Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Gnostiškas Kristaus gimimas


„Veltui gimtų Kristus Betliejuje tūkstantį kartų, jei jis taip pat negims mūsų širdyse. Mes turime suformuoti Kristų savyje, kad galėtume pro duris įžengti į triumfo ir pergalės miestą Verbų sekmadienį.

Kalėdos yra kosminis įvykis, kuris turi įvykti kiekviename iš mūsų. Kristaus gimimas (Kalėdos) yra neabejotinai individualus. Būtina, jog Kristus gimtų kiekviename iš mūsų.“

- Samael Aun Weor, iš knygos „Tarot and Kabbalah“

Visiems mums svarbu įsivaizduoti, suprasti ir suvokti kas yra Kristus, kadangi apie Jį egzistuoja daugybė klaidingų interpretacijų ir prielaidų, taip pat svarbu suvokti ir Kristaus gimimą, kas mūsų laikais yra vadinama Kalėdomis.


Kristaus gimimas


Terminas „Kalėdos“ [angl.: Christmas] yra kilęs iš žodžio „Kristus“ [angl.: Christ], kurio šaknis yra iš graikų kalbos. Žodis „Kristus“ graikiškai [Χριστός] užrašomas pasitelkiant raidę „Chi“, jos forma yra X, tariama kchi. Taigi kai graikiškai užrašome šį terminą, „Ch“ turi X formą, kas siejasi su kitu hieroglifu (P patalpinant ant X), kuriuo Kristus yra labai dažnai simbolizuojamas.

PX ir Ra

Tačiau realiai lotynų kalbos raidė „P“ yra graikų „R“ ar „Ro“. Taigi kai užrašote X ir Ro, jūs simboliškai nurodote Ro ar Ra (ugnies) veiklą, kadangi „R“ simbolizuoja ugnį aktyvume. Egiptiečių hieroglifuose ar mituose Ra yra susijęs su Sauliškąja Jėga. Amonas-Ra ar dievas Ra yra Sauliškoji Šviesa.

In Jang žuvysTaigi šios graikiškos raidės „X“ ir „R“ arba lotyniškos „X“ ir „P“ yra ypač senovinis tos ugnies, Kristaus, simbolis. Gnosticizme mes visada pabrėžiame, jog Kristus yra ugnis. Visa tai slypi graikiškame žodyje. Graikiškas žodis „Kristos“ reiškia pateptąjį, jis kilęs nuo žodžio „khriein“ (patepti).

Taip pat nuo X ar graikiškos raidės „Chi“ yra kilęs žodis „ikhthūs“ (graikiškai: iχθύς, ΙΧΘΥΣ ar ΙΧΘΥC), reiškiantis žuvį, o žuvis yra senovinis krikščionybės simbolis.

Graikiškoje raidėje „X“ (Chi) mes matome ryšį su žodžiu „či“ taoizme, kurį simbolizuoja dvi žuvys X forma; tai yra in ir jang simbolis arba dvi jėgos ar du poliškumai, kurie Visatoje yra išskirti. In ir jang yra tos pačios energijos, chi (či) energijos, du poliškumai, simbolizuojami pasitelkiant „X“ ir „P“ ar graikų alfabeto „Chi“ ir „Ro“. Ir taip yra todėl, kad Kristus yra šaltinis, energija, iš kurios viskas kyla.

Stebint begalinę erdvę, kuri yra suformuota iš milijonų galaktikų, atmintyje iškyla Einšteino teiginys, kad begalinė erdvė tęsiasi iki ribos. Per tiesioginį patyrimą mes žinome, jog ši begalinė erdvė, kuriai priklauso mūsų galaktika, tęsiasi ar driekiasi iki tam tikros ribos; ji apytiksliai turi šimtus tūkstančių ir dar daugiau galaktikų. Toliau egzistuoja begalinės erdvės riba ir tuščia erdvė, už kurios egzistuoja kita begalinė erdvė. Taigi gnosticizme mes studijuojame daugelio begalinių erdvių teoriją. Žinoma, jūs tik įsivaizduokite šimtus tūkstančių ir dar daugiau galaktikų, išdėstytų tik vienoje begalinėje erdvėje.


Galaktikos


Norint išdėstyti visas tas galaktikas begalinėje erdvėje reikalinga inteligencija. Žvelgiant per teleskopą mus ypatingai stebina visos tos žvaigždės, galaktikos, kometos, planetos, mes stebimės kaip jos taip sukasi apie savo centrus, savo saules, ir kaip viskas paklūsta daugeliui dėsnių. Jau vien tik manymas ar galvojimas, kad begalinėje erdvėje neegzistuoja inteligencija yra kvailystė.

Tą inteligenciją mes, gnostikai, vadiname Kristumi; tačiau tai nėra asmuo. Jūs turite suprasti ir suvokti, kad inteligencija gali viena pati egzistuoti be jokio pavidalo. Ši inteligencija nėra viena, bet kaip mes sakome - Daugialypė Tobula Vienybė, egzistuojanti visur; ji naudojasi Sauliškąja Šviesa kaip įrankiu save išreikšti.

Absoliutas ir Gyvybės Medis

Pirmasis tos Sauliškosios Šviesos pasireiškimas kabaloje vadinamas Ain Sof Aur, Beribe Šviesa, pirmuoju Nesuvokiamojo, kas yra Abstrakti Absoliuti Erdvė, išsiskleidimu. Ta šviesa, Ain Sof Aur, yra Pirmagimis, kuris skirtinguose mituose įvairiai simbolizuojamas.

Ši Ain Sof Aur ezoterikoje yra vadinama Centrine Saule, joje egzistuoja visos inteligencijos, valdančios šią Einšteino begalinę erdvę. Kabaloje šitai mes siejame su pirmu Ain Sof išsiskleidimu, vadinamu Kether, kuris visada yra siejamas su begaline erdve.

Būtent pačiame begalybės ženklo (švento aštuoneto) centre mes randame X.

Begalybė

Ta Šviesa išnyra iš Ain Sof ir pasirodo Kether, beribėje erdvėje. Begalybės simbolis simbolizuoja šios Šviesos pasirodymą Visatoje, begalinėje erdvėje; tai įvyksta kiekviename kūne, kiekvienoje saulės sistemoje. Mes galime sakyti, jog tai yra pirmasis gimimas to, ką mes vadiname Kristumi, kas yra Daugialypė Tobula Inteligencija; ta inteligencija, esanti Ain Sof, save išreiškia per daugelį būtybių.

Kaip matome pagal Gyvybės Medį, ta Šviesa nusileidžia į visas Sefiras, kad suformuotų įvairias Visatoje egzistuojančias inteligencijas ar būtybes. Bet kai ekstazės būsenoje įsiskverbiate į tai, kas yra Ain Sof Aur, jūs atrandate, jog tai yra nebūtis, tačiau ten egzistuoja dalis jūsų Esybės, kadangi kiekvienas kūnas Visatoje turi tos tuštumos dalelę Ain Sof.

Tai yra visur veikianti begalinės erdvės inteligencija. Štai kodėl mes sakome, kad jos centras yra visur, o periferija niekur; taip, ji yra visur.

Ain Sof inteligencija laipsniškai keičiasi besileisdama iš aukštesniųjų dimensijų į žemesniąsias. Atminkite, jog egzistuoja septynios dimensijos ir kai kalbame apie Ain Sof, mes kalbame apie septintąją dimensiją. Ši septinta dimensija yra padalinta į dvi dalis, viena yra abstrakti, o kita – konkreti. Žinoma Dvasinė Saulė, šios begalinės erdvės Centrinė Saulė, yra ta vieta, kurioje egzistuoja visos inteligencijos pasaulių Abstrakcijoje. Ir žinoma joks teleskopas negalės surasti Ain Sof Aur, Centrinės Saulės, ją gali pamatyti ekstazės būsenoje esanti Sąmonė, kadangi ji peržengia trijų dimensijų pasaulį.

Toliau besileidžiant ir bestudijuojant tik vieną begalinės erdvės dalį – kas šiuo atveju bus galaktika – mes atrandame, jog Sauliškoji Šviesa (ta nesuvokiama jėga, kylanti iš Abstrakčios Erdvės) valdo kiekvienos galaktikos inteligencijas.


Paukščių Takas


Kalbant apie mūsų galaktiką, kurią vadiname Paukščių Taku, mes žinome, jog, fiziškai kalbant, šią galaktiką sudarančios visos žvaigždės ar saulės – apytiksliai šimtai tūkstančių ar milijonų saulės sistemų – gravituoja apie Sirijaus saulę. Tačiau galaktikoje egzistuoja inteligencija, vadinama Poliarine žvaigžde, tai yra Dvasinė Saulė, kurioje susilieja visos galaktikos inteligencijos, taip sudarydamos Daugialypę Tobulą Vienybę, kas tiesiog yra kitas tos Šviesos, kurią mes vadiname Kristumi, išsiskleidimas. Taigi kai matome visus mūsų galaktikos žvaigždynus, matome kaip jie matematiškai paklūsta galaktikos dėsniams, mes turime pripažinti, jog ten egzistuoja inteligencija.

Mūsų laikų žmonių problema yra ta, jog jie visada nori inteligencijai suteikti žmogiškąjį pavidalą, nori ją paversti žmogiškąja būtybe, nori ją antropomorfizuoti. Matote graikiškai „anthropos“ reikškia žmogų, o „morphe“ ar „morphos“ reiškia formą, taigi antropomorfizavimas yra žmogaus pavidalo suteikimas tam, kas jo neturi.

Inteligencija, valdanti visas šio Paukščių Tako inteligencijas, yra vadinama Poliarine Saule, ji randasi septintoje dimensijoje. Būdami dvasinėje ekstazėje, jūs galite aplankyti Poliarinę Saulę. Daugelis kultūrų studijavo Poliarinę Saulę (ji yra minima daugelyje mitų), kadangi nuo jos priklauso visa ši galaktika.

Bet kuris inicijuotasis, norintis įžengti į paslaptis galaktikos Vidiniuose Pasauliuose, turi tiesiai keliauti į Poliarinę Saulę, kurioje, kaip mes galime sakyti, pulsuoja tos Kristiškos inteligencijos centras.

Tai - kitas Kristaus aspektas; kiekviena galaktika turi konkrečiai savo Poliarinę Saulę ar inteligenciją. Tačiau fiziškai visos šios galaktikos žvaigždės sukasi apie Sirijų.

Taip, Žemės žmonės ignoruoja daugelį dėsnių, susijusių su Visata, kadangi, nelaimei, mokslininkai, astronomai, Visatą studijuoja turėdami galvoje tik tris dimensijas, ignoruodami tai, jog Visata turi septynias dimensijas ir tai, kad inteligencija, valdanti visą šią neaprėpiamą Visatą, visada randasi septintoje dimensijoje ar tos Sauliškosios Šviesos, kurią mes vadiname RA, Kristumi, Alachu ar dar kitais vardais, išsiskleidimuose. Krikščionybėje mes ją vadiname INRI, kas reiškia: Ignis Natura Renovatur Integra.

Dar daugiau, ta Šviesa nusileidžia į mūsų Saulės sistemą ar į mūsų žvaigždžių sritį; jūs žinote, kad Plejadėsmūsų Saulė, kuri yra šios Saulės sistemos centras, yra žvaigždė tarp daugelio kitų. Žinoma, ši žvaigždė yra tos Sauliškosios Šviesos (Kristaus) įrankis, kaip ir kitos žvaigždės. Taigi mūsų žvaigždė priklauso Plejadžių žvaigždynui. Plejadės pagrinde sudarytos iš aštuonių žvaigždžių, centre yra žvaigždė Alkionė, o apie ją sukasi septynios kitos žvaigždės; mūsų Saulė yra septinta iš „septynių ožkų“ (kaip jos vadinamos kai kuriose tradicijose), besisukančių apie Alkionę. Plejadės yra struktūra, kurią valdo inteligencija. Jūs negalite teigti, jog Plejadžių (ar šios žvaigždžių sistemos, kuriai priklauso mūsų Saulė) struktūroje ir valdyme neegzistuoja inteligencija. Klausykite: ta inteligencija yra vadinama Kristumi. Taigi visos Plejadžių žvaigždės, įskaitant ir mūsų Saulę, sukasi aplink Alkionę.

Tačiau egzistuoja ir kita inteligencija, kurios negalima pamatyti teleskopu, ji vadinama Ekvatorine Saule. Ši Ekvatorinė Saulė yra Dvasinė Saulė, kuriai paklūsta Plejadžių žvaigždynas. Ta Saulė yra tai, ką vadiname Astraline Saule (kurią mes minime ir daugelyje kitų paskaitų), tos besileidžiančios Astralinės Šviesos astraliniu pėdsaku. Kiekvienas žvaigždynas savo srityje paklūsta skirtingoms inteligencijoms. Taigi mes matome, kad ta inteligencija, kurią mes vadiname Kristumi, yra daugialypė. Kaip tik todėl budizme ją simbolizuoja Avalokitešvara, turintis daugybę rankų; tačiau ji visada yra ta pati inteligencija. Avalokitešvara, su daugybe rankų, simbolizuoja daugialypumą vienybėje.

Ekvatorinės Saulės (Dvasinės, Astralinės Saulės) inteligencija paklūsta Poliarinei Saulei, o Poliarinė paklūsta Centrinei Saulei; štai taip ta pati Šviesa organizuoja visą Visatą.

Jei žvelgsime tik į mūsų Saulės sistemą, mes atrasime inteligenciją, kuri valdo šią Saulės sistemą, pačioje mūsų Saulės širdyje. Taigi jei norime sužinoti apie Plejadžių žvaigždyną, kuriam priklauso mūsų Saulė, mes turime tiesiogiai keliauti į mūsų Saulės širdies šventyklą ir iš ten į Ekvatorinę Saulę; jei norime sužinoti apie galaktiką, mes iš Ekvatorinės Saulės keliaujame į Poliarinę Saulę su ta pačia šviesa, su tais pačiais elektronais, su ta pačia jėga. O tada mes galime nukeliauti netgi už Centrinės Saulės, už Ain Sof Aur. Tada mes pamatytume, kaip Kūrimo Spindulys per saules, per žvaigždes, nusileidžia skirtingais lygmenimis. Štai kodėl yra parašyta, jog Kristus, X, yra nukryžiuojamas kiekviename kosminiame kūne.  


Kosminė drama


Planeta Žemė savo gyvybę palaiko dėka mūsų Saulės Sauliškosios Šviesos. Visa šioje planetoje esanti gyvybė egzistuoja dėka Sauliškosios Šviesos, kuri yra išmintingai visur paskirstyta. Dar daugiau, Žemė sukasi apie Saulę; ji pilnai apsisuka per 365 dienas. Per šį sukimąsi pasikeičia keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema. Sauliškoji Šviesa šioje Žemės planetoje organizuoja gyvybę pasitelkdama keturis metų laikus. Jei kiekvieną sezoną patalpinsime ant X linijų galiukų, tada mes galėsime suprasti, kaip Kristus organizuoja planetos gyvybę per jos sukimąsi. Kaip tik todėl Kristaus simbolis visada ir yra kryžius, nes per kryžių – įvairiais būdais, mikro ar makro lygmenyje – Kristus, ugnis, Sauliškoji Šviesa, transformuoja gamtą ir kosmosą.

Mūsų planetoje tos Sauliškosios Šviesos gimimą mes švenčiame gruodžio 25 dieną. Kai tyrinėjame daugelį mitų ar skirtingų Mokytojų, avatarų (pasiuntinių), kurie aplankė šią žmoniją, mes atrandame, jog daugelis jų yra susiję su gruodžio 25 diena, kuri sutampa su jų gimimo diena. Taip yra todėl, kad ta data nėra susijusi su jų fiziniu gimimu, o su jų dvasiniu vystymusi. Atminkite, jog, kaip jau ir sakėme, mes čia kalbame apie dvasinę inteligenciją; ji nepriklauso trijų dimensijų pasauliui, ji priklauso septintai dimensijai.

Žemės planetoje Sauliškoji Šviesa aukojasi kiekvienais metais. Mes žinome, jog atsižvelgiant į tarpusavyje susijusį Saulės ir Žemės judėjimą, Saulė sezoniškai keičia savo poziciją danguje iš pietų į šiaurę ir atvirkščiai. Egzistuoja du sūkuriai, kurie absorbuoja tą Sauliškąją Energiją Žemės planetoje. Jie vadinami Šiaurės ir Pietų poliais/ašigaliais. Šiaurės polius yra sūkurys (ar Čakra), kuris atgabena energiją į Žemę, kad galėtų įvykti transformacija. Pietų polius taip pat gauna tą šviesą, bet realybėje pagrindinė čakra, kuri siurbia Sauliškosios Šviesos energiją, yra Šiaurės polius. Štai kodėl įvairiuose mituose, ypatingai šiauriečių, mes randame jų teiginius, kad viskas atkeliauja iš Šiaurės; Asgardas yra Šiaurėje.

Pavyzdžiui, šiais laikais mes turime Kalėdų senelio simbolį, kuris yra labai labai suvulgarintas, Holivudas šiuo simboliu uždirba daugybę pinigų. Šis simbolis yra ypač senovinis, nelaimei juo pasinaudojo korporacijos, kad galėtų iš to uždirbti. Kad ir kaip ten bebūtų, šis simbolis yra ypač senas. Kalėdų senelis egzistuoja, kaip egzistuoja ir Kristus. Tik Kalėdų senelis nėra asmuo, nėra ilgabarzdis senas vyras, kaip kad galvoja daugelis.


Aurora Borealis


Kalėdų senelis simbolizuoja energiją (kas yra Sauliškoji Šviesa), kuri kiekvienais metais atkeliauja per Šiaurės polių.

Actekai senovės laikais švęsdavo šį įvykį, jie visada naudodavo tris spalvas tai energijai iškviesti. Žinoma jie nevadino jos Kalėdų seneliu, o vadino ją Kecalkoatliu, Ometekutliu ir kitais vardais pagal tai, koks buvo jų santykis su gamtos jėgomis. Norėdami iškviesti tas šiaurines jėgas, jie, specialių ritualų metu, degino pagrinde raudonos, baltos ir juodos spalvų miltelius, gautus iš koralų ir geldelių; šios spalvos yra pagrindinės Kalėdų senelio rūbų spalvos.

Raudona, balta ir juoda simbolizuoja skirtingą tos Sauliškosios Šviesos veiklą, kai ji atkeliauja pro Šiaurės ašigalį. Raudona yra gyvoji Saulės energija. Balta yra tyrumas, inteligencija ar ta Sauliškoji Šviesa. Juoda simbolizuoja tą, kad kai ta energija patenka į vandenilį, į anglį, į bet kurį elementą žemėje, ji tampa juoda, t. y. ji tampa ten uždaryta; tai galima palyginti su medžio anglimi. Kai jūs uždegate medžio anglį, tada Sauliškoji Šviesa yra išlaisvinama ir mes tai vadiname ugnimi. Taigi ta Sauliškoji Šviesa yra ore, vandenyje, žemėje, visose stichijose. Šitai mes vadiname Kristumi. Pagrindinis jos šaltinis yra Šiaurės ašigalyje, per kurį ji nusileidžia į šią „materiją“ (lotynų kalboje šis žodis reiškia motiną... Motiną Žemę).

Motina Žemė, Motina Gamta yra simbolizuojama Mergele. Ją vadina Jūros Mergele, kadangi visas Motinos Gamtos gyvybės šaltinis slypi vandenyne. Štai kodėl actekų civilizacijos žyniai tikslaus ritualo metu degino tokių spalvų geldeles, jie tai darė norėdami iškviesti jėgas (Sauliškąsias Jėgas) iš Šiaurės.

Biblijoje pranašas Jona taip pat atliko šį ritualą, kadangi jis, jei pamenate, buvo tas pranašas, kuris dirbo su vandenimis, su okeano vandenimis. 

Kai mes studijuojame actekų kalendorių ar Saulės akmenį, mes nustebę atrandame, jog ten įrašyta visa išmintis yra susijusi su tarpusavyje susijusiu Saulės ir Žemės judėjimu. Pačiame to Saulės akmens centre mes matome Nahui-Ollin ar tai, ką Mokytojas Samaelis vadino runa Olin, kuri yra ne kas kita, kaip šiauriečių runa Gebur (Gebo) aktyvume. Kai runa Gebur sukasi, tada mes turime svastiką, kas yra tas pats X aktyvume. Taigi actekai tai vadino Nahui-Ollin.

Actekų kalendorius (Saulės akmuo)

Taigi pačiame to Saulės akmens centre mes randame keturias Saules: vandens Saulę, oro Saulę, ugnies Saulę ir žemės Saulę. Simboliškai ir hieroglifiškai jos aprašo tai, kaip ta pati ugnis, tas pats Kristus, sunaikino ankstesnes Pagrindines Rases ir kaip bus sunaikinta ši Pagrindinė Rasė.

Teigiama, jog pirmosios Saulės vaikai buvo praryti jaguarų. Jaguaras actekų misticizme simbolizuoja ugnį.

Sakoma, jog antrosios Saulės vaikai buvo nušluoti uraganų (oro Saulė).

Trečios Saulės, kuri yra ugnis, vaikai buvo sunaikinti vulkanų ugnimi; tai buvo lemurų Pagrindinė Rasė.

Ketvirtosios Saulės vaikai, kas buvo atlantų civilizacija, buvo praryti vandenų (vandens Saulė).

Taigi juos sunaikino ta pati energija, Sauliškoji Jėga, Kristus, kadangi Kristus yra viskame egzistuojanti energija. Štai kodėl kalbėdamas apie šią dabartinę Pagrindinę Rasę Petras (savo Antrame Laiške, skyriuje 3:10) sako:

„Bet Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį; kurioje dangūs praeis su dideliu triukšmu ir elementai sutirps iš didelio karščio, ir Žemė bei joje esantys darbai bus sudeginti.“

Tame akmenyje actekai teigia, kad penktosios Saulės vaikai, kas esame mes, Arijų Pagrindinė Rasė, bus sunaikinti žemės drebėjimų ir ugnies.

Kai actekai sako „vaikai“, jie turi omenyje Saulės jėgų ar energijos transformacijos rezultatą šioje planetoje, kadangi viskas yra susiję su ugnimi. Ugnis būtent ir yra Kristus. Kai ugnies rezultatas yra ne koks, ugnis jį sudegina ir kuria naujus dalykus. Ugnis nori, kad viskas ir visi jos globoje taptų apie ją sąmoningi, žinantys, kad galėtų jai padėti šiame darbe.

Ta inteligencija, ta Sauliškoji Jėga, gyvena mumyse. Kristus yra viduje, jis yra visur; bet mes turime išmokti transformuoti ir išsaugoti tą energiją savyje. Kaip tik todėl įvairiose religijose egzistuoja doktrina, mokanti kaip reikia save transformuoti ir pakeisti į sauliškąsias būtybes.

Gyvūno pakeitimas į Žmogų yra kažkas, ką gali atlikti tik Kristus; tai gali padaryti tik ugnis. Ta ugnis transformuojasi į kūną ir kaip kūrėjas laikosi ar gyvena mūsų seksualinėse liaukose. Štai kodėl Didysis Arkanas, paslapčių paslaptis, Seksualinė Magija, yra būdas, kuriuo Kristus dirba su X. Paulius iš Tarso Laiške Galatams, skyriuje 3:16, teigė:

„Na, O Abraomui ir jo sėklai buvo duoti pažadai.“

Toliau Paulius tęsia:

„Jis nesako: „ir sėkloms“, kaip daugeliui; bet kaip vienai: „ir tavo sėklai“, kuri yra Kristus.“

Žmonės klaidingai galvoja, jog Abraomo sėkla ar kartos iki Dovydo ir toliau... taps Jėzumi Kristumi, mesiju. Kristus nėra Jėzus iš Nazareto, nors Jėzus ir įkūnijo Jį, ir Kristus vis dar yra su juo. Jėzus iš Nazareto, Mokytojas Aberamento, atėjo į šią planetą tam, kad reprezentuotų Kosminę Dramą, parodydamas kaip yra įkūnijamas Kristus, kad galėtume save pakeisti į sauliškąsias būtybes. Jėzus atėjo tai parodyti, atėjo parodyti kaip fiziškai tai padaryti. Deja, žmonės klaidingai suprato žinią ir manė, jog Jėzus buvo toks vienintelis. Mes padarysime tą pačią klaidą, jei manysime, kad Buda Gautama Šakjamunis yra vienintelis Buda ir kad daugiau Budų nėra. Tačiau jei suprasime, kad Buda Gautama Šakjamunis atėjo parodyti Kelio, kaip tapti Buda, atėjo parodyti, kad kiekvienas turi savo Budą viduje, tada mes taip pat galėsime suprasti, jog Kristus yra viskame esanti ugnis, energija, ir mes tą energiją turime pabudinti, ją išvystyti. Jėzus iš Nazareto atėjo, kad išmokytų mus tai padaryti, tačiau jis nebuvo vienintelis atlikęs tą transformaciją. Daugelis Mokytojų praeityje savyje tai atliko.

Žmonija to nežinojo, kadangi praeityje, kad gautum žinias apie savęs kristifikavimą ar tapimą saulišku žmogumi, pirma reikėjo pabudinti sąmonę ir žinoti apie tam tikrus mūsų viduje esančius elementus; taip pat reikėjo praeiti daugelį išbandymų inicijuotojų kolegijoje, kad gautumei raktą (į paslaptis). Kai kas nors tai darydavo, jie turėjo laikytis slaptumo priesaikos, t. y. viešai nekalbėti apie šias paslaptis. Senovės laikais tie inicijuotieji, kurie sulaužydavo priesaiką ir viešai kalbėjo apie šias žinias, turėjo mirti. Pavyzdžiui, mūsų laikų antropologai mano, jog actekų šventovėse majai ir actekai aukojo žmones. Bet leiskite jums pasakyti, jog actekai ir majai žinojo apie šias paslaptis, tarp jų buvo daug inicijuotųjų ir kartais vienas kuris pradėdavo kalbėti apie tai, ko jis neturėjo sakyti. Taigi jie buvo nužudyti šventyklose, kadangi tokios buvo taisyklės. Tos būtybės valdė mirtį ir gyvenimą; jie turėjo tokią galią. Štai kodėl jie tai darė, aukų širdys dėl šventvagystės buvo sudeginamos ir jų pelenus išnešiodavo keturi vėjai.

Kad ir kaip ten bebūtų, mūsų laikais Baltoji Brolija, sauliškieji žmonės ar būtybės, jausdami gailestį šiai žmonijai, suteikė leidimą viešai kalbėti apie šias senovines žinias. Štai kodėl šiais laikais apie šitai galima rasti knygų ir daug paskaitų, mes atvirai kalbame apie seksualinės energijos transformaciją ir apie tai, kaip įžengti į Kelią. Tačiau jei mes gyventume actekų ar majų laikais, jie mus nuvestų prie akmens ir su peilio pagalba mus paaukotų, jie išimtų mūsų širdis ir jas sudegintų. Praeityje daugelis inicijuotųjų bandė apie tai kalbėti ir jie buvo sudeginti gyvi. Bet dabar Didysis Įstatymas šiai žmonijai suteikia galimybę suprasti paslaptis ir atrasti, jog Sauliškoji Šviesa, paaukojanti save per minėtą kosminę dramą, kuri kartojasi kiekvienas metais Žemėje, gamtoje, yra tai, kas vyksta ne tik šioje Žemės planetoje, bet ir visose planetose, visose saulėse. Ta Kristumi vadinama energija yra jėga, kuri viskam Visatoje suteikia savąją gyvybę.

Tik negalvokite, jog mes, Žemės žmonės, esame privilegijuoti žinodami, kaip reikia eiti Viešpaties Kristaus Keliu. Kitų planetų žmonijos tą irgi žino; žinoma egzistuoja skirtumai tarp planetinių žmonijų. Kai kitose planetose į būtybę įsikūnija Viešpats, Sauliškoji Šviesa, ir moko, jie tos Būtybės nežudo, jie ją garbina ir laikosi jo nurodymų. Tik šioje Žemės planetoje mes užtikrintai turime įprotį žudyti Kristus. Jėzus iš Nazareto buvo nužudytas prieš du tūkstančius metų, kadangi jo mokymai prieštaravo tų laikų mokymams; ir ne tik jis, praeityje čia buvo nužudyta daugelis didžių inicijuotųjų. Ši žmonija yra barbariška. Nors kai kurie žmonės galvoja, jog mes esame ypatingi, tačiau paklausykite – mes nesame ypatingi, tiesiog Įstatymas gaili mūsų.

Žiemą šiauriniame pusrutulyje dienos yra labai trumpos, o naktys ilgos, kadangi Sauliškoji Šviesa yra Pietuose. Taigi gamta Šiaurėje yra silpna. Kai prasideda žiema, gamta miršta ir mes žinome, jog jai yra reikalinga Sauliškoji Šviesa, kad ji galėtų atgimti, atgyti. Taigi gruodžio 25 dieną Saulė Žemės planetos atžvilgiu pradeda savo kelionę link Šiaurės. Štai kodėl 25-tą dieną atkeliauja Kalėdų senelis, ta Sauliškoji Šviesa vėl po truputį pradeda atnešti naują pavasarį; kai Saulė keliauja iš pietų į šiaurę ir kerta ekvatoriaus zoną, tada mes švenčiame nukryžiavimą, kuris kartais būna kovą, kartais – balandį. Tai yra Sauliškosios Šviesos, Sauliškosios Jėgos, nukryžiavimas planetoje, gamtoje. Tai yra kosminė drama, pasikartojanti kiekvienais metais, nesvarbu ar jūs esate krikščionis, ar ateistas. Mūsų laikais egzistuoja daug ateistų, kurie sako: „Aš netikiu Kristumi“; taigi, kad ir kaip ten bebūtų, jie kiekvienais metais gauna tą sauliškąjį palaiminimą, nesvarbu ar tuo tiki, ar ne. Saulė – nesvarbu mes tuo tikime ar ne – gruodžio 25-tą pradės savo kelionę link Šiaurės ir bus nukryžiuota kovą ar balandį, kai kirs pusiaujo zoną, ir dalins savo gyvybę visiems, nesvarbu kas tu esi ar kokia religija tiki. Sauliškoji Šviesa vėl ir vėl suteiks mums gyvenimą; tai yra Viešpaties pasiaukojimas. Tą mes turime suprasti ir suvokti, tai yra susiję su gamta, o ne su religija.

To pasiaukojimo vaisius (jeigu žinome, kaip tuo pasinaudoti) keliauja į mūsų kūną, protą, psichiką, į Dvasią. Paprastai energija patenka į mūsų fizinį kūną ir jį maitina, o mes tą energiją įvairiais būdais švaistome. Tai ir yra problema. Žmonija nežino, kaip pasinaudoti ta Sauliškąja, Kristiška Jėga, kad suteiktų sau gyvenimą.

Dabar egzistuoja daug krikščionių – ar žmonių, besivadinančių krikščioniais - kurie tiki Biblija ir Evangelijomis, nepaisant to, jie švaisto kristišką energiją, nors ir sako, kad labai myli Viešpatį. Jie mano, jog jiems tereikia tikėti Jėzumi. Patį Mokytoją Jėzų liūdina visi jo pasekėjai, kadangi niekas iš jų Netransmutuoja savo seksualinės, kristiškos energijos. Jie priima Jėzaus mokymus, tačiau jų nepraktikuoja.

Kad galėtume gimti iš naujo (kaip Kristus mokė Jėzaus lūpomis), mes turime gimti iš vandenų ir Dvasios. Vandenys ir Dvasia yra šios ugnies, apie kurią mes čia kalbame, simbolis. Dvasia yra Sauliškoji Gyvybės Dvasia, kurią simbolizuoja Kalėdų senelis, ji ateina ir patalpina dovanas į širdis tų, kurie dirba su ta ugnimi, su ta jėga.

Kiekvienais metais gruodžio 25 dieną ta ugnis patenka į planetą per vandenį, orą, ugnį, žemę ir toliau į gyvūnų, augalų, žmonių ir mineralų kūnus. Ji kiekvienais metais atkeliauja ir suteikia gyvybės dovaną. Tačiau kyla klausimas kas išsaugo ir išvysto tą dovaną, kad suteiktų gyvybę savo Gyvybės Medžiui ar tam, ką šios šventės metu žmonės vadina Kalėdų eglute?


Kalėdų eglutė

Kas yra Kalėdų eglutė? Išanalizuokime žodį „Kalėdos“ [angl.: Christmas]; „Christ“ [Kristus] yra Kalėdų eglutėSauliškoji Energija, o „mass“ yra apeigos, ritualas. Taigi Kalėdos yra transformacija ar ritualas, kurio metu Sauliškoji Energija transformuojama į gyvybę.

Kabaloje visada studijuojamas Gyvybės Medis, jis simbolizuoja kiekvieno asmens stuburą. Stuburas yra Gyvybės Medis. Jei jūsų stuburas sveikas, tada sveikas, stiprus yra ir visas jūsų kūnas. Jei susižeisite stuburą, tai gali pažeisti ir smegenis, gali sutrikti kūno galūnių veikla. Gyvybės Medis, Kalėdų eglutė, simbolizuoja stuburą. Visos Kalėdų eglutės švieselės simbolizuoja sielos jutimus, kuriuos mes turime pabudinti, kad galėtume suvokti kas yra Kristus.

Kai ta šviesa spindi mūsų stubure, kai ji spindi septyniose bažnyčiose (ar septyniose čakrose), kurios aprašomos Apreiškime Jonui, kai ji spindi visose Gyvybės Medžio galiose, tada ateina Kalėdų senelis ir įteikia dovaną. Tai atkeliauja iš Šiaurės, o tada per kaminą, kas yra mūsų individuali šiaurė, čakra Sahasrara ar Laodikėjos bažnyčia, kuri yra susijusi su kankorėžine liauka ir sefira Kether. Per čia ji patenka. Kaip tik apie kalbama Apaštalų Darbuose, kur sakoma, jog kai apaštalai tai švęsdami buvo drauge vienoje vietoje, virš jų galvų pasirodė ugnies liežuviai. Tie liežuviai buvo Šventosios Dvasios, Kalėdų senelio, ugnis (jėga). Tai buvo jų gauta dovana. Aišku jie gavo daug dovanų, prisiminkite, jog raštuose parašyta, kad kiekvienas gali gauti skirtingas Sekminių ugnisdovanas pagal tai, kaip yra transformuojama ar pakeičiama ši energija. Deja, šiais laikais žmonės nesupranta tokios dovanos, nesupranta, kas yra tai, ką Biblija vadina „dovana“. Tai yra Šventosios Dvasios galia ir to mes negausime automatiškai. Ne, tą reikia užsidirbti.

Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, neįeisite į dangaus karalystę.“ - Evangelija pagal Matą 18:3

Štai kodėl Kalėdos, Kristaus gimimas, yra vaikams. Ar mūsų Protai yra tokie, kaip vaikų? Kokie yra mūsų protai? Vaikiškas protas simbolizuojamas pušimi. Pušis yra susijusi su vaikystės jėgomis, su Vandenio jėgomis, su protu. Stebėkite savo protą, ar jis nekaltas? Ar jums pavyko pasiekti nekaltumą savo prote? Tik Buda turi tokį protą. Štai kodėl yra parašyta, jog tam, kad Kristus galėtų nusileisti į jus, jūs turite būti susivienijęs su savo konkrečiu individualiu Buda, kuris jums suteikia tą nušvitimą. Žodis „Buda“ reiškia nušvitusį, pabudusį. Visa tai yra simbolizuojama Gyvybės Medyje, Kalėdų eglutėje, kas yra simbolis paimtas iš šiauriečių, bet, žinoma, šis simbolis vaizduojamas kiekvienoje tradicijoje.

Savaime aišku, daugelis krikščionių turi Kalėdų eglutę su daugeliu šviesų, tačiau nieko apie tai nežino. Iš tikrųjų, mūsų laikais Kalėdos tapo tiesiog verslu. Daugelis žmonių švenčia Kalėdas, kai ši šventė ateina, jie ignoruoja apie šio Sauliškosios Šviesos ritualo ryšį su Žeme ir paprasčiausiai rūpinasi tuo, ką jie gaus dovanų, ką jie padovanos savo giminėms. Visi taip mąsto. Kai žiūrite televizorių, jūs matote labai daug reklamų, skatinančių jus „duoti“ Kalėdoms. Juodoji Brolija viską pavertė pelno šaltiniu, ji paėmė visus šventus simbolius, paėmė religijų simbolius, ir visus juos išjuokia. Todėl šių laikų žmonės ir švenčia šias šventes ignoruodami jų prasmę.

Kosminio Kristaus drama ir būdas, kuriuo mes galime asimiliuoti tą Sauliškąją Jėgą, yra paslaptis, susijusi su stuburu. Prisiminkite, jog stuburas turi trisdešimt tris slankstelius. Štai kodėl Mokytojas Jėzus, kaip yra parašyta, gyveno 33 metus. Masonai kalba apie trisdešimt tris iniciacinius laipsnius. Taip yra dėl to, jog norint tą energiją išvystyti, reikia tai atlikti 33-mis laipsniais, tačiau skirtingose oktavose ir skirtingais būdais.


Mergelė Marija

Pagal Evangelijas, kai gimsta Kristus, tą visada paskelbia angelas Gabrielius. Angelas Gabrielius ar Geburaelis simbolizuoja tobulą žmogų, kuris turi atsirasti kiekviename iš mūsų mums žinant, kaip reikia transformuoti mėnuliškąsias jėgas, mechaniškai veikiančias fiziniame kūne.

Marija, nekaltoji Jėzaus Motina, simbolizuoja Motiną Gamtą. Kaip Motina Gamta yra simbolizuojama MadonaŽemės planetoje, taip Ji yra simbolizuojama ir mūsų fiziniame kūne. Ši prigimtis mumyse turi tapti nekalta. Tapti nekaltu reiškia tapti skaisčiu, tačiau tai nėra toks skaistumas, kokį įsivaizduoja žmonės. Tai yra moksliškas skaistumas. Kai pasineriame į mokslišką skaistybę, mūsų materija, mūsų kūnas, tampa skaisčiu. Tik nekaltoji gali viduje pagimdyti tą šviesą. Tai reiškia, jog nei Sanguliautojas, nei neištikimas, nei tas, kuris švaisto seksualinę jėgą, nėra skaistus. Čia mes nekalbame apie tą skaistybę, kokią įsivaizduoja mūsų laikų žmonės, kuri tiesiog yra susijusi su seksualiniais organais. Žmonės galvoja, jog jeigu niekada neturėjai lytinių santykių, tu esi skaistus, ir jeigu moteris turi mergystės plėvę, ji yra nekalta. Ne, tai nėra ši tiesioginė nekaltybė. Mes kalbame apie psichikos skaistumą, apie sielos skaistumą, ko metu mes išmokstame transformuoti seksualinę energiją pasitelkdami mokslišką nekaltumą. Tokiu būdu mūsų nuodėminga prigimtis, materija, tampa skaisčia.

Šeštas arkanasŠtai kodėl šeštasis Taro arkanas vaizduoja ištvirkėlę ir nekaltąją. Bet kur yra ta nekaltoji ir kas yra ta ištvirkėlė? Na, ištvirkėlė yra mūsų fizinis kūnas, kadangi mes per ydas jį suteršiame, parsiduodame. Pasižiūrėkite koks yra mūsų seksualinis elgesys. Turbūt per visą žmoniją neegzistuoja nei viena nekaltoji. Seksualinei degeneracijai netgi yra pritariama. Kai kažkas sako: „O, aš dariau tą, dariau aną“ ir pradeda kalbėti apie savo degeneraciją, visi sako: „Jis/ji nusipelnė aplodismentų“, kadangi jis drįsta kalbėti apie savo degradaciją. Žinoma visi viduje turime ištvirkėlę, tai yra fizinis kūnas. Mes pradedame nuo fizinio kūno, kad padarytume jį skaistų; tai reiškia žinojimą, kaip reikia išsaugoti seksualinę ir viskas kitas jėgas (Sauliškąsias Jėgas), kurios patenka į fizinį kūną. Kai to išmokstame, tada mūsų materija tampa nėščia ugnimi, kurią vadiname Kundalini. Ir tai yra tik pirmas žingsnis.

Kundalini ugnies pabudinimas yra Heraklio pabudinimas. Heraklis yra simbolis graikų mitologijoje. Hera yra Dieviškoji Motina, o „kleos“ reiškia aurą. Taigi žodis „Heraklis“ reiškia Heros aurą, Heros ugnies aurą, kūne. Štai kodėl yra parašyta, jog gimus Herakliui, Herkuliui, jį paėmė Merkurijus (Merkurijus yra seksualinės energijos sublimacijos simbolis) ir nunešė į Olimpą, kad Heraklis galėtų pažįsti Heros krūtį ir taptų nemirtingas. Yra parašyta, jog kai Merkurijus prinešė Herkulį prie Heros (Dzeuso, Jupiterio žmonos) krūtinės, ji miegojo, o kai pabudusi pamatė, kad Heraklis žinda jos krūtis, ji supyko ir jį nustūmė šalin. Tačiau Heraklis spėjo išgerti daug pieno, daug išminties, daug žinių, daug energijos iš gamtos. Kadangi jis labai stipriai žindo krūtį, Herai jį nustumiant šalin pienas čiurkšle išsiliejo į erdvę ir taip gimė Paukščių Takas. Tai yra simbolis, jei mokate skaityti tarp eilučių, jūs suprasite. Paukščių Takas, galaktika, atsirado iš Heros krūties; tai yra gražus Kristaus, Dieviškosios Motinos Gamtos ar Kosminės Motinos auros, simbolis. Mes turime šitai suprasti ir Suvokti.

Ar jūs garbinate Dieviškąją Motiną Mariją? Jūs katalikas (-ė)? Galbūt jūs esate induistas? Ar jūs, pavyzdžiui, garbinate Dieviškąją Motiną Kundalini Šakti? Ji induizme turi daug vardų, įvairių aspektų. Supraskite ir suvokite, jog Dieviškoji Motina išreiškia save į jūsų materiją, o tai ir yra fizinis kūnas, materija. Štai kodėl kabaloje Malkuth vaizduojama moterišku aspektu. Malkuth yra fizinis kūnas. Ar norite viduje priimti Kristų? Na, tada padarykite savo fizinį kūną, savo Malkuth, skaisčiu, t. y. nekalta materija; šitai pasiekiama vengiant pasibjaurėtino spazmo, purvino gyvuliško orgazmo. Gyvūnai negali išsaugoti Kristaus, nes jie natūraliai, mechaniškai ir instinktyviai sanguliauja. Bet mes mokomės, mes gauname žinias, kad nesanguliautume; taigi jeigu transmutuojame seksualinę energiją, mūsų materija, mūsų kūnas, tampa skaisčiu. Iš to skaistumo gimsta vaikas, kurį visi garbina ir kurio gimtadienį švenčia gruodžio 25-tą dieną.

Tas vaikas gimė Jėzuje. Tas vaikas gimė Mozėje, Budoje, Krišnoje. Tas vaikas yra ugnis. Ta ugnis yra Kristus, Dievo Sūnus. Ta ugnis yra Pirmagimis, Pirmasis išsiskleidimas Nesuvokiamojo Dievo, kas yra Abstrakti Absoliuti Erdvė, kurią mes galime vadinti Tėvu, Kosminiu Tėvu, ir kuri neturi pavidalo, neturi formos. Tai yra pirmas žingsnis. Vis dėlto, Kristus turi gimti ne tik fiziniame kūne, bet ir gyvybiniame, astraliniame (emociniame), mentaliniame, valios, sąmonės ir Dvasios kūnuose. Tai yra septyni žingsniai, kuriuos turime žengti. Kristus, kaip ugnis, turi užpildyti kiekvieną kūną ar kiekvieną mūsų dalį.

Pirmoji materija, kuri tampa skaisčia, yra fizinis kūnas, toliau eina vitalinis kūnas, o tada emocinis. Taigi Kristus turi gimti mūsų emocijose, prote, mūsų valioje.

Jūs juk žinote šią užrašytą frazę: „Tėve, jei tu nori, paimk nuo manęs šitą taurę; tačiau ne mano, bet tavo valia tebūna įvykdyta.“ [Evangelija pagal Luką 22:42] Tai įmanoma ištarti tik tada, kai mes priimame Kristų į savo individualią valią. O kokia yra mūsų valia dabar?

Tai yra Kristaus gimimas žmoguje; jis vyksta lygmenimis ir nėra taip, kaip galvoja mūsų laikų eiliniai, paprasti krikščioniai (fundamentalistai), kad pakeli ranką ir sakai: „Aš priimu Jėzų“ ir tada Kristus į tave įeina automatiškai. Ne, Kristus taip į nieką neįeina; pirmiausiai reikia tapti skaisčiu. Kristus gimė iš mergelės Marijos, taigi jis nepasirodė tarus kelis žodžius; kad galėtų gimti, jam reikėjo moters.

Ta moteris taip pat buvo nukryžiuota, ji irgi pati save nukryžiavo.

Kristus kiekvienais metais yra nukryžiuojamas planetoje, kad galėtų suteikti gyvybę, kad atgimtų visose stichijose. Nuo kovo ar balandžio, po nukryžiavimo šventės, mes matome, kaip džiaugiasi gamta pilna šviesos; augalų ir gyvūnų karalystės pražysta nauja gyvybe. Gyvūnai yra pripildomi seksualine jėga ir jie pradeda daugintis, nes jie žino tik vieną būdą, kaip tai atlikti. Jie nėra intelektualūs, jie nieko nežino apie seksą norint pasilinksminti. Viskas gamtoje dauginasi, viskas yra pripildyta šviesos, gyvybės. Tas pats turi vykti ir mumyse. Mes norime, jog Kristus išreikštų save ne taip, kaip pas gyvūnus, ne taip, kaip pas augalus, bet - sąmoningai, kadangi to nori Kristus kiekviename asmenyje, kiekviename žmoguje. Jis nori save išreikšti ypatingai inteligentiškai, nori mus padaryti inteligencijos įrankiu.

Gyvūnas to padaryti negali, nes gyvūnas elgiasi instinktyviai. Kad mes tą galėtume padaryti, mes turime paaukoti savo gyvulišką dalį, o tai įmanoma tik per nukryžiavimą. Visa, kas gyvuliška, turi mirti. Kai vaikas Kristus gimsta skaisčiame žmoguje, tas nekaltas inicijuotasis randasi arklidėse tarp gyvulių. Mes matome, kad Juozapas ir Marija simbolizuoja du poliškumus, in ir jang, kurie davė pradžią Kristui. Tačiau, nelaimei, kai Kristus gimsta fiziniame kūne, ten dar egzistuoja daug gyvulių. Tai yra troškimo gyvuliai, kuriuos visi turime viduje, tai yra gašlumas, pyktis, gobšumas, pavydas, tinginystė, apsirijimas ir t. t. Visi tie elementai turi mirti, jie turi būti nukryžiuoti. Žemiškasis žmogus turi mirti, kad galėtų gimti dangiškasis žmogus. Ir tai žinoma yra vyksmas. Nemanykite, jog šį procesą jūs turite atlikti tik vieną kartą; tą turite atlikti septynis kart septynis kartus. Jūsų gyvuliškas elgesys turi mirti fizinėje, vitalinėje, emocinėje, mentalinėje, valios ir sąmonės plotmėse, ir netgi Dvasioje. Ta ugnis jus turi pilnai absorbuoti.

Galbūt manote, jog Jėzus iš Nazareto tokiu tapo tiesiog taip paprastai? Klausykite, jis labai sunkiai dirbo norėdamas save transformuoti, kaip tai darė Mozė ir visi kiti didieji pranašai, avatarai, Mokytojai. Jie sunkiai dirbo su savimi, taigi ta Kristaus šviesa juose po truputį vis labiau spindėjo, kol jie tapo ta pačia šviesa, jos dalimi. Ir tai yra savęs kristifikavimas, tapimas tikru, atsidavusiu krikščionimi. Tai yra procesas. Taigi tą pačią dramą, matomą gamtoje, mes turime pakartoti savo pačių individualiame kūne, prote ir Dvasioje; o tada jūs iš tiesų suprasite, kas yra Kristaus gimimas.


Piemenys

Kristus turi gimti jūsų širdyje. Kai Jis ateina, atkeliauja piemenys ir sužino, kad ėdžiose gimsta Viešpats. Žmonės mano, jog piemenys tai žmonės, kurie tais laikais rūpinosi avimis. Jie ignoruoja, kad netgi mūsų dienomis tie žmonės, kurie rūpinasi kitais žmonėmis, kitomis sielomis, yra vadinami kunigais, pastoriais. Pastorius yra iš lotynų kalbos kilęs žodis, reiškiantis ganytoją (šis terminas taip naudojamas ispanų ir anglų kalbose). Taigi, jeigu norite, kad jūsų širdyse gimtų Viešpats, jūs turite būti ganytojais, piemenimis. Kitais žodžiais sakant, jūs turite Jam dirbti; jūs turite skleisti Žodį, tikrąsias žinias. Tapimas piemeniu yra tapimas instruktoriumi, tapimas misionieriumi. 

Egzistuoja skirtingi piemenų lygmenys, štai kodėl Biblijoje parašyta, jog ganytojas Dovydas tapo Ganytojas JėzusKaralium. Mozė buvo ganytojas ir Jėzus yra vaizduojamas kaip ganytojas. Tai yra simbolis tiems, kas dirba dėl žmonijos gerovės.

Ar jūs matote, kaip piemuo rūpinasi avimis? Ar matote kokį nors piemenį spardantį savo avis arba žudantį jas? Ne, tikrai geras ganytojas dėl savo avių atiduoda gyvybę.

Avelės yra sielų simbolis, tai yra gerų individų gyvuliškų sielų simbolis, kurie nori tapti žmonėmis. Taigi, kitais žodžiais sakant, piemuo yra žmogus, o avis yra gyvūnas. To simbolizmas yra paprastas – ganytojas jau yra žmogaus lygmenyje. Piemuo jau pasiekė Tifereth lygmenį, meistriškumo lygmenį. Būdamas ganytoju jis susiduria su avelėmis, su tomis sielomis, kurios dar nepasiekė Tifereth lygmens, tačiau yra nuolankios sielos, nuoširdžiai sekančios Viešpaties Žodžiu. 

Kalbant apie Evangelijų laikmetį, tuo metu egzistavo daug mokytojų (ganytojų), dirbusių su tų individų, kurie vis dar buvo intelektualūs - tačiau nuolankūs, besilaikantys Žodžio, užrašyto jų šventose knygose - gyvūnai, sielomis. Taigi jiems pasirodė angelas ir pasakė: „Jūs esate ganytojai, todėl jums skelbiu gerąją naujieną, kadangi jūs dirbate dėl sielų, dabar ateina ir jumyse (kitame lygmenyje) gimsta Viešpats, kaip šviesa.“

Tada Betliejuje, kas reiškia „išminties duonos namus“, būna didis džiaugsmas. Betliejus yra „belen“, kankorėžine liauka. Čia gimsta Viešpats. Tas mažas Betliejaus miestas yra kankorėžinė liauka, kurią supa kiti Judėjos miestai, protas, simbolizuojantis Jeruzalės protą. Protas yra ta vieta, kur mes randame tuos mūsų gausiai derančius defektus, ydas, klaidas. Todėl visi žmonės, protas, yra čia, mūsų smegenyse, tačiau centre egzistuoja kankorėžinė liauka. Tai yra mažiausias miestas iš visų, kuriame gimsta Viešpats. Toks yra simbolizmas piemenų, kurie atkeliauja švęsti Kritaus gimimo. Toks pat įvykis turi nutikti ir mūsų viduje skirtingais lygmenimis.


Trys Karaliai

Trys karaliaiO kaip yra su trimis išminčiais, trimis karaliais ar trimis magais? Jie taip pat yra simboliški ir yra ganytojai, jau apsivilkę Viešpaties rūbais, Šviesa, Sauliškaisiais Kūnais.

Terminas „išmintingas“ yra nuo žodžio „išmintis“. Hebrajiškai išmintis yra Chokmah. Chokmah yra antroji sefira, kuri priskiriama patiems nuostabiausiems tos energijos, kurią mes vadiname Kristumi, atomams. Chokmah, Kristus, išmintis, žmogų padaro išmintingu. Būti išmintingu reiškia turėti viduje Kristų. Taigi trys išminčiai yra trys žingsniai ar trys kategorijos, trys laipsniai, kuriais mes įkūnijame Viešpatį.

Kitur jie vaizduojami su karūnomis. Karūna hebrajiškai yra Kether, Tėvas. Gyvenimo karūna yra Kristus. Jie jau yra karūnuoti, kas rodo juos esant karaliais, kaip ir Dovydas ar Saliamonas, kadangi juose slypi Kristus. Jie yra patepti ugnimi. Juos mes vadiname mesijais. Mesijas yra tas pat, kas ir Kristus ar avataras, kažkas, kas yra Sauliškosios Šviesos įrankis. Kristus visur save išreiškia.

Trys išminčiai yra trys lygmenys, kuriais Kristus save išreiškia tuose, kas jau eina Keliu:

  • Juodasis išminčius
  • Baltasis išminčius
  • Geltonasis išminčius

Tai yra trys Alchemijos spalvos. Pirmasis yra juodas, nes kai iš pradžių priimame Viešpatį, mūsų materija vis dar yra juoda nuo Ego ir troškimo. Ugnis vis dar yra uždaryta skirtingose mūsų Esybės dalyse, sąmonėje, kūne, ir mums reikia ją išlaisvinti, kaip kad ugnis išlaisvinama iš medžio anglies. Kai ugnis pilnai išlaisvinama ir juodumas išnyksta, tada pasirodo baltumas, kas yra ugnies tyrumas, skaistumas materijoje.

Tapti baltuoju išminčiumi nėra lengva, tai pats sunkiausias dalykas. Egzistuoja daug inicijuotųjų, kurie įžengia į pirmą darbo dalį ir tampa juodaisiais išminčiais ar karaliais. Hebrajų kalbos žodis „malachimai“ reiškia karalius ar karalienes ir nurodo Tifereth angelų ar Jetzirah pasaulyje. Tame iniciacijos lygmenyje jūs įžengiate į malachimo ar karaliaus pakopą. Tik būdami tame lygmenyje jūs galite tapti išminčiumi, galite tapti Chokmah, išminties įsikūnijimu. Bet pradžioje, kaip savo knygose paaiškina Mokytojas Samaelis, jūs nepastebite ugnies slypinčios juodume, kadangi tas juodumas turi sunaikinti „medžio anglį“, tamsumą viduje, kas yra gašlumas, ego, visas tas mūsų viduje slypintis negatyvumas, gyvuliškas troškimas. Sunaikinus jį, sąmonė – kas yra ugnis, Kristus – yra išlaisvinama. Tada inicijuotasis po truputį pradeda labiau šviesti ir matyti daugiau šviesos, kol jis tampa baltu.

Baltasis karalius ar magas pasirodo po to, kai yra nugalimas Liuciferis viename konkrečiame etape. Tas nutiko ir Jėzui, jis pasirodė minioms kaip baltasis magas po to, kai viduje nugalėjo Liuciferį.

Norint tapti geltonuoju išminčiumi, reikia pradėti eiti Keliu dar aukštesniu lygmeniu. Geltonasis išminčius yra aukščiau baltojo. Geltona yra aukso spalva, tas auksas turi pasirodyti inicijuotame. Prieš pasirodant auksui, jis turi save ypatingai išgryninti. Tas auksas pasirodo tada, kai individas prisikelia iš numirusių.

Metalas auksas yra Saulės simbolis. Sidabras yra Mėnulio simbolis. Jei jūs tampate geltonuoju išminčiumi, taip yra dėl to, kad jūs jau esate Sauliškasis Žmogus. Jūs esate pilnai išgrynintas, jūs esate įrankis. Kaip metalas, auksas yra Sauliškosios Šviesos įrankis, jūs taip pat esate Sauliškosios Šviesos įrankis, jūs esate auksiškas žmogus, Sauliškasis Žmogus. Taip yra dėl to, jog jūs susikūrėte Deimantinę Sielą.

Deimantas (akmuo) irgi yra susijęs su Saule. Labai lengva turėti deimantą ant piršto ar savo vėrinyje, tačiau labai sunku paversti savo sielą deimantu. Padaryti savo sielą deimantine reiškia turėti Filosofinį Akmenį, reiškia būti prisikėlusiu Mokytoju, kuriam paklūsta keturios stichijos, kadangi tokiu atveju jūs esate pačiame kryžiaus centre, X centre, ir iš pačio centro valdote vandenį, orą, ugnį ir žemę; jūs esate tos Šviesos, kuri randasi Saulės centre, Žemės centre, Plejadžių centre, galaktikos centre, Visatos centre, įrankis. Ta Šviesa jus transformuoja skirtinguose lygmenyse.

Egzistuoja daug prisikėlusių Mokytojų, kurie viešpatauja tik šioje Saulės sistemoje, kiti viešpatauja galaktikoje, o dar kiti – begalinėje erdvėje, kadangi ta Šviesa inicijuotąjį transformuoja skirtingais lygmenimis. Kalbant apie prisikėlusius Mokytojus, ne visi jie yra pasiekę tokį išsivystymą; tik tie, kurie savyje talpina daugelio begalinių erdvių išmintį, gali pasinerti į Absoliutą (pasiekę Anklad lygmenį) ir tapti Paramarthasatjomis. Kaip tik todėl, kai mes kalbame apie Mokytoją Jėzų iš Nazareto, Mokytoją Aberamento, mes visada lenkiame galvą prieš jį, nes jis yra paramarthasatja. Jis savyje turi daugelio begalinių erdvių išmintį ir atėjo į šią Žemės planetą padėti. Egzistuoja ir kiti prisikėlę Mokytojai, kurie savyje talpina galaktikų išmintį. Taip Sauliškoji Šviesa plečiasi ir ji priklauso nuo jūsų darbo, nuo jūsų sąmonės. Matote, visuomet egzistuoja skirtingos hierarchijos netgi tarp prisikėlusiųjų, tarp geltonųjų magų.

Taigi tai yra Kristaus gimimas. Tai yra gradacija, Sauliškųjų Galių, kurios slypi kiekviename iš mūsų, pabudinimo sistema.


Klausimai ir atsakymai

Auditorija: Kaip ten yra su Betliejaus žvaigžde?

Atsakymas: Betliejaus žvaigždė yra mūsų pačių individuali Esybė ar Monada. Kiekvienas iš mūsų turi savo individualią Betliejaus žvaigždę. Kankorėžinė liauka yra susijusi su Betliejaus miestu, kuriame gimsta Viešpats. Ji taip pat susijusi su Betliejaus žvaigžde, kuri veda magą. Ta žvaigždė yra savęs atsiminimas. Štai kodėl mes visada teigiame, kad turime atminti save, kad turime sekti savo pačių individualia žvaigžde, kadangi viskas, kas mes esame, išsiskleidė iš Ain Sof. Ain Sof mes turime savo individualų atomą ar žvaigždę, kuri yra sujungta su mūsų konkrečiu fiziniu kūnu ir sąmone. Tas individualus Ain Sof ar žvaigždė, kuri yra sujungta su Kristumi viršuje, nori išsiskleisti, išvystyti visas Viešpaties galias mumyse. Jei mes klausomės, Ain Sof mus veda ir, atsižvelgiant į mūsų lygmenį, ta Šviesa nusileidžia, kad padėtų mums vystytis. Sekti ta žvaigžde reiškia būti magu. Prisiminkite, jog trys išminčiais ja sekė. Taigi jei norite sekti šia žvaigžde, jūs turite tapti dvasininku, kas yra tas pat, kas tapti magu. Tapimas dvasininku ar burtininku nereiškia paprasčiausiai ritualų atlikimą, o tik viena: savo Sauliškosios Jėgos transmutavimo ritualo atlikimą.


Auditorija: Kristus turi slaptai gimti dėl Erodo?

Atsakymas: Kai pradžioje randate šias žinias, kai esate entuziastingi ir save budinate, vystote, jūs pradedate kalbėti ir norite, jog visi eitų Keliu. Tada jūs sutinkate žmones, kurie yra labai skeptiški ir pradeda kurti abejones jūsų galvoje. Tai yra Erodas. Erodas reiškia pasaulį, bet Erodas egzistuoja ir kiekvieno prote. Kiekvienas iš mūsų turime savo individualų Erodą, kuriantį abejones mūsų protuose. Ir jeigu mes einame ir kalbame su kitu Erodu, tai reiškia, jog Erodas svetimauja su Erodiada, žmonija. Erodiada simbolizuoja kekšę, žmoniją, kuri garbina negatyvumą. Taigi mūsų vidinis Erodas yra vedęs Erodiadą. Kai kitiems kalbame apie Kristų, jie iš karto jaučia grėsmę (kadangi turi vidinį Erodą) ir nori nužudyti Vaiką-Kristų, užgimstantį mumyse. Štai kodėl kai mes pradedame busti ir mus aplanko įvairios patirtys, mes turime laikyti liežuvį už dantų, elgdamiesi kaip visi kiti, ir slėpti Viešpatį. Kad galėtume padėti žmonijai, pirmiausiai mumyse turi augti ir subręsti Viešpats. Bet jei Viešpats yra vaikas... prisiminkite, kad tais laikais Erodas nužudė daug vaikų. Išgyvena tik sumanieji.


Auditorija: Kalbėdamas per paskaitą jūs nurodėte, jog Kristus yra Ain Sof Aur, bet mes taip pat girdime, kad Kristus yra Chokmah. Tikriausiai jūs tai atsakėte paskaitoje, tačiau gal galėtumėte dar kartą šitai paaiškinti?

Atsakymas: Kristus yra Šviesa, išsiskleidžianti daugeliu Šviesų. Kristus yra vienas ir daugybė. Kristus yra Ain Sof Aur, Kristus yra Okidanokh Spindulys, Jis yra Centrinė Saulė. Kristus yra Šventoji Trejybė: Kether, Chokmah, Binah ar Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, Jo nuostabiausi atomai spindi Chokmah, išmintyje. Kristus išsiskleidžia į dvejetą, kas yra Abba ir Aima, Tėvas ir Motina. Dieviškoji Motina Kundalini irgi yra Kristus. Kristus išsiskleidžia į dvylika apaštalų, kurie yra mumyse; taigi kiekvienas apaštalas yra tos Šviesos, Kritaus, dalis. Kristus išsiskleidžia į dvidešimt keturias Šviesas ar vyresniuosius, kurie minimi knygoje „Apreiškimas Jonui“. Kiekvienas vyresnysis savyje yra Kristus, tik skirtingame lygmenyje. Iš viso Kristus išsiskleidžia į keturiasdešimt devynias ugnis. Suaktyvinti visas tas Kristaus dalis viduje reiškia pajungti visas lemputes namuose, kad galėtume namuose turėti Šviesą nuo tos pačios elektros.

Atminkite, jog Kristus yra visur; Jis graikų mitologijoje vadinamas Dzeusu, Jupiteriu, visų dievų tėvu. Kristus yra labai įvairiai simbolizuojamas.


PX


Paimta iš gnosticteachings.org svetainės   


 „Viešpaties žodis yra  teisingas ir visi Jo  darbai atlikti tiesoje.“ 

     - Psalmės 33:4

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos