuoja ir valdo visą organinį ir cheminį fizinio kūno maitinimą. Jis yra atsakingas už virškinimą, kvėpavimą, čakrų funkcionavimą energetiniame lygmenyje, už visas energijas, kurios turi būti transformuotos. Atspindintysis eteris valdo atmintį, vaizduotę, valios jėgą. Švytintysis eteris tvarkosi su suvokimu. Kai lytiškai subręstame, mes išmokstame masturbuotis ir su kitais lytiškai santykiauti, išmokstame fantazuoti, taigi mes išmokstame eikvoti šią labai galingą energiją mūsų trejose smegenyse. Dauguma iš mūsų vadovaujasi mūsų kultūra, šeima, draugais, ir mes Sanguliaujame. Mes išliejame energiją, žiūrime pornografiją, skaitome meilės romanus, žiūrime filmus ir svajojame apie tobulą partnerį. Tokiu būdu seksualinė energija iš vitalinio kūno yra pašalinama ir mes pradedame ją išlieti, pradedame ja atsikratyti. Kodėl mes tai darome? Kadangi ji mus degina. Tai yra ugnis. Ir šita ugnis iš esmės pasikeičia, kai mes lytiškai subręstame. Iki to amžiaus ši ugnis buvo panaudojama fizinio kūno augimui, mūsų turimų trejų smegenų (viena po kitos) vystymui. Kai mums sukanka 12, 13 ar 14-ka metų, mes tampame pastebimai sudirgę. Kažkas pasikeičia. Tuo metu pasikeičia mūsų liaukos, labai greitai keičiasi kūnas ir protas. Ta energija turi pradėti veikti naujai. Tačiau mes nežinome kaip ją panaudoti. Mes, kaip rasė, išminties raktus išmetėme labai seniai, kadangi mes labiau domėjomės troškimu, pojūčiu, geismu. Taigi mūsų karma yra to ignoravimas, tokiu būdu mes kenčiame. Štai apie ką ir yra Edeno Sodo istorija.
Kai mes švaistome seksualinę energiją tenkindami gyvulišką troškimą prote, širdyje ir seksualinėje veikloje, visi vitalinio kūno eteriai tampa išeikvoti. Štai kodėl, kai esame jauni, mūsų atmintis yra gana gera. Mūsų vaizduotės galios yra labai stiprios ir mūsų kūnai bendrai paėmus yra sveiki, atsižvelgiant į mūsų karmą. Tačiau lytiškai subrendę mes susiduriame su labai rimtomis problemomis, pažįstame gilų nerimą. Paauglio kančios neprilygsta niekam kitam, ką patiriame savo gyvenime. Tiek daug painiavos, tiek daug sudėtingumo, tiek daug skausmo kiekvieną dieną. Ir kadangi mūsų kultūra, mūsų karma nemoko mus tinkamų metodų, tos patirtys gilėja, mes ir toliau švaistome šią energiją, ir tokiu būdu mūsų vaizduotė, mūsų atmintis, mūsų valios jėga (visa tai, ką valdo vitalinio kūno eteriai), mūsų suvokimas apie tikrąją savęs, kaip sielos, vertę, yra išeikvojami ir mes vis labiau ir labiau pasikliaujame klaidingais vaizdiniais, kad jie mums suteiktų saugumo jausmą. Mes paimame energiją ir pradedame ja maitinti klaidingus proto vaizdinius: mes kuriame iliuziją tam, kad susidorotume su savo kančia. Mes įsivaizduojame idealų partnerį, idealų gyvenimą, idealų save. Šie idealai skatina mus eiti prieš mūsų pačių prigimtį, prieš bet ką kitą pasaulyje ir ypatingai prieš mūsų vidinį Dievą. Tai yra idealai, gimę iš baimės ir išdidumo, bet ne iš sąmonės. Mes išliejame energiją, eikvojame vitalinį kūną ir pamažu, pagal savo karmą ir struktūrą, susergame. Mes susergame visose trejose smegenyse. Kai kurie žmonės suserga iškart paauglystėje. Jiems išsivysto rimtos protinės ar emocinės problemos. Kai kurie iš mūsų suserga vėliau, nes mes turime kažkiek neišnaudotos Dharmos. Tačiau jei mes iššvaistome vitalinio kūno energiją, mes neišvengiamai susirgsime, kadangi vitalinis kūnas yra energetinis ir organinis fizinio kūno pagrindas. Vėžys yra vitalinio kūno liga. Štai kodėl mus jis taip kankina, nes mes gydome pasekmę, o ne priežastį. Tas pats ir su AIDS, dedervine, tuberkulioze, cholera, visos šios siaubingos ligos yra karma. Mes neprisimename savo sapnų, nes švaistome seksualinę energiją. Mes negalime atsiminti savo praeities patirčių, savo vaikystės, mes negalime atsiminti to, kas nutiko praeitą mėnesį, negalime prisiminti, kur mes buvome šįryt arba apie ką mes galvojome, kadangi vitaliniame kūne nebėra energijos. Eteriai yra visiškai degeneravę. Ligos yra aplipę žmoniją; nebėra energijos, kuri padarytų mus sveikais, kadangi mes ją švaistome. Vis dėlto, mes galime tai pakeisti, jei veikiame pagal tai, kas vadinama Didžiuoju Arkanu, paslapčių paslaptimi, mokslų mokslu, esme, širdimi, visų mistinių tradicijų ištaka. Didžioji paslaptis, tūkstančius metų saugota nušvitusių būtybių, angelų, Mokytojų, būtent tai, ką jūs dabar skaitote, visos galios ir šlovės šaltinis, yra atpirkimas, kurį mes atrandame tinkamai pasinaudodami seksualiniais santykiais. Kelias į visokias kančias ir skausmą eina per netinkamą seksualinės veiklos panaudojimą. Demonas sukuriamas per seksą. Taip pat ir angelas, Buda, avataras, jie sukuriami per tinkamus ir išgrynintus seksualinius santykius. Akivaizdu, jog angelas neturi gašlumo, Buda neturi gyvuliškojo geismo, nubudęs Mokytojas netrokšta pojūčių, neturi jokio gyvuliškojo geismo. Tačiau demonas tai įkūnija. Ta prasme mes visi esame demoniški, kadangi mūsų protas trokšta ir iki koktumo nuolatos ieško pojūčių. Mes neturime jokios teisės būti išdidžiais, pasipūtusiais, paviršutiniškais. Mes turime atpažinti tikrąją savo psichikos prigimtį ir bandyti ją pakeisti. Štai kodėl visos senosios religijos iš mokinių reikalavo seksualinio Tyrumo. Štai kodėl skaistybė iki dabar visada buvo didžiausia vertybė. Netgi prieš 100 metų skaistybė buvo labai vertinama, taip buvo visada, tačiau dabar viskas pasikeitė. Mes savo naująjį „seksualinį išsivadavimą“ laikome didžiausia vertybe ir taip pamynėme visą praeities moralę, tačiau taip elgdamiesi mes nesuvokiame, jog pamindami senovės moralę, mes paminame save pačius. Mes naikiname mūsų planetą, naikiname vienas kitą, ir taip būtent yra dėl to, jog mes pamynėme savo dorybių supratimą. Šie du dalykai sueina į vieną. Dabar mes išdidumą laikome vertybe, kaip ir pyktį. Jeigu tuo abejojate, pažiūrėkite televiziją: visos mūsų pramogos 100% sukasi apie parodymą, jog geismas, pyktis, pavydas, gyvuliškas troškimas, galia, sarkazmas ir žiaurumas yra „pozityvios, žavinčios savybės“. Baltoji Tantra visada moko atsisakyti orgazmo ir gyvuliško troškimo, pašalinti ir išgryninti visus troškimus patirti gašlumo, išdidumo, pykčio, baimės, pavydo, gobšumo, apsirijimo, visų tipų prisirišimo, pojūčius. Juodoji tantra moko kaip patenkinti troškimą. Štai kodėl, kai dabar nueinate į bet kurį knygyną, į bet kurią mokyklą, nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje ji bebūtų, ir ieškote knygų ar mokymų apie tantrą, 99% iš jų bus juodoji magija, kadangi jie moko kaip patenkinti troškimus, kaip pamaitinti pojūčius, kaip stimuliuoti geismą, kas reiškia - kaip pagilinti mūsų karmą ir kančias. Už tų mokymų stovinčios jėgos ir esybės už tai gauna neįtikėtiną galią ir neįtikėtiną karmą. Egzistuoja karma už kiekvieną veiksmą. Niekas neišvengia to Įstatymo. Karma ir Kristus yra vienas ir tas pats. Karma yra Jo Įstatymo išraiška. Netgi Jėzus Evangelijose pasakė:
Taigi mes, kurie sulaužėme Įstatymą tokiu siaubingu būdu, būtinai turime tai atitaisyt. Alchemijoje egzistuoja žinomas posakis, vadinamas „Vitriol“, kuris reiškia:
Techniką sudaro tos energijos paėmimas ir jos tinkamas panaudojimas, nustojimas ją eikvoti. Mums reikia suvokti, kad švaistome energiją ne vien tik per fizinį orgazmą, mes eikvojame ją per protą, per širdį ir per seksualinį centrą. Evangelijose Jėzus taip pat pasakė:
Kiekvieną kartą, kiekvieną akimirką, kai trejų smegenų apdorojama seksualinė energija netinkamai panaudojama, mes kai ką sukuriame prote. Kai mes ką nors matome ir jo/jos geidžiame, mes psichikoje sukuriame vaizdinį. Šis vaizdinys turi materialią realybę vidiniuose pasauliuose. Kai vaizdiniai pamaitinami dideliu kiekiu energijos, ypatingai per pasikartojančius gašlius jausmus ir mintis, arba, dar blogiau, per vizualizaciją ir masturbaciją ar seksą, jie tampa labai „riebūs“ ir galingi. Savo protuose ir savojoje atmosferoje visi mes esame prikūrę šio tipo esybių. Ir joms reikia maisto, jos yra tikros esybės, tokios kaip ir mes (nors jos nėra tikros ta prasme, jog jų nesukūrė Dievas). Jos yra šmėklos ir jos nori būti pamaitintos. Štai kodėl mes įkyriai esame persekiojami gašlių minčių, kadangi šios esybės, kurios buvo sukurtos praeityje, yra maitinamos geismo energija. Jas sukūrė geismas ir geismas jas maitina. Taigi jos nori to maisto. Jos verčia mus žiūrėti į vaizdinius, žiūrėti į žmones, svajoti, fantazuoti, įsivaizduoti tam, kad jos būtų pamaitintos. Taigi mes išsemiame savo gyvybinį kūną, kad pamaitintume šias esybes. Ir jeigu mes jų dabar nepašalinsime, jos persekios mus ir ateityje. Egzistuoja esybės susijusios su pykčiu, išdidumu, pavydu, baime. Jos vadinamos ego. Jos visos yra proto pasireiškimai; Tibete jos vadinamos psichiniais agregatais. Jos taip pat vadinamos defektais, „aš“, ego. Jos yra užtvaros, kristalizacijos, dirbtiniai astralinės šviesos padarai, jos yra karma. Jose slypi jų sukūrimo ištakos ir jos gali pasireikšti tik pagal tai, kaip jos buvo sukurtos.
Kai mes suprantame, kad žudome, išduodame, vykdome nusikaltimus savo mintimis, jausmais, ir kai suprantame, jog už tai gauname karmą, tada prasideda tikrai rimtas darbas. Mums būtina tapti nepaprastai disciplinuotiems. Valios jėga, kuri mums reikalinga, šamathos valios jėga, visuomet turi būti su mumis. Tai - valia atsiminti save. Tai yra valia transformuoti energiją, transmutuoti, tai - valia pasikeisti, valia atpirkti save, tapti padoriu asmeniu. Visi mes manome esą padorūs, tačiau mes klystame, kadangi mumyse slypi piktadarysčių sėklos. Mes visi išdavėme, žudėme, sanguliavome, mes visi esame svetimautojai. Nė vienas iš mūsų neturi jokios priežasties būti išdidžiu. Mes nesame angelai. Taigi mes neturime nieko, išskyrus vieną dalyką – šansą pasikeisti. Pirmiausia mes užbaigiame su bloga elgsena fiziškai. Kai darome ką nors, ko neturėtumėme daryti, mes tai žinome, netgi jei nesiklausome, žinome tai savo širdyje, savyje. Šitai reikia pakeisti, mes turime rimtai nusiteikti, rimtai atsiduoti darbui. Toliau, mums reikia pakeisti savo mąstymą, disciplinuoti protą per savęs atsiminimą, per savęs stebėjimą ir meditaciją. Mes kruopščiai, pasitelkdami atsidavimą ir nuoširdumą, turime suvokti savo pačių protus. Pirma, pakeiskite savo elgseną. Antra, medituokite apie savo elgseną. Suvokite ją, supraskite, melskite ir prašykite pagalbos. Tiktai tada, kai patenkinamos šios sąlygos, jūs galite pereiti prie jūsų psichikoje slypinčių defektų pašalinimo.
Slapta taisyklė, mokoma kiekvienoje pozityvioje ezoterinėje tradicijoje, yra tokia: niekada neprieikite iki orgazmo ir neišliekite seksualinės energijos. Vis dėlto į tai įeina daugiau: reikia kasdien dirbti, siekiant eliminuoti psichologinius defektus, kuriais pripildytas protas, o tai įmanoma tik tada, kai seksualinę jėgą panaudojame kaip ginklą. Protas negali pats savęs pašalinti – mums reikia įrankio, kuris yra daug galingesnis už protą. Kas galėtų būti galingesnio už visos kūrinijos pačią esminę energiją? Vienišas asmuo mokosi transmutuoti seksualinę energiją su pranajamos pagalba. Susituokę asmenys mokosi transmutuoti seksualinę energiją pasitelkdami seksualinę jogą. Norėdami daugiau apie tai sužinoti skaitykite Samael Aun Weor knygą „The Perfect Matrimony“.
Kiekvienas medituotojas (-ja) turi išsaugoti seksualinę energiją ir ją, kaip ginklą, panaudoti prieš protą. Tai yra visų didžiųjų mistinių ar religinių tradicijų tikslas: pašalinti atliekas ir sugrąžinti sielą atgal link jos šaknų. Kodėl žmonija vis dar savyje nebeturi Dievo? Todėl, kad ji nepasibeldė į duris transmutuodama seksualinę energiją. Pranajama minima kaip vienas iš pirminių meditacijos žingsnių.
Siekiant tinkamai atlikti pranajamą, reikia sulaikyti (transmutuoti) energiją. Ir kaip mes jau žinome, pati galingiausia energija yra seksualinė energija. Kai ta energija yra sulaikoma, transmutuojama, ji gali būti įkinkoma ir nukreipiama. Gnostikas medituotojas nukreipia savo seksualinę jėgą, padedant jo vidinei Dieviškajai Motinai Šakti, moteriškajam Šventosios Dvasios (Šivos) aspektui. Ji yra Atėnė, karo deivė, kuri didvyriui suteikia galią nugalėti savo psichologinius defektus: Medūzą, žemyn nukreiptos Gyvatės hipnotizuojančią ir gundančią jėgą.
Kai protas natūraliai nurimsta, tapdamas ramiu, skaidriu ežeru, jame atsispindi Visata. Tai yra atsispindintis Persėjo skydas: ramybėje (šamathoje) esantis protas. Įdėmiai žvelgdami į tą ežerą mes suvokiame dangų (vipasana). Tokiu būdu mes pažįstame tai, kas anksčiau mums buvo nematoma.
Daugiau informacijos apie pranajamą galite rasti čia: Seksualinė Transmutacija Vienišiems Žmonėms ir Kristiškoji Egiptietiška Pranajama. ----------------- Čia baigiasi įvadinis kursas apie Gnostišką Meditaciją. Šis kursas yra tik negilus įvadas į gilią ir veiksmingą praktiką, kurios tikrasis pritaikymas ir paskirtis gali būti atrasti tik savyje. Norint suprasti šio kurso medžiagą, būtina praktikuoti. Skaityti ir studijuoti nemedituojant yra tolygu skaityti knygas apie sodininkystę, niekada nepaliečiant dirvos. Kad užaugintume sodą, būtina dirbti žemę.
Norėdami savo studijose pasistūmėti dar toliau, medituokite apie knygos „The Revolution of the Dialectic“ turinį. Šis kursas nemokamai pateikiamas visos žmonijos labui.
|
„Baisi nelaimė tiems, kurie rašo Raštą savo rankomis, o po to sako: „Tai – nuo Alacho“, - kad įgytų už tai menką kainą. Vargas jiems už tai, ką jų rankos rašo; vargas jiems už tai, ką jie tokiu būdu įgyja.“ - Koranas 2:79 __________________ |
| Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos | ||
Masonai turi kubinį ar šlifuotą akmenį. Tarp actekų mes matome akmenį, ant kurio sėdi arba stovi dievai. Tas pats aiškiai matoma ir induizme. Tas akmuo yra pamato (pagrindo), kuris kabaloje vadinamas 
ten būdavo ozyrifikuotas. Kristus yra titulas, tai yra energija, vibracija, gili inteligencija, neapsiribojanti tik vienu asmeniu žmonijos istorijoje. Ji daugelį kartų pasireiškė ir toliau pasireikš įvairiose vietose. Tai yra 
Kai mokomės save stebėti, mes mokomės Transformuoti Įspūdžius, mokomės visus pojūčius priimti sąmoningai, kartu juos transformuodami: sąmoningai priimdami tai, ko mums reikia ir atmesdami ko nereikia.
Žemė yra čia, Malkuth, fizinis kūnas. Jeigu nusileisime į žemę, mes rasime Yesod, vandenis. Žemės viduje mes turime juodus prarajos, mūsų proto, vandenis, visas savo nuodėmes, visas savo apgavystes, visas savo klaidas. Mes turime jas ištaisyti, suvokti ir pakeisti, kad atrastume ištobulintą (nušlifuotą) Akmenį. Šlifuotas akmuo turi devynis paviršius: devyni nurodo Devintąją Sferą, Yesod, seksualinius santykius, Pamatą.
pavirsdavo akmeniu. Aplink olą, kurioje ji gyveno, visur buvo galima pamatyti akmenines žmonių ir gyvūnų figūras, kurie į ją žvilgtelėję nuo reginio suakmenėdavo.