Vanduo atlieka ypatingai svarbų vaidmenį Naujajame Testamente ir yra esminis simbolis Kristiškoje (Kristaus) doktrinoje, taip pat kaip ir kitose religijose. Jėzus buvo Pakrikštytas vandeniu, transformavo vandenį į vyną, vaikščiojo ant vandens ir kas svarbiausia, mokė, jog vienintelis kelias įžengti į Dangaus Karalystę yra naujai gimti iš vandens ir Dvasios.

Kabalistiškai tai išanalizavus ir turint žinių apie visas pasaulio religijas, tampa aišku, jog vanduo – egzistuojantis visuose sukūrimo mituose – yra niekas kitas, kaip vandenys, iš kurių išnyra gyvybė. Tai - seksualiniai vandenys.

  - Evangelija pagal Joną 4:3-18:

„Jėzus paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją. Jam reikėjo eiti per Samariją. Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.

[Senovinių Taro kortų Šeštasis Arkanas vaizduoja vyrą, kuris turi pasirinkti vieną kelią iš dviejų: arba tarnauti šventai, tyrai, dieviškai nekaltajai Motinai, arba tarnauti gašliai ištvirkėlei (Jezabelei). Tai yra šešta „valanda“, su kuria susiduria kiekvienas asmuo, paliesdamas Lytinius Santykius.]

Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto). Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais). Jėzus jai tarė:

„Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: „Duok man gerti“, pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“

[Sėkla yra tyras gyvasis vanduo. Gyvasis vanduo yra Amritos vandenys, tai - rytiečių Mūlaprakritė.]

Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ Jėzus atsakė:

„Kiekvienas, kas geria šitą (fizinį) vandenį, ir vėl trokš. O kas gers (gyvąjį) vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“

Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai!“. Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia.“

[Kitais žodžiais sakant, Jėzus norėjo ją pamokyti apie vandenį, tačiau tai liečia ir jos santykius su jos vyru.]

Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: „Neturiu vyro“, nes jau esi turėjusi penkis vyrus ir dabartinis ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.

Jėzus jos daugiau nebemokė, kadangi ji, nebūdama įpareigojančiuose meilės savitarpio santykiuose, nebuvo pasiruošusi gauti jo mokymus apie lytinius santykius ir gyvąjį vandenį.

__________________