Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Sapnų Joga: 6


Danielius


„Danielius turėjo ir visokių regėjimų bei sapnų aiškinimo dovaną.“ - Danieliaus knyga 1:17

„Karalius paklausė Danielių, kurio vardas buvo Beltšacaras: „Ar tu iš tikro gali papasakoti sapną, kurį aš mačiau, ir jį paaiškinti?“ Danielius atsakė karaliui: „Paslapties, apie kurią karalius klausia, neatskleis nei išminčiai, nei kerėtojai, nei magai, nei spėliotojai. Bet yra danguje Dievas, kuris apreiškia paslaptis, ir jis atskleidė karaliui Nebukadnecarui, kas įvyks dienų pabaigoje.“ - Danieliaus knyga 2:26-28

Šiandien mes pakalbėsime apie sapnų simboliką. Juo labiau, kad sapnų kalba yra ta kalba, kurią mes turime išmokti ir suprasti. Tai nėra kažkas, ką įmanoma įvaldyti perskaičius knygą ar išklausius šią paskaitą. Tą turi išmokti jūsų Sąmonė.

Mes taip pat turime suprasti, kokiu būdu mokosi Intelektas. Subjektyviosios atminties naudojimas tam, kad įsimintume žodžius bei frazes, yra intelekto mokymosi metodas. Tačiau, kad mokytųsi sąmonė, reikalinga kita technika. Kad mokytųsi sąmonė, reikalinga Meditacija. Ir tai yra vienintelis kelias, padedantis įvaldyti sapnų kalbą.

Suprantama, fiziniame pasaulyje mes galime pasinaudoti įvairiais šaltiniais, galinčiais mums pagelbėti suvokti vieną ar kitą simbolį. Tačiau aš dar kartą kartoju, vienintelis kelias į Suvokimą glūdi tikrose vidinių pasaulių patirtyse ir tos sapnų kalbos suvokime, kadangi ši kalba yra nepaprastai sudėtinga.

Atminkite, Kūrėjas sapnuose su mumis bendrauja per du Aukštesniuosius Centrus – aukštesnįjį emocinį centrą ir aukštesnįjį intelektualinį centrą. Abu šie centrai yra susiję su žiniomis, gaunamomis iš mūsų Esybės. Ir kalba, kurios mus moko Kūrėjas, nėra ta, kurią mes naudojame fiziniame pasaulyje bendraudami vienas su kitu. Kūrėjo išmintis yra visapusiška ir išlaiko ryšį ne tik su fiziniu pasauliu, bet ir su mūsų Esybės visuma.

Remdamiesi Kabalos mokymu, mes teigiame, kad žmogus turi septynis kūnus: fizinį, eterinį, astralinį, mentalinį, priežastinį, budinį bei dvasinį.

Kiekviena dimensija, lygmuo ar kūnas turi savo kalbą ir sąmonė privalo išmokti skirtingus simbolius, susietus su vidiniais elementais tam, kad suvoktų su kuria Esybės dalimi siejasi tas konkretus simbolis. Atminkite, mes visi einame Savęs realizacijos keliu, šis kelias yra susijęs su Iniciacija skirtinguose lygmenyse, per kurią mes save ištobuliname.

Kiekviena žinia, kiekvienas sapnas yra susietas su skirtingais lygmenimis, kuriuose mes vystomės. Štai kodėl negalime teigti, jog simbolis gali būti visiems vienodai interpretuojamas, kadangi kiekvienas iš mūsų esame pasiekę skirtingą lygmenį. Žengdami keliu tai mes turime suvokti ir įsisąmoninti.

Žinoma to mes išmokstame per patirtį; mes išmokstame, kad simboliai interpretuojami skirtingai, priklausomai nuo mūsų išsivystymo. Būtent dėl to meditacija yra būtina sąlyga, kad suvoktume simbolio reikšmę kaip tik tuo metu, kai jį patiriame. Todėl Mokytojas teigia: „Jei tai, ką mes regime sapnuose, nesiderina su fiziniu pasauliu, tuomet tai nėra tikra.“ Konkretus sapnas, kurį sapnuojame ar išgyvename, tie simboliai, kuriuos regime, turi būti susieti su mūsų gyvenimu (tai apima ne tik mūsų fizinį, bet ir vidinį gyvenimą), su mūsų sąmonės vystymusi.

Tokiu būdu Esybė rodo mums kelią; tokia yra jos kalba. Pastangos suvokti sapnų kalbą yra tai, kuo mes turime užsiimti nuolatos, kol pagaliau pasieksime tokį momentą, kitaip tariant, intuityvųjį lygmenį, kai, pasak Mokytojo: „Mes iš karto suvoksime savo potyrių prasmę.

Kad geriau tai suvoktumėte, leiskite paaiškinti kas tai yra suvokimas ir kodėl yra būtina jį ugdyti. Suvokimas yra susijęs su sąmone. Suvokimas yra tai, ko sąmonė privalo siekti; ir kai naudojamės sąmone, mes turime suprasti, kad mes patys esame sąmonė. Sąmonė - tai siela, o siela - tai mes. Yra užrašyta, jog mes turime išvystyti – Paramarthą (dar vadinamą Deimantine Siela), kas yra pilnutinė ar absoliuti pabudinta sąmonė bei visko suvokimas per ją. Štai todėl mes egzistuojame Visatoje.

Šiame lygmenyje, kuriame mes egzistuojame kaip „Intelektualūs Gyvūnai“, mes gyvenimą suvokiame mechaniškai. Mes nesuprantame gyvenimo ir todėl esame vergai, aplinkybių aukos. Taigi kas yra gyvenimas? Gyvenimas tai yra įspūdžių visuma, bangos ir vibracijos, kurias mes gauname naudodamiesi savo jutimais, tiek fiziniais, tiek ir vidiniais. Prisiminkite, kad Žmogus turi ne tik fizinį, bet ir kitus kūnus, kurių dėka sąmonė taip pat patiria įspūdžius; pvz., dabar jūs gaunate šias žinias per fizinius jutimus. Tačiau kitokie įspūdžiai, kitokio pobūdžio žinios, kurios nėra taip aiškiai suvokiamos kaip kad lietuvių kalba, tokios kaip sapnų simboliai, taip pat yra priimamos sąmonės lygmenyje, tačiau dažniausiai sąmonė jų nesuvokia, nes nėra pratusi prie sapnų kalbos.

Pratinimasis prie sapnų kalbos yra lyg naujos kalbos mokymasis ir tai labai primena buvimą vaikais. Juk pradžioje, kol mes augame, mes klausomės žodžių ir frazių, kuriomis bendrauja suaugusieji, ir ne visada suprantame vieno ar kito žodžio reikšmę. Tačiau palaipsniui su tais žodžiais mes pradedame sieti savo reikmes ir savo gyvenimą. Tuomet pradedame suprasti ir suvokti, kad tie žodžiai yra susieti su tam tikru gyvenimo būdu, tam tikra aplinka ir visuomene, kurios dalimi mes esame.

Nesunku pastebėti, kad mūsų vartojama kalba visuomet yra susijusi su mus supančia visuomene, žmonėmis, su kuriais bendraujame, bei aplinka, kurioje gyvename ir kurią kuriame. Vadovaudamiesi tuo pačiu principu, mes turime suprasti, kad sapnų simboliai siejasi su mentaline, dvasine, emocine aplinka ir visa ta psichologine aplinka, kurioje mes esame ir kuri mus supa, nepaisant to ar mes tai sąmoningai suvokiame, ar ne. Ir todėl kartais simboliai yra suvokiami akimirksniu, o kitais kartais jie nėra suvokiami iš karto ir dažniausiai taip atsitinka dėl to, kad mes vis dar nemokame susieti tų simbolių su savo gyvenimu, su savo Psichologija. Tačiau, vos tik tai išmokstame, sapnų kalba mums atsiskleidžia ir tampa labiau prieinama mūsų suvokimui.

Suprantama, kadangi šioje Visatoje jau egzistavome daugybę gyvenimų, mes, ryšium su šiuo fiziniu ir vidiniais pasauliais, priėmėme daug įspūdžių, simbolių bei žinučių, susijusių su mūsų pačių gyvenimu bei skirtingomis psichologinėmis aplinkomis, kuriose egzistavome anksčiau. Tačiau, kadangi tuo laiku jų nesuvokėme ir netransformavome, o galbūt tuo metu nesupratome gautų įspūdžių bei paties gyvenimo, priimtieji įspūdžiai įsirašė mūsų psichikoje mechaniškai. Kaip aiškina Mokytojas Samaelis, mes įspūdžius transformavome neteisingai - mechaniškai. Mes sukūrėme elementus, kurie iškreipė tiesą ar tiesos suvokimą bei išaugino įvairius Troškimus.

Ego, aiškinant ezoteriniais terminais, yra energijos mazgai, kurie cirkuliuoja tik vienoje erdvėje, neturėdami ryšio su Visatos jėgomis. O Visata ar žmogaus gyvenimas (toks, koks jis turėtų būti), yra išmintinga tų jėgų transformacija, kurią atlieka sąmonė tą pačią akimirką, kai tik jos yra gaunamos ir harmoningai jas siunčia atgal, panašiai kaip veidrodis išmintingai priima ir atspindi.

Tačiau kai priimamas įspūdis nėra išmintingai transformuojamas, jis mumyse įstringa kaip mazgas. Tai - energetinis mazgas, kuris cirkuliuoja mažoje erdvėje ir sąmonė tampa jame įkalinta. Ir žinoma, kai gyvenimo įspūdžiai yra priimami per tą mazgą, dar didesnė energijos dalis yra įkalinama ir nebesąveikauja su jėgomis, kurios atkeliauja iš skirtingų krypčių. Tokiu būdu mes formuojame tai, ką vadiname „tam tikra individualia visata“, kuri tampa atskirta nuo visumos. Tam tikra prasme tokia visata nebetransformuoja, išmintingai nepriima ir nebeatiduoda energijos. Štai kodėl mūsų psichikoje susikaupia per daug mazgų – ego, kurie skirtingais būdais maitinasi kosminėmis jėgomis ir užlaiko tą energiją savyje.

Būtent dėl to Mokytojas aiškina, jog mūsų tikroji Savastis, tikrasis „ESU TAS, KAS ESU“ yra ta energija, kuri išmintingai cirkuliuoja, t.y. atkeliauja ir iškeliauja, kuri išmintingai yra atspindima, būdama Viena su Visuma. „ESU TAS, KAS ESU“ nėra mazgas, bet visuotinė ir laisva energija, kuri cirkuliuoja nevaržomai. Ši energija įsiskverbia į visas tas sąmones, kurios ją transformuoja išbaigtai bei tobulai ir tuomet įvairiais būdais sugrąžina. Štai kaip visi tie Kūrėjai ar angelai, ar būtybės, kurios neturi savyje ego, junta Visumą, kuri yra su jais ir juose.

Tačiau mes to nejaučiame, taip kaip ir nesijaučiame esą vienovėje su visuma dėl daugybės mumyse glūdinčių  mazgų. Mes priimame per daug jėgų bei energijų ir visa tai sulaikome savyje. Tai yra tai, ką mes vadiname egoizmu. Ir todėl mes sakome, jog esame egoistiški žmonės. Mes turime tapti Kristo-centriškais žmonėmis. Kristo-centrizmas yra tas kelias, kuriuo eidami mes gauname ir duodame, bet neužlaikome, kadangi esame vienovėje su Visuma. Būnant viena su Visuma mums nebereikia ką nors užlaikyti, tuomet mes visuomet imame ir duodame, būdami harmonijoje su Visata, su Absoliutu. Toks [individas] vadinamas Paramarthasatja. Tokiu būdu sąmonė suvokia ir supranta Visumą, kadangi abi jos tarpusavyje sąveikauja. Štai kodėl mes turime suvokti savąjį ego.

Ego suvokimas yra supratimas to, kaip gyvenimas patenka į sąmonę per įspūdžius, per bangas bei jėgas ir kaip jis turi įeiti ir sugrįžti harmonijoje su Visata. Egoistiškai to suvokti neįmanoma. Ego ima, tačiau nepageidauja duoti. Todėl mes teigiame, kad kiekvienas ego gyvena atskirame savo pasaulyje – savo sapne.

Sapnas - tai iliuzija, maja. Todėl mes turime pažadinti ir išlaisvinti įkalintą psichologinę energiją, kad ji neužsilaikytų mumyse.

Kad išlaisvintume įkalintą energiją, kad jos neužlaikytume, mes pirmiausiai turime suvokti tą energiją įkalinantį narvą – konkretų ego. Suvokti reiškia suprasti, kokia turi būti ta energija ar tas ryšys su gyvenimu, su kaimynu, su pasauliu bei su pačiu savimi, kad jai netrukdytume ir jos egoistiškai neužlaikytume.

Ar jūs tai suprantate? Ar sekate mano mintį? Mes turime tai suprasti.

Vienintelis kelias į mūsų sąmonės augimą eina per suvokimą. Tai yra gebėjimas, kurį sąmonė visuomet turėtų turėti. Taigi Mokytojas yra tas, kuris suvokia. Štai todėl suvokimas ar supratimas siejamas su Binah, Šventąja Dvasia („Binah“, išvertus iš hebrajų kalbos, reiškia supratimą). Šventoji Dvasia padeda sąmonei suvokti, padeda jai išmokti teisingai transformuoti gyvenimo įspūdžius ir suprasti Visatos kalbą.

Todėl mes nepritariame tiems, kurie tiki, jog užtenka kreiptis į Dieviškąją Motiną malda: „Mano Motina, prašau, sunaikink šį ego, kuris manyje kyla“, ir ji sunaikins tą ego. Jei Dieviškoji Motina sunaikintų tuo metu besireiškiantį ego (nesvarbu ar tai būtų pyktis, išdidumas ar bet kokia kita ego išraiška), ji man nepadėtų būti individu, bendraujančiu su Visata, nes aš nesuvokiau kodėl tas ego skaudina mane patį ir aplinkinius bei kodėl mano energija ten yra užlaikoma. Mano sąmonė privalo mokytis per supratimą, kad man susidūrus su kita asociacija ar įspūdžiu, aš tai išgyvenčiau teisingai ir išmintingai, o tai reiškia būvimą tikru Žmogumi. Tuomet aš sąmoningai žinosiu, kaip turiu pasielgti. Be suvokimo sąmonėje, aš nieko nežinosiu.

Žinojimas kaip susieti save, savo sąmonę su Visata yra vadinama Esybės Partkdolg pareiga. Tai yra vadinama išmintimi [angl.: Wisdom]: „vis“ reiškia matyti, o „dom“ reiškia sprendimą – teisingos gyvensenos pasirinkimą bei žinojimą, kaip išmintingai įsilieti į Visatą.

Išminties neįmanoma įgyti mechaniškai, tiesiog prašant savo Dieviškosios Motinos: „Prašau sunaikink manyje kylantį geismą, kuris trikdo mane kasdien.“ Jei Ji taip padarytų be mano suvokimo, tai šiek tiek pagelbėtų, tačiau aš nepatobulėčiau, kadangi aš pats turiu išmokti tvarkytis su savo gyvenimu.

Štai todėl mano Dieviškoji Motina, mano Kūrėjas, man padės tik tuomet, jei aš medituosiu, jei aš sugebėsiu suvokti.

Tokiu būdu mes turime suprasti ir sapnų simbolius. Sapnuose mums pateikiami simboliai, tam tikra kalba ir mes turime išmokti tai suprasti. „Ką mano Kūrėjas stengiasi man pasakyti? Ką aš matau sąryšyje su Visata? Ar tai tikra?“ Net jei tai tėra mano paties minčių projekcijos, aš turiu suprasti, kodėl aš tai sukuriu. Galiausiai, sapnai yra sapnai, ar tai būtų mūsų Esybės žinutės, kas yra Kūrėjo kalba, ar jie būtų mūsų pačių projekcijos. Visa tai mes irgi turime suvokti. Jei mes projektuojame [sukuriame] ką nors nesąmoningai ar pasąmoningai, mes turime išsiaiškinti kodėl taip vyksta. Kodėl tam tikras mano ego tai sukuria? Kodėl aš negyvenu šia akimirka arba nepatiriu tiesos? Kodėl aš save apgaudinėju?

Jei mes ką nors projektuojame, tai yra apgaulė ir mes patys sau meluojame. Dauguma mūsų sapnų tėra mūsų sukurtas melas. Ir vienintelis kelias, norint jų atsikratyti, veda per suvokimą. Turime suvokti kodėl taip yra, iš kur tai kyla? Kodėl aš noriu toks būti? Kodėl aš tai gaunu? Tokiu būdu mes išsiaiškiname, kad kartais tam tikri simboliai yra susiję su klaidingomis mūsų projekcijomis.

Pavyzdžiui, mes girdime žodį „mitomanija“, Mokytojas apie tai kalba vienoje iš savo knygų. Mitomanija yra tam tikrų individų polinkis projektuoti savo sapnus, sąryšyje su jų dvasiniais troškimais. Mes visi turime šį polinkį, egzistuoja nemažai žmonių, kurie nori tapti nušvitusiais, tapti mokytojais; mes norime būti kažkuo kitu. Bet jeigu mes suvoksime, jei pasinersime į gilią meditaciją ir giliai pasinersime į suvokimą, mes atskleisime štai ką: „Kodėl aš trokštu būti Mokytoju, kai Mokytojas jau glūdi manyje?“ Esybė yra Esybė, Ji pažįsta Save tik per sąmonės nubudinimą, patirdama tiesą, kas yra Visuma ir kurios dalimi Ji pati yra. Mes esame Visumos dalis norime to ar nenorime. Tai nėra tai, kad mes ketiname tapti Visumos dalimi, mes jau esame Visumos dalis dėka savo Esybės, nors patys to nežinome. Sąmoningai mokydamiesi, suvokdami kiekvieną savo dalelę ryšium su Visuma, mes ugdome taip vadinamą meistriškumą, kas konkrečiai yra Visumos supratimas ir suvokimas pagal lygmenį, kuriame mes egzistuojame.

Tačiau, jei mes trokštame būti tuo, kuo nesame, tai yra melas.

Egzistuoja daugelis manijų ryšium su žmogumi, su protu.

Protas, nesuprasdamas, kad Esybė jau YRA, galvoja: „Aš esu kažkas kitas“. Taigi, kai mes nesusitapatiname su protu ir laisvai išreiškiame tai, kas mes esame, tada viskas tampa labai paprasta. Taip yra dėl to, kad mūsų vidinis Mokytojas yra taip pat kažkas paprasto.

Žinoma dauguma žinučių, kurias mes gauname per sapnus, yra perspėjimai, besisiejantys su tuo, ko mes mokomės.

Taigi mitomanija yra dažnas reiškinys. Itin dažnai jis pastebimas tarp ezoterikos studentų, kadangi mes ateiname trokšdami patirties, realybės įžvelgimo, alkdami sužinoti, kas tai yra Kūrėjas, kas esu aš pats ar kokį lygmenį mes pasiekėme. Būdami užmigę mes visada norime sužinoti daugelį dalykų, taigi tas noras, tas troškimas, sukuria atitinkamo tipo energiją, kuri projektuoja tą troškimą. Todėl vienintelis kelias pažinti realybę yra nieko netrokšti, nieko negeisti, paprasčiausiai būti pačiu savimi, suvokti kas esi ir vystyti savo Esybę be jokių lūkesčių. Tai padaryti yra nelengva dėl mumyse gyvuojančių ego, kai kurie mūsų sapnai gali būti perspėjimai apie tai.

Pavyzdžiui, aš asmeniškai pamenu, kaip vieną dieną pabudinau savo sąmonę ir suvokiau esąs astralinėje plotmėje, tuomet vienintelis dalykas, kurio troškau, buvo pažinti savo Esybę. Aš tariau: „Mano Kūrėjau, mano tikroji Esybe, prašau, leisk man atsidurti tavo akivaizdoje, kad galėčiau tave išvysti; aš noriu su Tavimi pasikalbėti, aš noriu apie Tave sužinoti.“ Ir tada, suprantama, mano Kūrėjas nukėlė mane ten, kur nieko nebuvo. Aš negaliu čia visko paaiškinti, kad nepanirčiau į savo mistinę puikybę, tačiau leiskite man pasidalinti su jumis šio patyrimo pabaiga. Aš pamenu, kad atsiradau vietoje, kurioje nieko nebuvo, tik erdvė. Iš tos erdvės, kurioje nieko nebuvo, Esybė pasirodė kaip šviesa. Ta šviesa sklido iš mažyčio taškelio, kuris lėtai didėjo, artėdamas prie manęs. Esybė neištarė nei žodžio, Jai užteko ištiesti Savo ranką ir tuomet iš tuštumos išniro stalas. Ji priėjo prie stalo ir pakėlusi pieštuką, atsiradusį iš niekur, kažką rašė ant lapo popieriaus, kuris taip pat atsirado iš niekur. Lapelyje Ji parašė: „Tu turi būti atsargus su mitomanija“ ir tuomet Ji mane sugrąžino atgal į mano kūną. Tai buvo itin gilus patyrimas.

Taigi aš norėjau sužinoti šią sapno reikšmę. Žinoma, po to aš pasinėriau į meditaciją, nes pasakiau sau: „Žinoma, tai simbolis. Tai Kūrėjo kalba.“ Ta Esybė buvo mano Kūrėjas, kuris įgavo tokią formą ir ant stalo atsiradusiame lapelyje užrašė man žinutę.

Aišku, kad kvadratas, kadangi stalas buvo kvadrato formos, atspindi keturis Nuodėmės Kūnus: mentalinį, astralinį, eterinį ir fizinį, kurie yra susieti su materija. Kitais žodžiais tariant, tai yra Protas. Todėl, norėdamas nepertraukiamai patirti realybę, aš turiu saugotis, kad nepatekčiau į mitomanijos spąstus. Tai reiškia, jog turiu susikurti visatą tik sau, kaip tik taip aš tai suprantu. Mitomanijos pagrindas glūdi prote, manijoje. Proto sapne mes visada atitveriame save galvodami: „Aš esu tas… Aš esu anas…“, nesuvokdami, kad mūsų Kūrėjas sudaro vienovę su Visuma. Tuomet mes vystome puikybę, mistinį išdidumą. Yra daug inicijuotųjų, kurie tam pasiduoda, taip neleisdami savo Esybei kalbėti. Tuomet kalba jų protas, kuris visuomet giriasi esąs Esybe, nors jis pats priklauso tokiai Esybei. Ar jūs tą suprantate? Vienas dalykas yra Būti, o kitas - proto įsivaizdavimas, kad jis yra Esybė, be menkiausio supratimo, kad jis paprasčiausiai tėra Esybės įrankis.

Mokytojas mums pasakoja, jog tyrinėjo Krišnamurtį; tuo metu jie dar abu buvo gyvi. Mokytojas nešė žinią ir padėjo žmonėms suprasti savo ego, taigi jis pasakė Krišnamurčiui: „Aš esu Vandenio eros avataras“, kadangi tikrovėje jo Esybė yra Vandenio eros avataras, pasiuntinys. Tačiau, kai Krišnamurtis atsisuko į Mokytoją, jo atsakymas skambėjo taip: „Taip, tačiau tu privalai sunaikinti ir tą „aš“, kuris yra Vandenio eros avataras.“ Tuomet Mokytojas Samaelis, pritardamas Krišnamurčiui, tarė: „Taip“, kadangi tuo metu jis buvo ego naikinimo procese ir vėliau netgi pašalino savo asmenybę. Tikrasis Vandenio eros avataras, kuris reiškėsi per jį, suprantama buvo Samaelis, Logos. Nors tuo metu jo asmenybės ego taip pat galvojo esąs avataras.

Taip pat, vienos paskaitos Meksike metu, Mokytojas mums papasakojo, jog jis, kaip Samaelis, norėjo tęsti savo darbą, tačiau jo fizinis kūnas (kurį jis tuomet turėjo Meksike) turėjo mirti jam sulaukus 58 metų. Todėl, kad galėtų gyventi fiziniame pasaulyje ir tęsti savąją misiją, jis keitėsi fiziniais atomais su mumija, kurią turėjo Egipte. Taigi jis sakė: „Kūnas arba galva, kurią dabar matote, nėra ta pati, kurią turėjau Kolumbijoje. Ši galva yra egiptiečio galva, aš ja naudojuosi ir galiausiai visi to kūno atomai persikels į mane.“

Vieną dieną jis skaitė paskaitą ir naudojosi tam tikromis kalbėjimo manieromis, mes pastebėjome, jog tai panašėjo į egiptiečiams būdingas manieras. Taigi vieną vakarą, skaitydamas paskaitą, jis pasakė, kad Atomų mainų procese tarp kūno, kurį turėjo šioje trečioje dimensijoje, ir mumijos, jis savąją Pietų-Amerikos Asmenybę (tą, kurią visi tuo metu pažinojo Meksike) uždarė į sarkofagą Egipte. Jis jai pasakė:Tu privalai likti čia, nes dabar aš turiu tęsti darbą su savo kita, egiptietiška asmenybe.“ Žinoma, abi asmenybės pakluso, kadangi jos abi turėjo Samaelio ugningąsias daleles.

Tačiau vieną naktį, visai netikėtai, jis išvydo savo Pietų-Amerikos asmenybę atkeliaujančią ketvirtoje dimensijoje. Kai dėka savo Aiškiaregystės jis pamatė tą asmenybę įžengiančią į paskaitų auditoriją, jis jos telepatiškai paklausė: „Ką tu čia darai? Aš tave palikau Egipte, ten ir grįžk. Tu neturėtum čia būti.“ Asmenybė jam atsakė: „Aš turiu pasiaukoti žmonijos labui. Aš privalau vykdyti savo Tėvo misiją, taigi aš atsiradau čia, nes privalau tai padaryti.“ Ir tuomet jis (Samaelis) sako supratęs, jog ta nelaiminga jo turėta esybė arba asmenybė, turi būti sunaikinta, nes ji trukdė jo misijai. Taip, kaip jis pats sako, buvo visiškai sunaikintas ponas „toks ir toks“. Jis tarė: „Ir dabar tai, ką jūs čia matote, yra kai kas visiškai naujo, nebeturintis asmenybės. Ponas „toks ir toks“ yra visiškai sunaikintas.“ Ta asmenybė būtent ir buvo tai, kas sakė: „Aš esu Vandenio eros avataras“, tačiau ji juo nebuvo.

Turėdami šias žinias mes turime suprasti ir suvokti daugelį dalykų: kaip suvokti, kad pasiektume meistriškumą, kaip suprasti simbolius, kad išvengtume klaidų. Vienintelis kelias – medituoti, suvokti.

Mes paaiškiname tam tikrus simbolius, kad padėtume, tačiau kiekvienas simbolis visuomet asocijuojasi su jūsų psichologiniu vystymusi. Taigi, kai kas nors mūsų klausia kaip paaiškinti kokį nors jų sapnuose regėtą simbolį, mes patariame medituoti. Kartais mes paaiškiname prasmę, kadangi su tuo yra susietas protas, tačiau patariame medituoti, kadangi mes nežinome kokiame lygmenyje jūs egzistuojate. Mes nežinome kokioje Iniciacijoje darbuojatės, kokias žinutes jums siunčia jūsų Esybė ir kokias savojo proto projekcijas jūs turite suvokti, kad išvengtumėte klaidų. Ar jūs suprantate kur link aš lenkiu? Ar jūs manęs klausotės?

Ar yra klausimų?


Klausimas: Buvo mokinys, kuris meldėsi ir meditavo, kad pažintų savo Esybę. Ir sąmoningo patyrimo metu jo Esybė jam tarė: „Aš esu Jehova!“ Mokinys pabudo iš savo sapno, iš savo patyrimo ir pasakė: „Mano Esybė yra Jehova!“

Atsakymas: Mes sakome, kad šiuo atveju problema glūdi tam tikrose Sektose, susijusiose su judaizmu bei krikščionybe, kurios išsivystė šioje Žuvų eroje; jos puolė į radikalią viendievystę. Pavyzdžiui, kai kurios krikščionybės sektos teigia, jog Dievo, Visuotinio Kūrėjo vardas yra Jehova, tačiau jos tai teigia fanatiškai, nesuprasdamos ką šis vardas reiškia. Viešpats Jehova, savaime suprantama, yra Mokytojas. Mokytojas Samaelis aiškina, jog Jehova yra Mėnulio Grandies, kas yra praėjusi Mahamanvantara, aukščiausiasis Inicijuotasis. Tačiau kabaloje, norint hebrajiškai užrašyti „Jehova“, yra  naudojamasi keturiomis raidėmis: Jod, Hei, Vav, Hei. Kabalistiškai šios raidės siejasi su Tetragramatonu, kas yra Kūrėjo sintezė kiekviename žmoguje. Taigi, jei jums pasitaiko tokia patirtis ir jeigu teigiate, kad jūsų Kūrėjas yra Jehova, na taip, taip ir yra. Jūsų Kūrėjas yra Jehova, kaip ir manasis yra Jehova, taip pat kaip ir mano draugo Kūrėjas irgi yra Jehova, kadangi, galutinėje sintezėje, kiekviename iš mūsų slypi Jod, Hei, Vav, Hei. Tai mes privalome suprasti ir suvokti, kad nesuklystume manydami: „O, tuomet aš esu Viešpats Jehova.“ Jehova yra Kūrėjas, jis yra visų Saulės sistemos mėnulių valdytojas. Individas, kuriam patyrimo metu jo Kūrėjas prisistato esąs Jehova, turi išanalizuoti savo gyvenimą ir patikrinti ar tai susieta su realybe, ir žinoma nekurti mitomanijos. Viskas turi būti tarpusavyje susieta ir suvokiama, kad nepatektume į mitomanijos spąstus. Taip pat būtina analizuoti ar tas patyrimas tikrai atėjo iš jūsų Esybės, nes jūs galite turėti patirtis, kurių metu jums gali pasirodyti kas nors kitas ir sukelti sumaištį galvoje.

Prisimenu vieną atvejį, kai išvydau save vizijoje, sėdintį ant upės kranto. Aš sėdėjau ant uolos, susimąsčiusio žmogaus poza - kumščiu pasirėmęs smakrą. Iš už nugaros prie manęs priėjo du vyrai senoviniais apdarais, primenančiais hebrajų aprangą. Jie rankomis kepštelėjo man per nugarą ir paklausė: „Ar tu esi Mozė? Nes mes ieškome Mozės.“

Ir aš atsakiau: „Ne, kiek žinau aš juo nesu.“

Tuomet jie manęs paklausė: „Ar tu priklausai žydų genčiai?“

„Taip, – aš atsakiau, – aš esu iš žydų genties.“

„Tuomet tu esi Mozė!“, - jie man ant pečių uždėjo mantiją ir aš atsistojęs pasišalinau. Kai nubudau savo fiziniame kūne, tariau sau: „Kas? Mozė?“ Tuomet, ačiū Kūrėjui, aš pasikalbėjau su Mokytoju Samaeliu. Aš jo paklausiau: „Mokytojau, aš turėjau patirtį. Ar aš esu Mozė?“

Mokytojas man atsakė: „Ne, tu nesi Mozė! Mozė yra Antžmogis, jis nėra puolęs! O tu esi puolęs!“

- Tuomet aš nesuprantu.

Na, tai buvo susiję su įvairiais patyrimais. Mes kiekvienas savyje turime individualų Mozę ir mes turime išvystyti tą Mozės Sabaotą sutelkdami visus Izraelio žmones, kurie yra visos tos Esybės dalys, įkalintos ego viduje, ir kurioms vadovauja Faraonas - intelektas. Tačiau žmonės, kurie žino (kadangi tai yra sąmonės dalis), kurie stato piramides, kas reiškia, jog jie kuria kažką viduje, stato minties piramidę (manas, protą ar psichologinį žmogų), vidinius kūnus.

Taigi jums benaikinant savo ego, jeigu jūs užkariaujate visus Izraelio žmones, jeigu išvedate visas savo Esybės dalis iš Egipto ir perėją Raudonąją jūrą patenkate į Pažadėtąją Žemę, jūs galiausiai tampate Mozės Sabaotu. Tam jūs turite įveikti Naamą, kuri yra susieta su Malkuth karalyste, tačiau aš nebegaliu toliau kalbėti apie tai, kadangi tai yra labai sudėtinga ir plati tema. Tai yra susiję su Moze.

Bet kas gali išvystyti savo vidinį Mozę. Tačiau pats Mozė taip pat egzistuoja, jis yra Mokytojas. Viena yra būti Mokytoju Moze ir visai kas kita – daryti tai, ką darė Mozė, kadangi kiekvienas mūsų turime tą padaryti. Mes visi savyje turime individualų Jėzų Kristų, kaip ir individualų Eliją, ir kaip tik todėl mes turime mokytis Kristiškosios Ezoterikos, kad taip išvengtume klaidų. Galvoti, kad turėdami visus šiuos patyrimus, mes tuo esame, na… Mes turime patirti, patirti ir dar kartą patirti ir įsitikinti, kad tai kuo esame, mes esame iš tikrųjų. Taip turime elgtis, kad nepridarytume klaidų ir neprisigalvotume daugybės dalykų.

Taip, egzistuoja ryšis su Jehova - kiekvienas viduje yra Jehova. Taip yra ir su Buda, kiekvienas turime savo Budą.


Klausimas: Jūs sakote, kad mums reikia medituoti, norint išsiaiškinti sapnų simboliką, tačiau pastaruoju metu daugybė žmonių naudojasi sapnininkais, kuriose pateikiamos atitinkamų simbolių reikšmės. Taigi ar galite šiek tiek plačiau paaiškinti apie tuos sapnininkus ir kiek jais iš tikro galime vadovautis… Ar mes turėtume jais naudotis kaip apytikriu paaiškinimu…?

Atsakymas: Žinoma žmonės naudojasi sapnininkais kaip užuominomis, aiškindamiesi įvairius simbolius, kuriuos gauname. Tačiau taip yra dėl intelekto, kadangi vienintelis būdas, kurio dėka Samsonas ir liūtasintelektas gali sužinoti, yra būtent knygos. Ir aš jau esu sakęs, kartais tai yra gerai, gerai yra apie tai sužinoti, tačiau vien to nepakanka. Aiškindamiesi atitinkamo sapno simbolį, mes turėtume labiau pasikliauti gilia meditacija ir suvokimu nei atsakymais pateikiamais knygose. Pavyzdžiui, aš susapnavau liūtą, tai ką gi liūtas simbolizuoja? Knygoje randame paaiškinimą, kad liūtas simbolizuoja įstatymą. Puiku, tegul tai bus įstatymas, tačiau galbūt liūtas taip pat simbolizuoja ego (prisiminkime kaip Samsonas perplėšė liūtą). Taip pat prisiminkime ir Heraklį, jo pirmoji užduotis buvo nužudyti Nemėjos liūtą. Taigi mes taip pat turime įžvelgti ir šią asociaciją. Tuomet, kai mes susiejame visus simbolius, kuriuos randame Biblijoje, kuriuos randame sapnininke ir kuriuos žmogus pats pamini, mes turime pasinerti į visą viziją ar sapną, visą mūsų turėtą potyrį. Kai sapne pasirodė liūtas, jis pasirodė ne šiaip sau, ne tik šmėstelėjo ir pranyko. Jis buvo susijęs su dar kažkuo. Galbūt mes buvome namuose, šitame name, o galbūt miške. Ką mes veikėme? Tuomet mes visa tai turime susieti su tuo simboliu, kad suvoktume visumą, o ne tik padarytume subjektyvias išvadas.

Mes turime gilintis į pačią dalyko esmę, kad galėtume suprasti, kokią žinutę mums siunčia mūsų Esybė ar kad suvoktume konkretų ego, kuris projektuoja, suvoktume ko jis nori, ar kad suprastume kodėl mes visa tai projektuojame, kodėl visa tai darome? Tai yra svarbu, kadangi kaip jūs žinote, kartais baimė projektuoja, sukuria daugybę dalykų.

Netinginiauti – štai ką mes turime suprasti. Žmonės yra tingūs, jie tik svarsto: „O, aš sapne miegojau su gyvate, ką gi ta gyvatė simbolizuoja? Aha, ji simbolizuoja moterį, tai tikriausiai aš sutiksiu moterį.“ Tačiau kas iš to? Kaip ta gyvatė elgėsi mano sapne? Ką ji ten veikė? Štai kodėl mes turime suvokti, turime panaudoti savo sąmonę, kad transformuotume: t.y. išgirstume, pamatytume ir suvoktume visa tai, ką gauname. Suvokimas yra sąmonės gebėjimas, sąmonės pareiga. Didžiąją laiko dalį mes norime, kad kas nors kitas visa tai už mus suvoktų. Argi ne taip?

Tai yra meditacija, jos mes mokomės visą savo gyvenimą. Meditacija yra tai, ką męs plėtojame, o tai yra suvokimas.

Suprantama kartais kieno nors Mokytojas gali mums padėti. Kol Mokytojas buvo gyvas, aš, pavyzdžiui, visuomet tuo naudodavausi. Aš visada eidavau tiesiai pas jį, kad jis man padėtų suprasti konkretų sapną ir kad aš išvengčiau klaidų. Aš pamenu vieną kartą, kai išgyvenau nuostabius patyrimus. Aš regėjau kai ką neapsakomai gražaus ryšium su mano Esybe - aš turėjau auksinį kardą, tačiau laikiau jį savo kairėje rankoje. Viskas buvo gerai, išskyrus tai, kad kardas buvo mano kairėje rankoje. Taigi aš jaučiausi sutrikęs ir nuėjau pas Mokytoją paklausti, kodėl aš kardą laikiau kairėje savo rankoje ir jis man viską nuodugniai paaiškino: „Taip tau nutiko... nes tai įvyko praeityje, štai kodėl. Tai reiškia, kad tu praeityje buvai visiškai Save realizavęs. Štai kodėl kardą tu laikei kairėje rankoje. Dabar tu privalai atsikovoti tai, ką praradai; dabar tu nesi tuo, kuo buvai. Šiuo metu tu nesi toks, koks buvai ir privalai tai pripažinti. Perimk kardą į dešiniąją ranką, tačiau tai nėra norėjimo reikalas, tai yra Savęs realizavimas iš naujo.“ Tai aš ir stengiuosi padaryti. Tai nėra taip, jog aš noriu toks būti ir toks esu. Aš juk buvau toks. O dabar aš esu toks, koks esu. Kad tapčiau kuo buvau ar tai atgaučiau, aš turiu atlikti daug psichologinių darbų.

Kartais jūs patiriate dalykus, susijusius su jūsų Esybe (apie tai, kas yra jūsų Esybė) ir tuomet jūs gaunate konkrečius vaizdinius, tačiau jūs turite suvokti daugelį dalykų, kad nepridarytumėte klaidų… kad nesusipainiotumėte. Todėl geriausias dalykas yra suvokimas ir pašalinimas bei gyvenimas šiuo momentu. Nesvajokite apie tai, kuo buvote. Svarbiausia yra tai, kas mes esame šiuo metu, svarbu realybė. Jūsų Esybė galėtų būti kažkas kito, tačiau mano Esybė yra mano Esybė. Ar aš sudarau vienovę su Ja? Ar aš esu viena su Ja dabar? Ne, bet aš dar kartą stengiuosi, kad taip būtų. Tai ir yra skirtumas, jūsų Esybė yra, tačiau jūs tuo nesate. Susidurti su realybe, reiškia gyventi šiuo momentu, gyventi be lūkesčių, tačiau savo sąmonėje, sekundė po sekundės, plėtoti suvokimą.

Ar jūs tai suprantate? Ar dar turite klausimų?


Klausimas: Mokytojas aiškina įvairius dėsnius, kuriuos mokinys turi suprasti, kad galėtų interpretuoti savo sapnus. Psichologinės Analogijos dėsniai, Priešingybių dėsnis…

Atsakymas: Taip, suprasti šiuos dėsnius yra labai svarbu. Pavyzdžiui, Skaičių dėsnį. Dėl to, suprantama, pradžioje mes studijuojame kabalą arba skaičių prasmę, tačiau kartu tai turi būti vystoma per meditaciją, per suvokimą. Mokytojas teigia, jog intelektualiai žinoti, kad 2+2=4 yra lengva, tačiau suvokti kodėl 2+2=4 jau yra gilus vidinis sąmonės, suvokimo ir supratimo reikalas, ir tai yra Skaičių dėsnis. Kartais jūs savo sapnuose išvystate skaičius ir intelektualiai, remdamiesi kabala, jūs žinote su kuo tai siejasi ir tada jūs sakote: „O, tai susiję su tuo.“ Tačiau, kad suvoktumėte, jūs turite gilintis: „Kodėl aš išvydau tą skaičių?“, kadangi kiekvienas skaičius yra gyva esybė; taip jūs vystote savo Esybės matematinį aspektą.

Pavyzdžiui, Mokytojas sako, kad Atmano pasaulyje, kuris yra ypač kabalistinis, viskas yra išreikšta skaičiais, tačiau, jeigu jūsų sąmonė apie tai išmoksta ir susieja tai su jūsų sąmone, jūsų Esybe, tuomet jūs mėgaujatės tuo suvokimu.

Tai nėra lyg ėjimas į mokyklą, nes daugelis žmonių galvoja: „O, jei nori būti kabalistu, jei nori suprasti skaičius, tau reikia įsiminti tą sudėtingą algebrą arba algoritmus, arba dar ką nors.“ Bet tai yra tiktai sąmonės reikalas – tai reiškia pažinti – o ne, kad turite tai savo intelekte. Kaip ten bebūtų, intelektas padeda, tačiau, jei tai neina išvien su jūsų suvokimu, tuomet mirus jūs tai prarasite. 

Tą patį galima pasakyti ir apie filosofinę simboliką. „Philos“, ką gi reiškia philos? Tai reiškia draugą, o taip pat ir meilę, o „sophia“ yra išmintis. Taigi filosofija (philo-sophia) reiškia būvimą išminties draugu arba mylėti išmintį. Akivaizdu, kad tam tikri simboliai yra susieti su išmintimi, (o išmintis yra Chokmah), su Kristumi, su dvasingumu. Aišku, kai kurie simboliai atkeliauja iš Dangaus. Tai yra filosofinės analogijos, kurios, kaip aš suprantu, visuomet asocijuojasi su Esybės vystymusi, nes visi tie filosofiniai simboliai siejasi su Esybės išvystymu. 

Tam tikri simboliai yra gyvi, kai mes kalbame, pavyzdžiui, apie filosofinę simboliką, apie tam tikrus vidinių plotmių simbolius arba apie tai, ką mes patiriame vidinėse plotmėse. Kai kurie menininkai savo kūriniuose perteikė tokius simbolius, tačiau žmonės galvoja, kad tos būtybės, tie vaizdiniai neegzistuoja. Kaip kad, pavyzdžiui, Sfinksas. Jūs puikiai žinote, kad Egipte yra Sfinkso simbolis ir daugybė senovinių skulptūrų, daugelis piešinių taip pat vaizduoja Sfinksą. Iš tikrųjų Sfinksas yra Elementalas, kuris egzistuoja Vidiniuose Pasauliuose ir yra susijęs su mentaliniu pasauliu. Kiekvienas iš mūsų savyje nešiojamės individualų Sfinksą. Tai yra simbolis, kuris asocijuojasi su gamtos jėgomis; egzistuoja daugybė filosofinių simbolių, susijusių su Esybe. Ir kai jie pasirodo, mes turime suprasti ką tai reiškia ir su kuo tai siejasi.

MantikorasAr jūs, pavyzdžiui esate girdėję apie Mantikorą? Tai yra liūto su žmogaus veidu ir skorpiono uodega simbolis. Kai šis simbolis kalba viduje, jo balsas yra lyg trimitas ir leiskite jums pasakyti - aš girdėjau šią būtybę. Ji iškilo prieš mane kalbėdama lyg trimitas, taigi ji yra Esybės dalis. Mes sakome, kad ji yra ta dalis, kuri tam tikrais būdais padeda su seksualinėmis jėgomis, kad mes galėtume išsireikšti per Žodį. Šitai mes turime išvystyti, tas simbolis egzistuoja ir gali jums pasireikšti tam tikruose lygmenyse, kad jūs sužinotumėte ką turite daryti ir kaip vystyti atitinkamus dalykus. Taip pat yra ir su daugeliu kitų simbolių, todėl yra pravartu tai studijuoti. Didieji Mokytojai įvedė ir pavaizdavo tuos simbolius įvairiausiais būdais, taip, per sąmonės kalbą, kviesdami mus suprasti ir suvokti daugelį dalykų, kurie gali būti suvokiami tik medituojant, kadangi tai yra kalba, kurią turi suprasti sąmonė. Mes turime būti kantrūs, nes nekantrumas nepasitarnauja norint išvystyti tą sapnų kalbą. Kantrybė yra dorybė, kuri yra nepakeičiama vystant suvokimą.

Atminkite, jog suvokimas yra sąmonei, o ne ego ir ne intelektui.

Toliau yra Priešingybių Analogijos dėsnis, Priešingybių dėsnis, kuris simbolizuoja priešingybę; šį dėsnį  jūs taip pat turite suprasti ir suvokti. Kai jūs naudojatės intuicija, sąmonės dėka jūs puikiai jaučiate kokią nors priešingybę, tačiau kartais, kai jūs to iškart nesuprantate, gyvenimas jus pamoko. Pavyzdžiui, pamenu praeityje sapnavau, kad gatvėje radau aukso - auksinių monetų. Aš rinkau tas monetas, vis daugiau monetų, vis daugiau aukso. Ir kai aš nubudau fiziniame pasaulyje, tariau: „Oho, aš sapnavau kad rinkau auksines monetas... Ir aš buvau laimingas, nes aš pririnkau daug aukso, tai buvo verta didelių pinigų.“ Tačiau nutiko visiškai priešingai, kadangi sekantį mėnesį mano gyvenimas tapo labai skurdus, kupinas nepritekliaus, suprantate? Ir nuo tada aš niekada nebenorėjau, kad tie sapnai, kuriuose aš renku auksą, pasikartotų. Aš žinojau, kad tai reiškia, jog artėja sunkus laikotarpis ir aš neturėsiu pinigų, suprantate? Tačiau, kai aš sapnuodavau išmatas, aš džiaugdavausi, nes aš žinau, kad tai reiškia pinigus, teisingai? Išmatos yra būtent tai, kaip pinigai yra simbolizuojami vidiniuose pasauliuose. Taip yra todėl, kad tai ką mes čia, fiziniame pasaulyje, taip vertiname, vidiniuose pasauliuose yra tiek pat verta kiek ekskrementai, atliekos.

Jie neturi jokios vertės. Čia, fiziniame pasaulyje, mes vertiname pinigus, nes mums jų reikia idant išgyventume. Tačiau vidiniuose pasauliuose jie mums yra visiškai nereikalingi, todėl yra parašyta: „Kaip sunkiai turtuoliai pateks į Dievo karalystę!“ [Evangelija pagal Luką 18:24] Tokiu būdu mes pritaikome šį simbolį sąryšyje su pinigais. Pinigais negali nupirkti Kūrėjo Karalystės, kadangi vidiniuose pasauliuose tai tėra atmatos, ekskrementai. Kūrėjui nereikalingi fizinio pasaulio pinigai, tačiau jie reikalingi mums. Taigi, jei jūs trokštate žinoti, kas sapnuose siejasi su fizinio pasaulio pinigais – tai yra ekskrementai. Išmatos yra tikslus pinigų simbolis, taigi štai ką fizinio pasaulio žmonija naudoja, kad išgyventų. Jeigu norite būti švarūs – būkite neturtingi. Štai kodėl yra parašyta: „Palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra Dievo karalystė.“ [Evangelija pagal Luką 6:20] Tai reiškia, kad jeigu jūs esate psichologiškai prisirišę prie to, ką galima nupirkti už pinigus, tuomet jūs esate labai turtingi. Apsivalykite, tačiau nebūkite dosnūs ir neskleiskite savo psichologinio purvo. „Palaiminti vargšai“ yra priešingybių simbolis. Mes sakysime, kad tai priešingybių analogija.

Pavyzdžiui, kitas priešingybių simbolis būtų toks: jei kažkas yra malonu, tuomet fiziniame pasaulyje bus nemalonu. Jei vidiniuose pasauliuose kažkas yra nemalonu, tuomet fiziniame pasaulyje bus malonu. Taigi mes turime analizuoti, pvz.: „O, aš sapnuoju, kad gyvenu čia, tačiau aš nenoriu šioje vietoje gyventi, nes čia man viskas įkyrėjo, todėl aš iškeliauju.“ Tai reiškia, kad jūs pasiliekate. Tiesa? Ir jūs niekur neiškeliaujate. Kad susapnuotumėte, jog iškeliaujate, jog jūs skrendate ir keliatės į kitą vietą (kalbu iš savo patirties), sapne jūs turite būti su skrybėle. Jūs turite susapnuoti, jog dėvite skrybėlę! Jūs dėvite skrybėlę, nors jūs nesate įpratęs ją dėvėti. Tuomet jūs turite suprasti ir suvokti: „Kokią skrybėlę aš dėviu?“, kadangi ta skrybėlė asocijuojasi su vieta, kurion jūs keliausite. Matote? Tai yra tikras suvokimas.

Kitas dėsnis – Analogijų [Panašumo]. Taigi analogiška kam? Ar aš susieju šį simbolį su tuo dalyku? Pavyzdžiui, pakalbėkime apie įvairius sapnus, kuriuose žmonės skrenda. „Aš sapnavau, kad skridau, kad danguje (prote) vyko karas. Aš ketinau skristi savo nuosavu lėktuvu, tačiau persigalvojau ir to nepadariau, kadangi aš pasakiau, jog tie žmonės laukia, norėdami mane pašauti.“ Štai ką aš patyriau - aš mačiau daugybę lėktuvų kovojančių danguje, šaudančių vienas į kitą. Aš taip pat ketinau skristi, tačiau pasakiau: „Ne, aš dabar neskrisiu. Jei aš pakilsiu, jie mane pašaus. Galbūt jie manęs laukia.“ Kai nubudau, tariau: „O taip, juk fizinėje plotmėje jie gauna pakvietimus dalyvauti suvažiavime, - toliau aš pasakiau - Ne, tame suvažiavime, suprantama, žmonės renkasi pakalbėti apie Gnosis. Tai yra intelektas, protas. Ir kiek „gnostikų“ rengiasi ten susitikti? Tačiau akivaizdu, kad jie kažkokiu būdu tikisi, jog ir aš ten dalyvausiu, bet aš nežinau jų ketinimų, taigi aš nevyksiu.“ Todėl aš atsisakiau sakydamas: „Atleiskite, tačiau aš nedalyvausiu. Aš esu labai užimtas ir t.t.“ Aš atsiprašiau, kadangi buvau gavęs įspėjimą. Jei aš skrisiu, jei aš ten vyksiu, norėdamas ore (kas yra protas) taip pat parodyti savo intelektualinius sugebėjimus, tuomet jie mane pašaus ir kas žino... Galbūt aš taip pat kai kuriuos iš jų nužudysiu, to aš nežinau... Geriau to išvengti. (Kritika yra būdas, kuriuo mes žodžiais – kurie sapnuose gali būti kulkos, strėlės arba peiliai – žudome bei sugriauname gerus arba blogus vaizdinius, kuriuos žmonės sukuria savo protuose ryšium su artimais žmonėms).

Taigi tai yra analogijos, tiesa? Tai analogiška kam? Žinoma, kad mano paties gyvenimui, kadangi viskas turi būti susieta su mūsų pačių individualiu vystymusi, tai turi asocijuotis su tuo, kokie mes esame. Taigi tokia yra sistema, kurią mes turime išmokti ir, aš kartoju dar kartą, mes turime tai suvokti, kadangi tai yra kalba, susijusi su mūsų vystymusi.

Štai taip mus pasiekia gyvenimas – per įspūdžius, o patys sudėtingiausi įspūdžiai, kuriuos sunkiausia suvokti, slypi vidinėse plotmėse. To įvaldymas yra buvimas Mokytoju, tai reiškia sąmoningą supratimą tų kalbų ar įspūdžių, kuriuos mes gauname. Tačiau, jei mes to neišmokstame, jei mes nemedituojame, tai kaip mes tai suvoksime, kaip mūsų sąmonė to išmoks, jei ji nesuvokia tam tikro simbolio ir jo prasmės? Jeigu mums kas nors pasako: „Tai ne tas kelias“, mes turime patys tai sužinoti ir todėl tai yra vadinama Esybės, Savasties Savęs realizacija. Niekas kitas negali šio darbo atlikti už mus. Taip mes vystome išmintį, žinojimą, taip mes padedame kitiems.


Klausimas: Ar yra kokia nors speciali mantra, padedanti analizuoti sapnus?

Atsakymas: Egzistuoja mantros, kurios, pavyzdžiui, padeda patekti į pasąmonę. Mokytojas, kaip vieną iš jų, nurodo mantrą „Raom Gaom“. Tačiau kalbant apie suvokimą, iš to ką patyriau, reikalinga malda į mūsų Esybę, į mūsų Dieviškąją Motiną, į Šventąją Dvasią, kadangi tai yra Šviesa, tai yra suvokimas. Ir tai padeda mums išvengti klaidų. Pavyzdžiui su Binah, Šventąja Dvasia, yra susijęs suvokimas, supratimas ir kaip tik to iš mūsų reikalauja Šventoji Dvasia, norėdama mums padėti. Kadangi, kai kas nors pasiekia suvokimo ir nubudimo viršūnę, tada visa jo sąmonė pilnai nušvinta. Tuomet joje įsikūnija šventoji Dvasia ir tai yra vadinama Prisikėlimu, t.y. kai Pirmagimis, kas yra Binah-Šiva, nusileidžia į Inicijuotąjį per Prisikėlimo procesą. Tačiau tai įvyksta tik po [Defektų] sunaikinimo, kai sąmonė yra visiškai pabudinama.

Tai yra būtent vienas iš tų aspektų, kuriuos mes turime suvokti, kadangi įvairiose pasaulio šalyse, tokiose kaip Indija, yra daug žmonių, kurie to nesuprasdami teigia, kad juose įsikūnijo Šiva. Mokytojas įkūnijo Šivą 1978 metais, tai įvyko per Prisikėlimą ir būtent tai yra pabaiga - Erelio įkūnijimas, tapimas Sparnuotąja Gyvate. Tuo tarpu Indijoje gyvena žmonės, teigiantys, kad jie yra įkūniję Šivą. Kas yra įkūnijąs Šivą, tas yra prisikėlęs Mokytojas, tas gali valingai atsirasti ir išnykti skirtingose vietose vienu metu. Tačiau, suprantama, šiais laikais egzistuoja daugybė žmonių, jaučiančių polinkį į tokias žinias bei ezoteriką (ypatingai induizmą) ir yra daugybė guru, kurie sakosi esą Dieviškosios Motinos įsikūnijimai, Šivos įsikūnijimai ir t.t., nors iš tikrųjų nėra tokie. Štai kodėl būtina mokytis doktrinos, kad patys žinotume ir taip pat kitiems žmonėms galėtume padėti suprasti, jog Šiva neįsikūnys tik todėl, kad kas nors taip sako. Jūs turite pasiekti tą lygmenį, kuomet jumyse neliks nei trupučio ego, kuomet jūs tapsite visiškai švariais ir kūnas, kurį turėsite įgyti, turės būti prisikėlęs kūnas. Tai – kūnas, kuris bus nemirtingas. Jei kas nors sako: „Aš esu Šivos įsikūnijimas, tačiau atėjus tam tikram laikui aš mirsiu ir vėl atgimsiu…“, tuomet jis meluoja. Jei kas nors įkūnija Šivą, tai reiškia, kad jame yra Šventoji Dvasia, taigi jis yra nemirtingas. Jis negali mirti. Toks žmogus miršta tik tuomet, jei Sanguliauja.

Ar turite dar kokių klausimų? Ar jūs suprantate apie suvokimą, būtinybę medituoti ir sapnų suvokimą?

Kartais mes galime kam nors pagelbėti, juk jūs prašote kieno nors pagalbos, tačiau jei jūs nemedituosite apie tai, tuomet tai tėra laiko švaistymas. Šiais laikais egzistuoja daugybė gnostikų, kurie yra įpratę klausti instruktorių: „O, aš sapnavau tokį sapną, gal jūs galite man padėti suprasti, ką tai reiškia, t.t...“ Ir štai jie neina medituoti ir pamiršta apie tai, todėl kitą kartą jiems susapnavus naują sapną viskas kartojasi iš pradžių: „Ar jūs galite man pagelbėti, štai ką aš susapnavau…?“ Štai taip jie įpranta klausti, tačiau ne medituoti, ne suvokti, ne sudėti visa tai į sąmonę.

Iš auditorijos: Tačiau gali nutikti ir taip, kad instruktorius netinkamai interpretuos.

Visiškai teisingai, instruktorius gali duoti atsakymą pagal savo paties lygmenį. Tačiau norėdami pateikti tikrai teisingą atsakymą, jūs turite pažinoti tą asmenį: kaip jis elgiasi, koks jo gyvenimo būdas, kaip jis vystosi psichologiškai ir pan. Tai reikalinga tam, kad sakydami „O, tai GALĖTŲ reikšti...“ pateiktume tikrąją reikšmę. Taigi tik ypač nubudęs Mokytojas gali jums teisingai patarti, tiesa? Pavyzdžiui, kol aš buvau su Mokytoju Samaeliu, kartais jo klausdavau apie dalykus, kurių jis nežinojo, tačiau kuriuos aš patyriau būdamas su juo. Kodėl jis nežinojo? Ogi todėl, kad jo Esybė turi galią būti visur tuo pačiu metu, tačiau Bodhisatva vis dar buvo vystymosi procese. Jis paklausė: „O, ar aš tau taip sakiau? Palauk!“ Tuomet jis užmerkė akis ir akimirksniu pasinėrė į Samadhi, kadangi nebeturėjo ego; jis nedelsiant susisiekė su savąja Esybe ir astralinėje plotmėje sugrįžo į tą akimirką, kurią išgyveno su manimi. Jis viską prisiminė, tuomet sugrįžo į fizinį kūną sakydamas: „Taip, dabar aš prisimenu, tačiau tu pamiršai apie tai, tai ir tai…“

Aš tariau: „O, taip, taip, taip…“ Aš turiu omenyje, kad aš kai ką prisiminiau, nors jis prisiminė sakęs man kur kas daugiau, tačiau tuo metu, kai aš su juo konsultavausi, jis to nežinojo. Taigi po to jis man papasakojo viską. Kodėl taip įvyko? Matote, tai liečia jo Esybę, Ji ten buvo; taigi Mokytoją [samadhi metu] staiga užplūdo visas energijos šaltinis ir jis pasakė: „O taip, aš atsimenu.“ Tai buvo jo Esybė.

Štai kaip aš jį supratau. Supratau, kad Jo Esybė yra jo Esybė ir tai, kad jis vis dar tebuvo tapimo viena su Ja procese. Dabar jis yra viena su Esybe. Ir tai yra labai naudinga suvokti ir suprasti, ypač kalbant apie instruktorius. Kartais jūs patiriate išgyvenimus su instruktoriaus Esybe, o ne su pačiu instruktoriumi, kuris galbūt tai prisimins, tačiau kartais instruktoriai to neprisimena.


Klausimas: Dažnai žmonės sapnuoja savo šeimos narius, kitus gnostikus studentus arba netgi savo artimus draugus bei sutuoktinius ir fiziškai nubudę galvoja, jog tai buvo tas asmuo.

Atsakymas: Tai būtent ir yra problema. Kaip aš jau minėjau pradžioje, mūsų psichika viską susieja su konkrečia mūsų aplinka, mūsų individualia visata. Ir individuali mūsų visata yra susijusi su mano tėvu, su mano motina, su mano seserimi, su mano broliu. Jūs turite suprasti simbolį. Štai kas iškyla mano galvoje, Jėzui iš Nazareto buvo pasakyta: „Tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavimi pasimatyti.“ Ir tuomet Mokytojas Jėzus atsakė: „Mano motina ir mano broliai tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo.“ [Evangelija pagal Luką 8:20-21] Kitais žodžiais sakant, kai jūs vidiniuose pasauliuose matote savo brolį arba seserį, jūs turite susieti, kad, galbūt, jūsų fizinio pasaulio brolis arba sesuo reiškia gnostiką brolį arba gnostikę seserį, kažką, kas eina Keliu; kitaip tariant, tai reikštų kažką kitą.  

Kartais, kai jūs sapnuojate savo šeimą ar draugus, tai gali reikšti, kad jie yra jūsų psichologinė šeima. Jūs turite tai suvokti. Aš daug kartų sapnavau savo mamą, tačiau ji man pasirodydavo tokia, kokią aš ją pamenu iš vaikystės. Akivaizdu, kad sapnuose buvo ne ji, juk ji dabar jau sena, todėl aš turiu suprasti ir suvokti kodėl aš sapnuoju tokią savo mamą. Psichologiškai tai gali būti su kuo nors susieta. Tai gali būti mano geismas. O taip, jūsų mama galėtų būti geismo simbolis.

Aš daugybę kartų turėjau patirtis su savo Dieviškąja Motina ir ji niekada man nepasirodė mano fizinės motinos pavidalu. Su Ja viskas yra kitaip, nes ji neturi pavidalo. Tačiau mano ego savinasi mano mamos pavidalą, kad psichologiškai susisietų su manimi, remdamasis mano praeitimi, mano individualia psichologija. Tačiau pavyzdžiui, gali atsitikti ir taip, kad jūsų Esybė, jūsų Dieviškoji Motina pasirodys jūsų motinos pavidalu. Negaliu neigti, kad jūsų Dieviškoji Motina gali pasirodyti jūsų motinos pavidalu, kad jums padėtų; tačiau ne visada. Visi patyrimai yra gana sudėtingi, todėl nėra gerai kalbėti apie atitinkamus patyrimus, kai jūs matote tam tikrus subtilius dalykus, susijusius su psichika ar Dvasia, ryšium su jūsų draugu ar žmona. Nėra gerai kalbėti apie tai, jei jūs nesate tikri ar tai yra jūsų paties projekcijos, ar tai asocijuojasi su kažkuo, ką jūs turite suvokti, kalbant apie jūsų dvasinį augimą. Priešingu atveju, jūs galite pakenkti kitam asmeniui, o taip pat ir sau. Dėl to jūs taip pat galite gauti ir karmą. Tai yra labai sudėtinga.

Būtent, aš pabrėžiu, kad tai yra sudėtinga, kadangi medituodami ir suvokdami, jūs natūraliai lavinate aiškiaregystę, tačiau dėl mumyse tūnančių ego, mes turime būti labai atsargūs. Ego gali pasinaudoti aiškiaregyste ir per tą akį projektuoti daugelį dalykų. Kai aš paminėjau „tą akį“, aš turėjau omenyje Trečią Akį, aiškiaregystės akį, kuria galite projektuoti daugelį dalykų. Mokytojas mus perspėja apie aiškiaregystės akį ar Trečiąją Akį, nes per ją matydami, mes taip pat galime kažką projektuoti. Kartais fiziniame pasaulyje jūs esate tikri dėl kai kurių dalykų ir tada jūs projektuojate atitinkamus dalykus, ko pasekoje, jausdamiesi dėl to tikri, jūs pranešate tai kitiems ir kartais jūs meluojate, dėl to kažką įskaudindami. Todėl geriau laikyti liežuvį už dantų ir ištisus mėnesius stebėti asmenį, susijusį su buvusia patirtimi, kad išsiaiškintumėte ar tai ką jūs matėte buvo tikra, ar tai tebuvo projekcija to, kas yra žinoma tik jums.

 


<<< Atgal

 


  „Saugokitės, kad   niekas nenuvestų jus   klystkeliais sakydami:   „Eik čia“ ar „eik ten“.   Žmogaus Sūnus yra   jūsų viduje. Sekite   paskui Jį!“

    - Evangelija pagal     Mariją 4:34

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos