Tai, kas kiekvieną naujagimį daro nuostabų ir žavų, yra jo Esmė; pati Esmė yra jo tikroji realybė.

Visose būtybėse įprastas Esmės vystymasis neabejotinai yra skurdus ir nepakankamas.

Žmogaus kūnas auga ir vystosi pagal rūšies biologinius dėsnius. Vis dėlto Esmei tokios galimybės yra labai ribotos.

Neabejotina, jog be pagalbos pati Esmė gali augti tik labai ribotai.

Atvirai ir tiesiai kalbant, mes pasakysime, kad spontaniškas ir natūralus Esmės augimas įmanomas tiktai per pirmuosius tris, keturis ar penkis gyvenimo metus; kitaip sakant, per pirmąją gyvenimo fazę.

Žmonės mano, kad Esmės vystymasis ir augimas visuomet vyksta nenutrūkstamai pagal evoliucijos mechanizmą, tačiau Visuotinis Gnosticizmas aiškiai moko, kad tai vyksta kitaip.

Kad Esmė galėtų toliau augti, turi nutikti kažkas labai ypatingo, kažkas naujo.

Čia aš pabrėžtinai noriu pakalbėti apie darbą su savimi. Esmės vystymasis įmanomas tik remiantis sąmoningais darbais ir savanoriškomis kančiomis.

Būtina suprasti, jog šis darbas neturi nieko bendro su profesiniais įgūdžiais, tokiais kaip bankininkystė, dailidės amatas, mūrininkystė, geležinkelių tiesimas ar biuro reikalai.

Šis darbas skirtas kiekvienam žmogui, kuris išvystė savo asmenybę; jis susijęs su psichologija.

Mes visi žinome, kad viduje turime tai, kas vadinama Ego, aš, „aš pats“.

Nelaimei, Esmė yra visiškai įkalinta ir absorbuota ego viduje; ir tai yra apgailėtina.

Sunaikinti psichologinį „aš“, išskaidyti jo nepageidaujamus elementus yra kažkas neišvengiamo ir neatidėliotino. Štai kas yra darbas su savimi.

Mes niekada negalėtume išvaduoti Esmės, prieš tai nesunaikinę psichologinio „aš“.

Esmėje slypi religija, Buda, išmintis, mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kenčiančios dalelės ir visa mums reikalinga informacija vidinei Esybės Savirealizacijai.

Niekas negalėtų sunaikinti psichologinio „aš“, prieš tai iš savęs nepašalinęs nežmoniškų elementų.

Mums reikia pelenais paversti siaubingą šių laikų žiaurumą: pavydą, kuris, deja, tapo mūsų veiksmų slapta priežastimi, nepakeliamą godumą, kuris taip apkartino mūsų gyvenimus, bjaurų šmeižtą ir apkalbas, kurie sąlygoja tiek daug tragedijų, nepadorų geismą, skleidžiantį bjaurų kvapą, girtuokliavimą, t. t.

Atitinkamai, kai visa ši bjaurastis susmulkinama į kosmines dulkes, Esmė – be to, kad yra išlaisvinama – ima harmoningai augti ir vystytis.

Kai numiršta mūsų psichologinis „aš“, mumyse neabejotinai spindi Esmė.

Išvaduota Esmė mums suteikia vidinį grožį, iš kurio trykšta tobula laimė ir tikra meilė.

Esmei priklauso daugybė tobulų jutimų ir nepaprastų natūralių galių.

Kai mes mirštame viduje, kai sunaikiname psichologinį „aš“, tada mes galime mėgautis vertingais Esmės jutimais ir galiomis.

<<< Psichologinis sukilimas          Savęs apkaltinimas >>>

__________________