“Visos religijos yra brangūs perlai, suverti ant auksinio dieviškumo siūlo.

Visos religijos išsaugo amžinas vertybes. Neteisingos religijos neegzistuoja.

Visos religijos yra reikalingos; visos religijos atlieka savo misiją gyvenime.“

- Samael Aun Weor

Zend Avestos mokymai atitinka doktrininius principus esančius Egipto Mirusiųjų Knygoje ir išreiškia Kristaus principą. Homero Iliada, hebrajų Biblija, germanų Eda ir romėnų Sibilių Knygos turi tą patį Kristaus principą. To pakanka atskleisti, jog Kristus yra ankstesnis nei Jėzus iš Nazareto. Kristus nėra tik vienas individas. Kristus yra kosminis principas, kurį mes turime asimiliuoti savo fizinėje, psichinėje, somatinėje ir dvasinėje prigimtyje pasitelkdami seksualinę magiją.

Tarp persų Kristus yra Ormuzdas, Ahūra Mazda, baisusis ahrimano (šėtono), kurį mes nešiojamės viduje, priešas. Tarp induistų Krišna yra Kristus; taigi Krišnos evangelija yra labai panaši į Jėzaus iš Nazareto evangelijas. Tarp egiptiečių, Kristus yra Ozyris ir kas jį įkūnydavo iš esmės būdavo ozyrifikuotas. Tarp kinų Kosminis Kristus yra Fusi, kuris parašė Idzingą (dėsnių knygą) ir kuris įšventino Drakono dvasininkus. Tarp graikų Kristus yra vadinamas Dzeusu, Jupiteriu, dievų tėvu. Tarp actekų Kristus yra Kecalkoatlis, meksikietiškas Kristus. Germanų Edoje Balduras yra Kristus, kurį nužudė Hiodas, karo dievas, su strėle pagaminta iš amalo šakos ir t. t.

Taip mes galime paminėti Kosminį Kristų tūkstančiuose senovinių tekstų ir senų tradicijų, kurios tai pripažįsta jau milijonus metų prieš Jėzų. Visai tai kviečia mus pripažinti, jog Kristus yra kosminis principas slypintis esminiuose visų religijų principuose.

Neabejotinai, egzistuoja tik viena unikali ir kosminė religija. Ši religija dedasi skirtingomis formomis atsižvelgdama į laikmetį ir žmonijos poreikius. Taigi religiniai konfliktai yra absurdas, kadangi visos religijos iš esmės yra tik visuotinės kosminės religijos modifikacijos.

Būtina žinoti, kad žmonija gyvena su miegančia Sąmone. Žmonės dirba miegodami. Žmonės vaikšto gatvėmis miegodami. Žmonės gyvena ir miršta miegodami.

Kai mes prieiname išvadą, kad visas pasaulis gyvena miegodamas, tada mes suvokiame pabudimo būtinumą. Mums yra reikalingas sąmonės pabudimas, mes norime sąmonės pabudimo.

Susižavėjimas

Gilus miegas, kuriuo žmonija miega, yra sukeltas susižavėjimo.

Žmonės yra susižavėję viskuo gyvenime. Žmonės pamiršta Save, nes jie yra susižavėję. Girtuoklis bare yra susižavėjęs alkoholiu, vieta, malonumais, jo draugais ir moterimis. Išdidi moteris prieš veidrodį yra susižavėjusi savo žavesiu. Turtingas, godus asmuo yra susižavėjęs pinigais ir turtais. Nuoširdus darbininkas fabrike yra susižavėjęs sunkiu darbu. Tėvas šeimoje yra susižavėjęs savo vaikais.

Visi žmonės yra susižavėję ir giliai miega; vairuodami mašiną, mes esame apstulbinti kai matome skersai gatves besiveržiančius žmones, kurie nekreipia jokio dėmesio į slypintį pavojų važiuojant mašinoms. Kiti patys puola mašinoms po ratais. Vargšai žmonės... Jie vaikšto miegodami, jie atrodo tarsi lunatikai. Vaikšto miegodami, statydami į pavojų savo gyvybes. Bet kuris aiškiaregys gali matyti jų sapnus; žmonės sapnuoja dėl visko, kas juos žavi.

Miegas

Miegant fiziniam kūnui, Ego iš jo pabėga. Šis ego atsiskyrimas yra būtinas, kad gyvybinis kūnas galėtų atstatyti fizinį kūną. Tačiau mes galime tvirtinti, jog ego pasiima savo sapnus į Vidinius Pasaulius.

Taigi ego, esantis vidiniuose pasauliuose, užima save tais pačiais dalykais, kurie žavėjo jį fiziniame pasaulyje. Todėl, kietai miegodami, mes matome stalių jo dirbtuvėje, policininką saugant gatves, kirpėją kirpykloje, kalvį kalvėje, girtuoklį smuklėje ar bare, prostitutę apsuptą malonumų viešnamyje ir t. t. Visi šie žmonės gyvena vidiniuose pasauliuose, lyg jie egzistuotų fiziniame pasaulyje.

Nei vienas gyvas žmogus miego metu nepaklausia savęs ar jis yra fiziniame ar Astraliniame pasaulyje. Tačiau tie, kurie uždavė sau tokį klausimą miego metu, pabudo vidiniuose pasauliuose. Tada, didžiai nustebę, jie turėjo galimybę studijuoti visus aukštesniųjų pasaulių stebuklus.

Užduoti sau tokį klausimą aukštesniuosiuose pasauliuose (tomis miego valandomis) yra įmanoma tiktai išsiugdžius įprotį užduoti šį klausimą akimirka po akimirkos taip vadinamoje budrumo būsenoje.