Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Sugrįžimas ir pasikartojimas


Žmogus yra toks, koks jo gyvenimas. Taigi, jeigu jis nieko savyje nekeičia, jei iš esmės netransformuoja savo gyvenimo, jei nedirba su savimi, jis apgailėtinai švaisto savo laiką.

Gyvenimas ir mirtisMirtis yra Sugrįžimas į pačią gyvenimo pradžią su galimybe jį vėl pakartoti.

Pseudoezoterinėje ir pseudookultinėje literatūroje daug kas buvo pasakyta apie tolesnius gyvenimus. Vis dėlto mums geriau kalbėti apie tolesnes egzistencijas.

Kiekvieno iš mūsų gyvenimas, su visais savo etapais, visada yra toks pat. Gyvenimas kartojasi egzistencija iš egzistencijos per nesuskaičiuojamą daugybę amžių.

Be abejonės, mes ir toliau egzistuojame savo palikuonių sėkloje. Tai jau yra įrodyta.

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra individualus. Gyvenimas yra gyvas filmas, kurį po mirties mes kartu su savimi pasiimame į amžinybę.

Kiekvienas iš mūsų pasiima savo filmą su savimi ir grįžta su juo tam, kad vėl jį suprojektuotų naujos egzistencijos ekrane.

Dramų, komedijų ir tragedijų pakartojimas yra esminė Pasikartojimo dėsnio aksioma.

Tos pačios aplinkybės visada pasikartoja kiekvienoje naujoje egzistencijoje. Tokių nuolatos pasikartojančių scenų aktoriai yra visi tie mumyse gyvenantys asmenys, mūsų daugelis „aš“.

Jeigu mes atsikratome tų aktorių, tų „aš“, kurie sukelia vis pasikartojančias mūsų gyvenimo scenas, tada tokių aplinkybių pasikartojimas tampa daugiau nei neįmanomas.

Akivaizdu, jog be aktorių negali būti jokių scenų. Tai yra nenuginčijama ir nepaneigiama.Vidinis teatras

Štai taip mes galime išsivaduoti nuo Sugrįžimo ir Pasikartojimo dėsnių. Taip mes galime iš tikro save išlaisvinti.

Akivaizdu, kad kiekvienas iš šių veikėjų („aš“), kuriuos nešiojamės savo viduje, egzistencija iš egzistencijos kartoja tą patį vaidmenį. Todėl, jei tokį „aš“ išskaidysime, jei toks aktorius mirs, jo vaidmuo pasibaigs.

Pasitelkdami vidinį savęs stebėjimą ir rimtai apmąstydami šį dalyką, mes atrasime slaptas Pasikartojimo dėsnio ar įvykių pasikartojimo kiekviename sugrįžime ištakas.

Jeigu praeitoje egzistencijoje vyras turėjo meilės romaną būdamas dvidešimt penkerių metų, tai jo naujoje egzistencijoje – kai jam sukaks toks pat amžius – taip įsipareigojęs „aš“ neabejotinai ir vėl ieškos savo svajonių moters.

Jei minėtai moteriai tada buvo tik penkiolika metų, jos naujoje egzistencijoje to meilės romano „aš“ ieškos jos mylimojo, kai jai sukaks lygiai toks pat amžius.

Nesunku suvokti, jog tie du „aš“, jo ir jos, vienas kito ieško telepatiškai ir dar kartą susitinka, kad galėtų pakartoti tą patį praeitos egzistencijos meilės romaną. 

Du priešai, kurie praeitoje egzistencijoje kovojo iki mirties, ir vėl ieškos vienas kito naujoje egzistencijoje, kad būdami atitinkamo amžiaus pakartotų savo tragediją.

Jeigu du žmonės praeitoje egzistencijoje buvo susikivirčiję dėl nekilnojamo turto, kai jiems buvo keturiasdešimt metų, tai [sekančioje egzistencijoje] jie telepatiškai suras vienas kitą būdami identiško amžiaus, kad galėtų pakartoti tą patį dalyką.

Taigi kiekviename iš mūsų gyvena daugelis asmenų, turinčių daug įsipareigojimų. Šitai yra nepaneigiama.

Vagis savyje nešiojasi vagių landynę, kurioje kiekvienas turi skirtingus nusikalstamus įsipareigojimus. Žudikas savyje nešasi žudikų klubą, o gašlūnas savo psichikoje gabenasi viešnamį.

Kritinis šio reikalo aspektas yra tas, kad Intelektas ignoruoja tokių asmenų ar „aš“ egzistavimą mumyse, ignoruoja jų įsipareigojimus, kurie lemtingai išsipildo.

Visi tie mumyse gyvenančių „aš“ įsipareigojimai vyksta nepriklausomai nuo mūsų Samprotavimų.

Šiuos įsipareigojimus mes ignoruojame, ignoruojame mums nutinkančius dalykus, įvykius, kurie vyksta pasąmonėje ir nesąmoningumo būsenoje.

Štai kodėl mums buvo pagrįstai sakoma, jog viskas mums nutinka staiga, lyg ką tik užklupęs lietus ir perkūnas.

Iš tikrųjų mes puoselėjame iliuziją, jog tai mes kažką darome; vis dėlto mes nieko nedarome. Dalykai mums nutinka. Tai yra lemtinga, mechaniška…

Mūsų asmenybė yra tik skirtingų asmenų, „aš“ instrumentas. Kiekvienas iš šių asmenų („aš“) per asmenybę išpildo savo įsipareigojimus.

Mums nesuprantant nutinka daugelis dalykų. Nelaimei, mes ignoruojame tai, kas vyksta giliau mūsų vargano samprotavimo.

Mes įsitikinę, kad esame išmintingi, nors iš tikrųjų net nežinome, kad nežinome. Mes esame apgailėtini mediniai rąstai, talžomi audringų egzistencijos jūros bangų.

Ištrūkti iš šitos nelaimės, iš šio nesąmoningumo, iš tokios apgailėtinos būsenos, kurioje esame atsidūrę, įmanoma tiktai mirštant savyje…

Kaip mes galėtume pabusti, prieš tai [viduje] nenumirę? Tik su mirtimi atkeliauja tai, kas nauja! Jeigu sėkla nežūsta, augalas nesudygsta.

Kas iš tikrųjų nubunda, tas, kaip to pasekmę, pasiekia pilną savo sąmonės objektyvumą, autentišką nušvitimą ir laimę.

 


<<< Psichologinė daina      Kūdikio savęs suvokimas >>>

 


 „Namai ir turtai –  paveldas iš tėvų, o  protinga žmona – nuo  Viešpaties.“ 

     - Patarlės 19:14

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos