Kai kurie kabalistai pabrėžia, kad Binah, Šventoji Dvasia yra moteriška. Tokie teiginiai yra klaidingi. Dieviškojoje Komedijoje yra labai aiškiai pasakyta, jog Šventoji Dvasia yra Dieviškosios Motinos sutuoktinis. Taigi Šventoji Dvasia išsiskleidžia į savo žmoną, indų Šakti.

Tą reikia žinoti ir suvokti. Kai kas, matydami, jog Trečiasis Logos išsiskleidžia į Dieviškąją Motiną Kundalini ar Šakti, Tą, kuri turi daug vardų, tikėjo, jog Šventoji Dvasia yra moteriška, tačiau jie klydo. Šventoji Dvasia yra vyriška, bet kai Jis išsiskleidžia į Ją, tada yra suformuojama pirma neapsakoma, dieviška pora, Kūrėjas Elohimas, kabiras arba didysis dvasininkas, Ruach elohimas, kuris pagal Mozę pasaulio pradžioje kultivavo vandenis.

Hebrajų kabalistai kalba mums apie paslaptingąją Daath, kuri yra Gyvybės Medyje, apie Sefirą, kuriai nėra prisikirtas dieviškas vardas, kuri neturi jokio angeliško valdovo ir kuri neturi nei dangaus ženklo, planetos ar elemento.

Daath, hebrajų paslapčių sefira, yra sukuriama iš Šivos-Šakti, Ozyrio-Izidės, ezoterinės sąjungos, kurie yra amžinai susijungę Yesod, Pagrinde, devintojoje sefiroje, Devintoje Sferoje, lytiniuose santykiuose, bet paslėpti Daath paslaptyse, kuriose slypi Tantros žinios, su kuriomis dirbama Sahadža Maithunoje ar Seksualinėje Magijoje; kai šios žinios tinkamai panaudojamos, tada atsiranda galimybė pasiekti vidinę Esybės Savirealizaciją. 

Reikalinga, kad kiekvienas iš mūsų giliai tai apmąstytų, kad giliai visa tai suvoktume. Jis ir Ji yra susivieniję Kubiniame Yesod Akmenyje, kuris yra lytiniai santykiai. Tobulos Tantros žinios, su kuriomis mes galime viduje savirealizuotis visuose Esybės lygmenyse, yra Jo ir Jos sąjungos pasekmė.

Kai kurie kabalos autoriai mano, jog Daath, sefira, kuri suteikia žinias ir išmintį, kyla iš vyriško Kosminio Kristaus (Chokmah) ir Binah susijungimo, kur Binah yra išimtinai moteriška. Toks teiginys yra absoliučiai klaidingas, nes iš tikrųjų, Šventoji Dvasia yra vyriška ir kai Jis išsiskleidžia į Dieviškąją Motiną, yra suformuojama tobula pora.

Kubiniame Yesod Akmenyje, Devintoje Sferoje įvyksta tantros Iniciacijos ir suvokiamos tantros žinios. Gyvatės vystymasis išilgai nugaros stuburu aukštyn yra įmanomas pasitelkiant tantras. 

Šiose Kabalos studijose mes turime būti praktiški; egzistuoja autoriai, kurie rašo stebuklus, bet kai žmogus pažiūri į juos, jis supranta, kad jie neišgyveno to ką parašė; jie nepatyrė to savyje ir todėl jie klysta. Aš suprantu, jog žmogus turi rašyti tai, ką tiesiogiai patyrė pats. Aš taip dariau iš savo pusės.

Kūrybiniuose organuose esantis kubinis Yesod akmuo neabejotinai yra ta metališkoji siela, kuri yra seksualinių Transmutacijų rezultatas. Šią metališkąją sielą mes galime vadinti slaptos filosofijos Merkurijumi arba, paprastai sakant, kūrybine energija. Ši energija yra vaizduojama ar simbolizuojama velniu. Kai mes sakome, kad turime dirbti su velniu, tai yra tam, kad transformuotume jį į Liuciferį, šviesos kūrėją.

Mes akivaizdžiai turime galvoje darbą Didžiajame Darbe. Tampa įdomu, jog kaip tik čia, kubiniame Yesod akmenyje, yra seksualiai susijungę Šiva ir Šakti, Ozyris ir Izidė; ir neabejotinai čia yra randamos tantros žinios. Be šito neįmanoma pasiekti vidinės Esybės savirealizacijos.

Rytuose, Tibete, vienuoliai yra radikalūs. Dėl šios priežasties J. P. Blavatskaja manė, kad jie yra juodieji magai. Kiekvienas iš mūsų pakartojo tą klaidą ir dabar mes matome būtinumą pasitaisyti.

Aš netvirtinu, kad dugpos yra šventieji, kad jie yra švelnios avys. Jie yra juodieji magai, nes moko juodojo tantrizmo. Tačiau Bono vienuoliai, netgi kai jie naudoja raudonas kepures, nėra juodieji, kaip klaidingai manė Blavatskaja. Iš tikrųjų, jei kažkas tarp bono vienuolių nenori savirealizacijos, bet tik Išsilaisvinimo tam tikram laikui, kad galėtų Sugrįžti į Šeštąją Pagrindinę Rasę, ar jei jis (ji) iš viso nenori savirealizuotis, o nori tiesiog išsilaisvinti be savirealizacijos, jis gali tai pasiekti.

Pirmiausiai neofitas yra nuvedamas į izoliuotą vietą ir ten, visi jo turimi nežmoniški elementai yra iššaukiami. Tai yra atliekama su aukštąja magija izoliuotame kalne. Tie nežmoniški elementai tampa matomi, apčiuopiami ir ketina praryti neofitą, bet jei jis išlieka ramus, nebelieka nieko daugiau, kaip tik tapti švenčiančiu pergalę. Tada jis turi pašalinti Ego, susmulkinti juos į pelenus ir dirbti su savimi.

Šis išbandymas ir kai kurios išsikūnijimo mantros, kurios yra iš dviejų žodžių, tampa maksimaliomis pastangomis neofitui fiziniame pasaulyje. Baisu yra matyti bono žynį apsirengusį savo balta kaukolių prijuoste ir raudonu turbanu ant jo galvos, laikančiu durklą savo dešinėje rankoje.

Neofito kūnas akimirksniu krinta negyvas tiksliai tuo momentu, kai jis taria savo dvi lemtingas mantras; tada jis yra pasiunčiamas didžiuliams išbandymams Vidiniuose Pasauliuose. Jis turi susidurti su savo mirties baimėmis, turi toleruoti karmos uraganą; jis turi tapti nugalėtoju viskame, ką jam pateiks Tėvas-Motina. Tikslas yra gauti leidimą įeiti, arba, tiksliau sakant, atgimti aukštesniojo žmogaus forma bet kurioje Devų karalystėje. Galbūt didžios koncentracijos karalystėje ar ilgaplaukių karalystėje, ar Maitrėjos karalystėje, o galbūt aukščiausios laimės karalystėje, t. t. ir tai bus tas regionas, kur jis pabaigs pasiruošimą savo išsilaisvinimui.

Dieviškoji Motina padeda jam pašalindama jo nežmogiškus elementus ir galiausiai jis pasineria į Didžios Realybės prieglobstį ne kaip savirealizaciją pasiekęs Mokytojas, bet tik kaip Elementalinis Buda. Jis pasineria toje būsenoje iki Šeštosios Pagrindinės Rasės atėjimo, su tikslu savirealizuotis minėtoje Pagrindinėje Rasėje, arba jis gali visam laikui likti pavirtęs budišku Elementalu ir būti niekaip kitaip, tik laimingu.

Tie, kas ketina išsilaisvinti, kurie tikrai nori savirealizacijos, kurie nori būti transformuoti į Mahatmas ar Hierofantus, turi atsiduoti Tantros disciplinai ir dirbti Devintoje Sferoje. Jie bus mokomi visokios Tantros - kaip pažadinti gyvatę, kaip ją pakelti, kaip atverti čakras ir t. t.

Taigi atradome, jog bono vienuoliai yra radikalūs. Arba yra dirbama dėl Esybės, arba ne. Žmogus eina su savirealizacijos tikslu arba su tikslu likti be jos, tai turi būti apibrėžta. Tarp bono vienuolių viskas yra griežtai, dėl šios priežasties J. P. Blavatskaja nusprendė, jog jie yra juodieji magai. Bet kai studijuoji bono vienuolių tantrizmą, supranti, jog jis yra baltasis, o ne juodasis; aš kartoju, baltasis. Jie transmutuoja Sėklą į energiją, kad pasiektų gilią savirealizaciją.

Yesod yra mėnuliška ir mes to negalime paneigti. Gnostiškoje ezoterikoje moteris, neapsakoma Dieviška Mergelė, vaizduojama apsirengus mėlyna tunika stovinti ant Mėnulio. Mes turime suprasti štai ką: mėnulis simbolizuoja sefirą Yesod, kuri simbolizuoja seksualinę jėgą. Mėlynos spalvos tunika simbolizuoja naktį, kurioje yra išvystomos Didžios Mirties ir Gyvenimo Paslaptys. Su Trečiojo Logos energija turi būti dirbama tik naktį. Darbas Šventosios Dvasios Laboratorijoje turi būti atliekamas naktinėmis valandomis. Sahadža maithuna gali būti praktikuojama tik nakties tamsoje, nes dieną Saulė priešinasi bet kokiai generacijai [gimimui].

Jei žmogus padėtų vištą su jos kiaušiniais saulės šviesoje, kad ji išperėtų kiaušinius, tada šie kiaušiniai neišsiperėtų, o ir jeigu keli viščiukai išsiristų, tai jie žūtų, nes Saulė yra generacijos priešas.

Tas, kas nori ieškoti šviesos, turi prašyti jos gilioje naktyje, prašydamas Logos, kuris slepiasi už mus apšviečiančios Saulės.

Realybė yra ta, jog dėl atitinkamo kūrybinių organų išdėstymo, dauginimasis visada vyksta tamsoje, kadangi iš lytinių liaukų ištekėjusi sperma nėra apšviečiama saulės šviesos, bet tamsoje skinasi kelią per kiaušintakį, kad susitiktų su kiaušinėliu, kuris nusileidžia iš kiaušidžių, ir taip gimdos tamsoje prasideda nėštumas.

Bet jei sperma, vietoj to, kad ištekėjusi iš lytinių liaukų būtų apsaugota tamsos, galėtų ištekėti saulės šviesoje ir jei vaisius nebūtų tamsoje, nebūtų apsaugotas moters gimdoje nuo tiesioginių saulės spindulių, akivaizdu, jog tada įvyktų nesėkmė.

Taigi apvaisinimas visada įvyksta tamsoje, nes toks yra šių organų išdėstymas gamtoje. Darbas turi būti atliktas tylos tamsoje ir didingoje išminties paslaptyje, kad vieną dieną būtų pasiekta vidinė Esybės savirealizacija. Kaip tik tai ir parodo Tyrojo Suvokimo Mergelė, kuri stovi ant mėnulio, apsirengusi mėlyna tunika. Maithunos darbas yra atliekamas nakties tamsoje.

Turime jus perspėti, jog ši praktika neturi būti atlikta du kartus iš eilės tą pačią naktį. Leidžiama atlikti šią praktiką tik vieną kartą per parą.

Kai Seksualinė Magija yra praktikuojama du kartus iš eilės, tada egzistuoja prievarta prieš gamtą, nes yra pažeidžiamas Kūrybinės Magnetinės Pauzės Dėsnis.

Taip pat svarbu žinoti, jog niekada negalima versti sutuoktinę praktikuoti maithuną jei ji serga, jei moteriai yra mėnesinės ar ji yra nėščia, nes tai yra prievartos prieš gamtą nusikaltimai.

Pagimdžiusi vaiką, moteris gali praktikuoti maithuną praėjus 40 dienų po gimdymo.

Taip pat egzistuoja prievartos prieš gamtą nusikaltimas, jei vyras ar moteris verčia savo partnerį susijungti, kai sutuoktinio (-ės) organizmas nėra seksualiniams santykiams tinkamoje būsenoje.  

Egzistuoja lygiai toks pats nusikaltimas, kai vyras ar moteris, netgi su geriausiais savirealizacijos ketinimais ir su pretekstu atlikti Seksualinę Magiją, įsipareigoja seksualiai susijungti, nors realybėje kūrybiniai organai nėra pasiruošę šiai meilės akimirkai ir nėra harmoningoje būsenoje, kuri yra būtina susijungimui.

Ištrauka iš knygos “The Initiatic Path in the Arcana of Tarot and Kabbalah”, pagal Samael Aun Weor

__________________