Mes ir toliau tęsiame Sapnų Jogos lekcijas. Tai yra trečioji Sapnų Jogos seminaro lekcija.

Atsiminkite, kad Joga yra Yug, „jungtis/vienybė“. Taigi siekdami atlikti Sapnų Jogą, mes turime sujungti su savo Esybe, kuri yra mūsų Monada, mūsų pačių Dievas, mūsų Dvasia.

Todėl būti čia ir dabar yra būtina, kadangi neįmanoma nubudinti Sąmonės, nepripažinus, kad mes psichologiškai miegame. O vienintelis būdas atpažinti, jog mes miegame, yra atminti savo Dievą dedant ypatingas pastangas, būnant čia ir dabar fiziniame kūne, kurį naudojame trečioje dimensijoje.

Sąmonė yra tai, ką religijos vadina siela. Tai yra mūsų pačių realybė šiame fiziniame kūne. Mes neturėtume susitapatinti su savo Protu, kadangi protas yra tiktai įrankis, kurį turime panaudoti, kad analizuotume, galvotume.

Eidami Savirealizacijos keliu mes turime dirbti, kad pasiektume susijungimą su Dievu. Mes negalime eiti savirealizacijos keliu, jeigu mes nesame savyje, kadangi kelias yra viduje ir niekada išorėje. Jeigu mes nematome kelio viduje, mes neisime savirealizacijos keliu, kadangi ne protas, o sąmonė, siela eina link Esybės.

Akivaizdu, jog mūsų nelaiminga sąmonė nėra čia ir dabar kaip visuma, kadangi dalis jos yra įkalinta prote. Tas protas ar tas mentalinis organizmas yra tai, ką mes vadiname Ego. Taigi kai mes sakome turį atminti savo Esybę, mes neturime omenyje ego, kadangi ego nėra Esybė ir Esybė nėra ego.

Aš jums minėjau, kad jūs turite dirbti su Darbine Atmintimi, kad atkurtumėte ryšį ar pradėtumėte gauti įspūdžius iš savo Esybės. Taigi atminti save čia ir dabar, skaitant šią lekciją, yra būtina, kad išsamiai suprastume visą savirealizacijos kelio reikšmę.

Atmindami savo tikrąją Savastį, savo Dievą, Dvasią, nesusitapatindami su protu, mes studijuojame trejas smegenis.

Mes esame padarai arba būtybės su trejomis smegenimis savo fiziniame kūne: centrinė nervų sistema yra susijusi su smegenimis galvoje, kurios yra Intelektas.

Didžioji simpatinė nervų sistema susijusi su emocinėmis smegenimis.

Parasimpatinė nervų sistema yra smegenys susijusios su judesiais, instinktais ir seksualine veikla.

Smegenys yra tas organas ar sistema bet kuriame fiziniame organizme, kurios įgalina sąmonę suprasti skirtingas visatos dimensijas.

Visatoje yra septynios pagrindinės dimensijos. Tačiau egzistuoja padarai ar būtybės, kurios turi tik vienas smegenis. Taigi šios būtybės gali suvokti tiktai vieną dimensiją. Psichologiniu požiūriu jos yra viena-dimensinės būtybės.

Pvz., sraigė. Tai yra būtybė su vienomis smegenimis. Kadangi ji turi tik vienas smegenis, tai jos egzistencija yra susijusi su pojūčiais. Skausmas ir malonumas, karštis ir šaltis, yra susiję su jos fiziniu kūnu. Ši būtybė gyvena tiktai vienoje linijoje. Atminkite, kad vienas taškas, judantis erdvėje, suformuoja liniją. Ta linija yra pirmoji dimensija. Taigi sraigės pasaulis yra tiktai linija, kadangi ji turi tik vienas smegenis. Tos smegenys yra susijusios su tuo, ką mes vadiname judesiais, instinktais ir seksualine veikla.

Taip pat gamtoje mes sutinkame būtybes su dvejomis smegenimis. Pvz., arklys, katė, šuo, liūtas, tigras. Jie turi pojūčius ir vaizdinius. Per savo jutimus jie gauna to ar ano objekto, ar dalyko, kuris suteikia jiems pojūtį, vaizdinį. Štai kodėl šie gyvūnai pojūčius ir vaizdinius visada jaučia per savo sąmonę, tokiu būdu jų sąmonė žino, kuris vaizdinys suteikia jiems malonumą ar skausmą, kuris vaizdinys suteikia laimę ar liūdesį. Jie tai žino instinktyviai. Taigi ta linija, judanti erdvėje, suformuoja tai, ką vadiname plokštuma. Plokštuma suformuoja dvi dimensijas: ilgį ir plotį.

Leiskime sau patyrinėti „Intelektualaus Gyvūno“ pasaulį. Akivaizdu, kad mes turime trejas smegenis. Mes turime motorines-instinktines-seksualines smegenis; taip pat emocines smegenis, susijusias su taip vadinamais vaizdiniais, jausmais; ir intelektines smegenis. Mes, intelektualios būtybės, turime pojūčius, vaizdinius ir sąvokas. Mes turime intelektą, įgalinantį mus Samprotauti. Mes racionalizuojame ir tuo atžvilgiu mes suvokiame tris dimensijas.

Plokštuma, judanti erdvėje, suformuoja kūną ir štai todėl per trejas smegenis mūsų sąmonė yra pajėgi suvokti ilgį, plotį ir aukštį. Objektus mes suvokiame kitaip. Mes jaučiame pojūčius, mes matome vaizdinius ir analizuojame savo intelektu sakydami: „šis žmogus mane skaudina, nes jis manęs nekenčia“, „šis maistas, kurį valgau, yra nepaprastai skanus, jis turi druskos ir daug kitų ingredientų, kuriuos aš ragauju ir man tai patinka, norėčiau gauti šį receptą, kad pakartočiau šį pojūtį, nes man jis patinka“.

Sąmoningai suvokite, kad tai, ką mes vadiname intelektu, įgalina mus analizuoti, kad mes pakartotume tai, kas mums patinka ar nepatinka. Žinoma, kai sąmonė yra valdoma intelekto, kai sąmonė nekontroliuoja intelekto, mes tampame vergais, įkalintais proto, kuris trokšta tų pačių pojūčių per tuos vaizdinius, kurie pagal mūsų analizę yra mums geri ar blogi. Taigi „Gėris ir Blogis“ yra susijęs su trejomis smegenimis. Kas yra gera vieniems žmonėms, tas yra bloga kitiems.

Ką žmonės skirtinguose planetos regionuose vadina „morale“, yra tiktai jų intelekto padarinys. Jų Moralė yra išdėstoma pagal jų trejas smegenis; moralė keičiasi pagal įvairių žmonių pomėgius ir antipatijas. Tai, kas yra gerai tam tikruose planetos regionuose, yra blogai kituose. Taigi mes neturėtume susitapatinti su „gėrio ir blogio“ sąvokomis, kadangi jos yra tik intelekto projekcijos. Tai yra ego. Yra daugelis dalykų, kurie yra geri prote, tačiau yra neigiami sąmonei ir yra labai blogų dalykų prote, kurie taip pat neigiami sąmonei.

Sąmonė visada turi atsiminti savo Esybę, savo Dievą; ji neturi susitapatinti su ego, kadangi ego yra įkalintas tarp „gėrio ir blogio“. Proto gėris ir blogis neturi objektyvios tikrovės. Tai yra tik projekcija, proto išradimas.

Siekdami eiti savirealizacijos keliu mes turime sekti sąmonės etika, ne proto, kadangi protas nieko nežino. Protas šimtu procentų yra ignoruojantis. Štai kodėl protas visada teiraujasi, kaip pažinti dalykus.

Esybė viską žino, todėl Dievas nesidairo žinių išorėje; Dievas tik nori savirealizacijos, kadangi jis viską žino. Deja, mes nesame susijungę su Dievu ir todėl mums reikia pamokymų tam, kad gautume žinių iš Dievo. Dievas yra anapus proto. Tačiau tik sąmonė, kuri yra anapus proto, gali būti sujungta su Dievu. Protas visada liks paprastu įrankiu, sąmonės instrumentu.

Deja, šią akimirką, ta sąmonė, kuri yra siela, nevadovauja protui. Yra atvirkščiai. Protas vadovauja sąmonei ir dėlto mes esame nežinioje, kadangi protu mes galvojame, jog norėdami įgyti laimės arba pasiekti savirealizaciją, t. t., mes tą padarysime intelektu. Tai netiesa. Dėlto mes turime valdyti protą; tačiau ne kaimyno protą, mes turime kontroliuoti savąjį protą. Vienintelis, kas nori kontroliuoti kaimyno protą, yra mūsų turimas ego-protas, o ne sąmonė.

Kai sąmonė nėra čia ir dabar, tuomet mes esame įkalinti šiame trijų dimensijų intelekto pasaulyje, kuris yra protas; tokiu būdu mes galvojame kaip ir daugelis mokslininkų, jog Visatą sudaro tiktai trys dimensijos, kadangi fiziniais jutimais mes apčiuopiame tik tris dimensijas. Tai nutinka, nes sąmonė, kuri stebi Visatą penkiais jutimais, yra įkalinta intelekte, ego, prote. Ir vėl, protas yra tiktai instrumentas.

Mes neturime būti proto vergais. Deja, mes esame.

Sapnuoti [svajoti] reiškia nebūti čia ir dabar.

Kankorėžinėje liaukoje mes turime jutimą, kurį vadiname „erdviniu jutimu“, susijusiu su erdve. Kai asmens kankorėžinė liauka yra geroje būsenoje, tada jis savo sąmone gali suvokti septynias dimensijas.

Deja, kiekviename iš mūsų kankorėžinė liauka yra sunykusi. Šis organas yra atrofavęsis, nes mes jo nenaudojame. Organas, kurio nenaudojame, atrofuojasi. Štai kodėl mes visada atkakliai tvirtiname, jog reikia save atminti; mes visada turime jaustis esą kūne.

Kada mes jaučiame, kiekvienu momentu suvokiame esą kūne, sąmonė tai suvokia per kankorėžinę liauką, kadangi ji yra sielos buveinė, sąmonės buveinė.

Būti nubudusiam yra tas pats, kaip aktyvuoti galių Galią, kas yra polivizija, kas taip pat yra intuicinė Aiškiaregystė arba erdvinis jutimas, kuriuo mes galime jausti ir suvokti visas dimensijas. Taigi, jeigu mes atmename save čia ir dabar, mes pradedame regeneruoti kankorėžinę liauką, kuri taip pat vadinama „Dangma Akimi“.

Kadangi laisvos sąmonės, kuri turi atminti esanti Dievo vaiku, yra tiktai trys procentai, tai akivaizdu, kad mums reikia dėti ypatingas pastangas, kadangi likusioji sąmonė, kuri irgi yra Dievo vaikas, yra 97 procentais įkalinta ego.

Ego, kaip kad aiškinome kitose lekcijose, yra tiktai Troškimas. Troškimas yra proto projekcija į praeitį arba į ateitį, nesuvokiant dabarties, neatmenant savosios Savasties.

Sąmonė miega, kai ji nėra čia ir dabar. Tam, kad ji pabustų, ji turi būti čia ir dabar, ji turi suvokti dabartinį momentą, amžinąją dabartį, ji visada turi prisiminti Dievą; taigi tai yra joga, vienybė, "yug", kuri akimirka po akimirkos, sekundė po sekundės, spinduliuoja iš kankorėžinės liaukos.

Deja, sąmonė sapnuoja ego viduje. Todėl mes nesuvokiame hepta-dimensinės erdvės pasaulio. Hepta graikiškai reiškia „septyni“.

Jeigu mūsų sąmonė visada yra sąmoninga čia ir dabar, visada dabartyje, gyvenanti šiame momente, galiausiai mes suvoksime kitas dimensijas, esančias anapus trečios dimensijos, pvz., mes suvoksime ketvirtą dimensiją.

Kada kūnas juda erdvėje, jis suformuoja hiperkūną. Akivaizdu, kad ketvirtoji dimensija savo laikinąja puse yra laikas. Laikas yra žiedinis, o ne tiesi linija.

Laiką, kaip dimensiją, galima įrodyti tik tada, kai mes pajaučiame ketvirtąją dimensiją savo kankorėžine liauka, savo sąmone. Tai nėra protas, kuris ją suvokia, tai sąmonė, kadangi protas, susijęs su intelektu, yra įkalintas trijų dimensijų visatoje.

Panašiai mes nesuvokiame, kad anapus laiko yra kita dimensija, kuri yra amžinybė (penktoji dimensija). Amžinybė nėra laikas. Amžinybė yra amžinybė. Taigi mes galime pasakyti, kad laiko ratas yra amžinybės rate.

Anapus laiko ir amžinybės mes randame šeštąją dimensiją, Priežastinį Pasaulį.

Taip pat egzistuoja ir septintoji dimensija arba nulinė dimensija, Dvasios pasaulis, kur mes randame tikrovę, tai, kas yra tiesa ir kas vadinama daugeliu vardų skirtingose religijose.

Vis dėlto, protas per intelektualines smegenis suteikia gebėjimą regėti tris dimensijas.

Sąmonė tapo įkalinta intelekte dėl susižavėjimo įvairiais pojūčiais per vaizdinius, kuriuos analizavo protas ir kurie suteikė malonumą sąmonei. Šis susižavėjimas pojūčiais pagimdė troškimą; štai kaip ego pradėjo egzistuoti. Štai kodėl sąmonė, visada trokšdama tų pačių praeities ir laike įkalintų pojūčių, miega arba sapnuoja prote ar ego. Niekas negali sapnuoti (svajoti), jeigu jis gyvena dabartyje, ir tik suvokdamas dabartį, jis suvokia kaip giliai jo sąmonė miega.

Kai sąmonė yra čia ir dabar, ji negali būti to proto, kuris yra išdidumas, Tuštybė, godumas ir t. t., vergas. Šis momentiškumas yra Ekstazės būsena, palaimintas susijungimas su Dievu; tai yra sąmonė, kuri nėra proto vergas.

Siekiant įžengti į kitas dimensijas arba jas patirti, mums reikia tą padaryti su sąmone. Nesitikėkite patirti 4-tą, 5-tą, 6-tą ir 7-tą dimensijas savo protu, kadangi kai studentas protu bando patirti kitas dimensijas, jam visada nepavyksta. Taip yra todėl, kad intelektas negali išeiti anapus trečios dimensijos. Štai kodėl, kai mes palikę fizinį kūną esame toje dimensijoje, kuri vadinama amžinybe, ar Astraline dimensija, mes nesuvokiame esą anapus kūno, kadangi mes esame susitapatinę su trijų dimensijų pasauliu, nes ego yra įkalintas būtybėje, kuri yra susijusi su trimis dimensijomis: mintimis, jausmais ir veiksmais.

Todėl norėdami suprasti ar suvokti ego, mes visada turime analizuoti jį trimis būdais: mintimis, jausmais ir veiksmais, nes ego yra ta dalis, kuri susijusi su trijų dimensijų pasauliu. Tai visada yra sapnas, susitapatinimas su pojūčiais, vaizdiniais, savo paties pasauliu, savo paties visata ir t. t.

Anapus kūno, bet kuriame iš mūsų ego įkalinta sąmonė visada kuria tą patį trijų dimensijų pasaulį, ir dėl to mes nesuvokiame esą penktoje dimensijoje, kadangi sąmonė nesuvokia penktos dimensijos, o yra susitapatinus su ego-proto troškimais.

Šią akimirką jūs esate čia, prieš savo kompiuterio ekraną, tačiau aš klausiu – ar jūsų sąmonė iš tikro yra čia? Jeigu jūsų sąmonė iš tikrųjų yra čia, taip yra todėl, kad jūs atsimenate savo tikrąją Savastį ir jaučiate bei suvokiate, kad esate savo kūne.

Jeigu jūs esate įpratę praktikuoti sąmoningą gyvenimą dabartyje, tada akivaizdu, kad jei jūs projektuositės iš trijų dimensijų kūno, vadinamo fiziniu kūnu, jūs būsite penktoje dimensijoje, amžinybėje ir ten suvoksite kitus fenomenus; tokiu būdu jūs suvoksite, kad esate kitoje dimensijoje.

Deja, sąmonė yra įkalinta intelekte, trijų dimensijų intelekte, taigi anapus kūno mes jaučiamės esą fiziniame pasaulyje.

Sąmonė, įvairiuose mūsų sapnuose, labai retai atranda save esant anapus kūno, kadangi ego visada projektuoja tuos pačius troškimus, susijusius su fiziniu pasauliu, kuris yra trijų dimensijų kūnas. Taigi, jeigu sąmonė yra susitapatinusi su trijų dimensijų pasauliu, tada mes visada būsime trijų dimensijų pasaulyje.

Jeigu Mokytojas, angelas nugabentų mus į Absoliučią Abstrakčią Erdvę, kad patirtume tai, kas yra Dievas, Tiesa, mes nebūtume sąmoningi apie Absoliučią Abstrakčią Erdvę, mes to nepatirtume, kadangi sąmonė yra įkalinta trijų dimensijų intelekto pasaulyje; mes miegame, nesvarbu ar fiziniame kūne, ar amžinybėje, ar kitoje dimensijoje.

Taigi kaip jūs matote, problema nėra vietoje, o mūsų sąmonėje. Tai lyg aklas žmogus – jeigu jį nuvešite į Paryžių, Italiją arba Izraelį ar kurią kitą šalį, kad jis pamatytų šių vietų grožį, jis vis tiek liks aklas. Jeigu mes esame įkalinti trijų dimensijų pasaulyje ir jeigu Angelas ar Mokytojas mus nugabentų į kitą dimensiją, mes visada liktume šiame trijų dimensijų pasaulyje.

Mes turime palikti tą kovą, kuri vyksta intelekte. Mes neturime susitapatinti su intelektu; mes neturime garbinti intelekto. Tie, kurie jį garbina, garbina ego ir jis yra trijų dimensijų ego.

Taigi tokios yra sapnų studijos.

Erdvinis jutimas, kankorėžinė liauka pradeda veikti tada, kai mes atsimename savo tikrąją Savastį. Štai kaip mes pradedame suvokti, kad sapnuojame, kitais žodžiais tariant, mes pradedame suvokti, jog esame susitapatinę ir sužavėję šiuo fiziniu pasauliu. Mes pradedame suprasti, jog elgiamės kaip lervos, kadangi nesuvokiame, kad anapus šio fizinio pasaulio yra 4-toji, 5-toji, 6-toji ir 7-toji dimensijos.

Kai vidinėse plotmėse mūsų pačių Dvasia, mūsų Dievas suvokia, kad mes norime su juo susijungti, kad norime pasiekti savirealizaciją, tada Jis pradeda mums vadovauti iš savojo pasaulio, kuris yra Dvasios pasaulis, siųsdamas mums teisingus pamokymus, kad sektume teisingu keliu. Astralinėje plotmėje iš Dvasios ateinantys vaizdiniai ir žinutės visada yra įvairių simbolių pavidalu. Nesitikėkite, kad Dvasia mokys jus jūsų gimtąja kalba, kadangi mūsų kalba yra skurdi, nėra turtinga. Dievo kalba, Dvasios kalba, yra susijusi su skaičiais.

Leiskite man pateikti pavyzdį, kad galėtumėte suprasti šio tipo kalbą. Tarkime jūs turite šunį ir norite jį išmokyti jums paklusti, taigi šis šuo turi išmokti skirtingus jūsų balso tonus, kad sužinotų ko jūs norite. „Sėst“ ir jis atsisės. „Eik“ ir jis eis. Tačiau jūs nesiruošiate išmokti loti, kadangi jis turi paklusti jums; jis yra jūsų šuo. Tuo pačiu būdu nesitikėkite, kad jūsų Dvasia darys tai, ką jūs norite, kadangi jūs turite išmokti jos kalbos. Jeigu Ji nusileis iki jūsų lygio ir kalbės jūsų lygyje, tada jūs visada būsite tame lygyje, kokiame esate dabar. Jeigu jūs losite ant šuns, tai tas šuo niekada neišmoks jums paklusti, kadangi jūs lojate kaip šuo. Tačiau, jei tas šuo pajus jus esant jo šeimininku, tada jis paklus jūsų įsakymams, jis pajus jus esant aukštesniu ir viršesniu už jį, kadangi jis turi dvejas smegenis, o jūs esate būtybė su trejomis smegenimis.

Taip pat Dvasia turi savo kalbą, kuri yra tobulesnė, daug tobulesnė už mūsiškę, nesvarbu ar tai anglų, ispanų, ar kuri kita kalba. Ta kalba yra simboliai. Kiekvienas simbolis talpina daug žinių. Neįmanoma suvokti, išgauti visų tų žinių iš savo Dvasios, jeigu jūs nesuaktyvinsite savo sąmonės, kadangi tai nėra jūsų protas, kuris išmoks Dvasios kalbos. Jis yra trijų dimensijų protas ir jis gali išmokti tiktai apie trijų dimensijų pasaulį. Tačiau jūsų sąmonė (kadangi jūs esate sąmonė) yra ta, kuri išmoks Dvasios, jūsų Dievo kalbos. Jūsų Dvasios kalba, iš nulinės dimensijos, pradės siųsti į jūsų lygmenį savo žinutes. Štai kodėl Sapnų Jogoje jūs turite turėti užrašų knygutę, kad detaliai užrašytumėte savo sapnus, nes kartais tų sapnų (kurie yra tiktai jūsų pačių ego projekcijos) metu, jūsų Esybė patalpins simbolius arba skirtingus įvykius, kuriais Ji ketina jus pamokyti to, ko jums reikia.

Šios patirtys bus susiję su dviem Aukštesniaisiais Centrais, kurie nėra susiję su ego. Mes turime septynis centrus: penkis žemesniuosius (intelektinį, emocinį, motorinį, instinktinį ir seksualinį) ir du aukštesniuosius (Aukštesnįjį Emocinį centrą ir Aukštesnįjį Intelektualinį centrą. Atminkite, kad egzistuoja Objektyvus Esybės Samprotavimas. Jis yra susijęs su Aukštesniuoju Intelektualiniu centru ir neturi nieko bendra su trijų dimensijų protu, kurį turime šiame fiziniame kūne. Tai yra kitas proto tipas).

Prisimindami savo tikrąją Savastį, būdami čia ir dabar, mes suaktyvinsime tuos du aukštesniuosius centrus. Jeigu mes miegame, jei neatsimename savo tikrosios Savasties, mes nebūsime susiję su šiais dviem aukštesniaisiais centrais. Kai mes atsimename savo tikrąją Savastį, tada mes čia ir dabar, šiame fiziniame kūne, gauname pagalbą.

Mūsų Esybė, Dievas, mūsų Aukštesniame Intelektiniame centre patalpins išmintį, žinias, o Aukštesniame Emociniame centre patalpins vaizdus, kurie yra susiję su erdviniu jutimu, susietu su erdve, kurioje sąmonė, žingsnelis po žingsnelio, išmoks pamatyti anapus trečios dimensijos. Kadangi mūsų kankorėžinė liauka yra sunykusi, ji regeneruosis lėtai. Nesitikėkite savo trečiosios akies, Dangmos Akies, regeneruoti per metus ar keletą metų, kadangi mes daugelį metų jos nenaudojome. Taigi mes turime būti kantrūs, kadangi ta akis, tas jutimas suaktyvės iš lėto, kol pamatysite Visatos tikrovę. Jūs suvoksite buvę akli.

Čia būtina paminėti tantrinę šio reikalo pusę. Mes turime suprasti Tantrą. Mes turime atminti, jog protu nėra įmanoma suaktyvinti arba regeneruoti kankorėžinės liaukos. Mes turime prašyti už protą aukštesnės jėgos pagalbos. Ta jėga yra Dieviškoji Motina Kundalini. Ji neturi jokios formos, tačiau ji yra visų formų ištaka. Savyje ji yra visos materijos pradžia. Jūs galite sakyti, kad ji savo esme yra beformė materija.

Ta energija, kurią mes vadiname Kundalini, egzistuoja stuburgalyje miego būsenoje, nes mes piktnaudžiaujame Seksualine Energija. Atminkite tai, ką mes jau sakėme, kad dėl seksualinio piktnaudžiavimo, įvairiuose centruose mes turime daug klaidų ir Defektų. Štai kodėl gašlumas vadinamas pagrindine nuodėme, kadangi ši nuodėmė davė pradžią kitoms nuodėmėms arba kitoms klaidoms, defektams, ydoms, kurias turime prote ir kurios yra susijusios su trijų dimensijų pasauliu.

Siekdami nubudinti tą jėgą, kuri yra Kundalini, mes turime nustoti piktnaudžiavę seksualine energija. Neįmanoma suaktyvinti erdvinio jutimo, susijusio sukankorėžine liauka, jeigu mes piktnaudžiaujame seksualine energija, kadangi kankorėžinėje liaukoje mes turime Inteligencijos Atomą, kuris Kabaloje yra vadinamas Binah. Tam, kad pabudintume Inteligenciją, Binah, mes turime suaktyvinti Kundalini.

Taigi, supratingumas nėra susijęs su intelektu. Tapti intelektualiu knygų graužiku yra lengva, tiesiog patalpinkite visą bibliotekos informaciją savo prote ir jūs jau tokiu esate. Vis dėlto, būti inteligentišku yra pats sudėtingiausias dalykas, kurį jūs tik galite įsivaizduoti. Šiais laikais, žmonės vadina inteligentiškais tuos, kurie yra labai intelektualūs; tai yra labai neteisingas tvirtinimas.

„Vakarų kultūroje yra laikoma, kad asmuo gali turėti gilias (intelektualias) žinias, pvz., jis gali būti gabus mokslininkas, ką nors išrasti ir tuo pat metu jis gali būti, ir turi teisę būti, niekingas, egoistiškas, tuščias, pavydus, naivus ir išsiblaškęs žmogus.“ – Gurdžijevas

Jeigu jūs išimsite visą informaciją iš tokio žmogaus smegenų, jis liks idiotas. Jis nieko vertingo nežinos. Ta informacija bus prarasta.

Tačiau tam, kas iš tikrųjų yra inteligentiškas, nereikalingas intelektas būti inteligentišku, kadangi tikroji inteligencija yra susijusi su sąmone. Sąmonėje esanti Inteligencija, kontroliuos mūsų intelekte turimą informaciją mūsų pačių gerovei.

Kai asmuo nėra inteligentiškas, jis naudoja intelekto informaciją, kad sunaikintų savo ir kitų gyvenimus. Taip vyksta šioje Žemės planetoje; mes sutinkame vien intelektualus, kurie nėra inteligentiški. Jeigu jie būtų inteligentiški, ši planeta būtų kitokia, nebūtų užterštumo, nebūtų negarbingos situacijos, į kurią įstūmėme savo planetą.

Taigi tas inteligencijos atomas, Binah, kankorėžinėje liaukoje turi būti suaktyvintas mums keliant, sublimuojant tą elektroninę jėgą stuburgalyje visais stuburo slanksteliais, kol ji pasiekia kankorėžinę liauką. Ta energija yra Dieviškoji Motina Kundalini, moteriškoji inteligencijos (Binah) pusė, kuri yra jėga mieganti stuburgalyje, nes mes piktnaudžiaujame seksualine energija. Tik nepiktnaudžiaudami ja, mes galime suaktyvinti inteligenciją, žinodami kaip valdyti poliškumą tarp vyro ir moters, kadangi moteris turi moterišką tos energijos pusę, o vyras - vyrišką tos energijos pusę. Išmintingai sujungus moterišką ir vyrišką puses, pabunda inteligencija ir tada mes, pasitelkdami Tantrinį aspektą, regeneruojame kankorėžinę liauką.

Mes turime garbinti Dieviškąją Motiną, pavidalų pradą, netgi ir šios fizinės formos pradą; štai taip mes mokomės eiti Keliu, kadangi inteligencija valdys sąmonę. Dieviškoji Motina pati yra inteligencija. Mes turime dievinti Ją.

Dieviškoji Motina Kundalini turi daug vardų skirtingose religijose. Ji buvo, yra ir Ji bus simbolizuojama daugeliu vardų. Ji yra Marija, Maja, Izidė, Isoberta, Rėja, Kibelė, Tonantzin ir t. t.

Pagal gerbiamojo Mokytojo Samael Aun Weor mokymą, mes turėtume išsikviesti ją prieš užmigdami, prieš įžengdami į astralinę plotmę. Mes taip pat turime ją išsišaukti tobulai atsiminę visus savo sapnus (kaip kad buvo paaiškinta ankstesniuosiuose skyriuose), kad paprašytume Dieviškosios Motinos pagalbos. Žinoma ji visada gali mums padėti, bet kadangi mes pateikiame nurodymus kaip reikia praktikuoti sapnų jogą, akivaizdu, kad jūs tai atliksite tada, kai įgysite inteligenciją (nubudusią sąmonę) apie tai. Štai kaip jūs turite ją išsikviesti:

„Tonantzin, Teteoinan, O! Mano Motina,
Ateik pas mane, ateik pas mane, padėk man,
Parodyk man kelią vidinėse plotmėse.“

Akivaizdu, kad netgi fizinėje plotmėje kartodami šį iškvietimą, jūs žengsite dideliais žingsniais tikslo link, kadangi Dieviškoji Motina yra inteligencija, kuri mūsų sąmonei duoda supratimą (Binah) tam, kad eitume Esybės savirealizacijos keliu. Ji labai gerai žino, kaip ištraukti tą šviesą ar žinias, kurios yra įkalintos ego.

Jeigu mes piktnaudžiaujame seksualine energija, tai mes piktnaudžiaujame pačia savo Dieviškosios Motinos Kundalini esme. Tas, kuris piktnaudžiauja seksualine energija, piktnaudžiauja pavidalų esme, piktnaudžiauja Dieviškąja Motina ir garbina neigiamą Dieviškosios Motinos pusę, kuri yra susijusi su aistra, su organu priešingu Kundalini, kuris vadinamas Kundabuferiu.

Visi šios planetos žmonės garbina kundabuferio organą, seksualinės energijos neigiamą pusę, jie tai daro piktnaudžiaudami lytiniais santykiais, ir tai daro netgi tada, kada ignoruoja ką mes čia aiškiname.

Taigi siekiant garbinti teigiamą aspektą, yra būtinas Tyrumas. Nemaišykite tyrumo su seksualine abstinencija ar Celibatu. Tyrumas yra Tantra.

Taigi tada, vidinėse plotmėse, mūsų sapnuose, Dieviškoji Motina patalpins Iniciacinį Elementą.

Kas yra tas Iniciacinis Elementas? Tai yra tam tikras mūsų Esybės aspektas, susijęs su mūsų vystymusi. Kai mes tai suvoksime ir atrasime tą Iniciacinį Elementą, kuris egzistuoja kiekviename sapne, tą akimirką mes suprasime Esybės žinutę, atrasime, jog per tą Iniciacinį Elementą, mūsų Esybė, Monada, Dievas, mums perduoda daugelį dalykų.

Labai dvasingi žmonės turi gebėjimą atsiminti savąjį Iniciacinį Elementą. Bet jei jūs nežinote savojo Iniciacinio Elemento, jūs turite turėti užrašų knygelę, kad užsirašytumėte astralines patirtis, kuriose galėtumėte jį atrasti. Tai gali būti spalva, daiktas, asmuo, Garsas, tai visada yra kažkas, kas būna kiekvienam sapne. Tačiau jūs turite tai atrasti. Mūsų Dieviškoji Motina patalpins šį Iniciacinį Elementą į mūsų vidines patirtis ir sapnus, ir taip mes visada gausime tų žinių, pamokymų iš savo Dvasios. Tada mes labai gerai žinosime, kaip eiti savirealizacijos keliu. Elementu gali būti veiksmas, būsena, juo gali būti daugelis dalykų.

Mes turime tai žinoti, jog galėtume studijuoti savo sapnus; mes turime juos studijuoti pasitelkdami Filosofinių Analogijų dėsnį, Priešingybių Analogijos dėsnį, Panašumo dėsnį ir Numerologijos dėsnį.

Remdamiesi šiais dėsniais, mes studijuosime savo sapnus; štai taip mes suprasime savo sąmonę. Atminkite Pitagoro posakį, kad žmogus pažįsta save iš savo sapnų. Atminkite frazę, užrašytą Delfų šventykloje: „Hommo nosce te ipsum“ – Žmogau, pažink save ir tu pažinsi savąją vidinę visatą ir išorinę Visatą, savąjį Dievą ir tavęs išorėje esančius dievus, kadangi Dievas yra dievai, Elohimai.

Akivaizdu, kad tik per Meditaciją, per vidinę analizę, mes suvoksime savo sapnus. Mes turime išmokti kabalą, kuri yra skaičių mokslas, simbolių kalba, kurią mūsų Esybė naudoja bendraudama su mumis. Štai kodėl mes turime studijuoti įvairias knygas, mes pabrėžiame būtinybę mokytis kabalos, kadangi kabalos mokymai yra susiję su Iniciacija, siekiu ją suvokti. Kabala, kurią mes mokome pasitelkę Gnosis, yra susijusi su sąmone, su Esybe. Tai yra tai, ko mes norime, t. y. susijungimo su Dievu ir teisingo mokslo panaudojimo.

„Neišaiškintas sapnas – tai lyg neperskaitytas laiškas.“ – iš knygos „Talmudas“

Filosofinių Analogijų pavyzdys: atminkite, kad baltas balandis ir erelis yra Šventosios Dvasios simboliai. Bet kuris paukštis yra susijęs su Dvasios analogija.

Panašumo pavyzdys: lietus yra susijęs su ašaromis, skausmu, karma; taip pat tai dar priklauso nuo to, kaip mes patiriame tokį sapną.

Šuo: šioje fizinėje plotmėje mes laikome šunį geriausiu žmogaus draugu. Taigi jei mes sapnuojame esant save su šunimi, mes matome draugo simbolį. Jei tas šuo mums kanda, tai reiškia draugą, kuris mus išduos.

Pagal Analogijos, Panašumo dėsnį mes matome, kad katinas yra gyvūnas, kuris ateina pas mus būdamas alkanas. Tačiau jei katinas nori būti vienas, jam visai nerūpi jūsų jausmai. Katino sapnavimas reikštų, kad fizinėje plotmėje kas nors jums bus artimas ir inscenizuos draugystę, nes jam kažko iš jūsų reikės.

Panašiai ir su kitais simboliais, kurių jūs išmoksite remdamiesi šiais dėsniais, kuriuos turite analizuoti ir apie kurios turite medituoti.

Pvz., Priešingybių Dėsnis: jeigu sapnuojate valgą saldainį ar ką nors skanaus, tai sapnas jums sako, kad jūs patirsite kartėlį fizinėje plotmėje, atvirkštinį, priešingą sapne matytam dalyką. Jeigu sapnuojate randą daug pinigų, kuriuos pakeliate nuo žemės, tai reiškia, kad patirsite skurdą. Tai nereiškia, kad jūs būsite turtingas, atvirkščiai. Jei suprasite panašumų analogiją susietą su pinigais fizinėje plotmėje ir jeigu sapne įlipsite į išmatas, tai reiškia, kad jūs turėsite daug pinigų, kadangi čia fiziškai turimi pinigai yra matomi kaip išmatos, ekskrementai vidinėse plotmėse.

Taigi, jeigu jūs esate labai godus vidinėse plotmėse, tada jūs esate kaip tie mėšlavabaliai visada surenkantys išmatas. Gobšūs žmonės yra kaip tie vabalai. Štai kodėl, kai kas nors sako, kad jūs dvokiate, tai reiškia, kad jūs turite daug pinigų, nes išmatos dvokia. Todėl ši planeta, šis pasaulis dvokia, nes kiekvienas yra gobšus išmatoms, kurios reiškia pinigus. Štai ir šios planetos lygmuo. Kai ateiviai čia apsilanko ir vidinėse plotmėse pamato šį žmonių elgesį, pamato žmones, kuriems rūpi tik išmatų kaupimas ir kuriems visai nerūpi Dvasia.

Egzistuoja daug žmonių, kurių protai įkalinti tik piniguose. Jie yra vienos dimensijos būtybės, turintys tik buvimo turtingais pojūtį, jie jaučiasi taip gerai ir galingai, tačiau tik šioje fizinėje plotmėje. Kai jie miršta, jie kitiems palieka išmatas fizinėje plotmėje. Taigi toks yra simbolis, tai susapnavę ir nubudę jauskitės laimingi, nes jūs turėsite pinigų. Tačiau nesusitapatinkite su jais, savo protuose išlikite švarūs. Tas, kuris susitapatina su pinigais, yra purvinas savo prote.

Pagal filosofinę analogiją šuo vaizduoja seksualinę energiją. Tačiau mes visada turime medituoti, kadangi sapnas, pagal savo prigimtį, pasako mums apie tam tikrą analogiją. Pvz., sapnuoti ką nors mirštant arba save mirštant yra gerai. Kai kas nors sapne miršta, jis įžengia į naują gyvenimą, jo gyvenimas visiškai pasikeičia.

Klausimas: Iš kur mes žinome ar sapnas yra aiškiaregiškas?

Atsakymas: Tam mes turime medituoti, turime analizuoti ar tai yra ego projekcija, ar pranešimas iš aukščiau. Tiktai medituodami mes galėsime išmokti diskriminuoti, kadangi su mūsų Dvasios pranešimu susijęs sapnas turi tam tikrą skonį. Mes tai turime savoje širdyje, mes tai nujaučiame. Mes sakome: „tai negali būti mano ego projekcija, tai kažkas iš aukščiau“. Jei mes abejojame, palaukime kurį laiką, laikas mūsų gyvenime pateiks atsakymą.

Klausimas: Ar negerai yra turėti gerą gyvenimą?

Atsakymas: Nieko tame nėra negero. Negerai yra susitapatinti su juo ir manyti, kad mes dėl to esame kažkas daugiau. Jeigu jūs jaučiatės esantys tokie ar anokie dėl to, kad jūs turite tą ir aną, tada jūs gyvenate kaip šliužas. Kai jūs pajudinate dirvą po šliužu, šliužas supyksta. Žmonės, turį daug pinigų, ir kurie nesusitapatina su jais, gali prarasti tuos pinigus ir jiems tai nerūpės. Jie nesijaučia esą tuose piniguose. Kai kurie žmonės jaučiasi esą patys pinigai ir kai jų netenka, jie nusižudo. Jie jaučiasi nevykėliais. Nesusitapatinkite su savo skurdu ar turtingumu.

Klausimas: Kokia yra Dvasios kalba ir kaip Ji kalba skaičiais?

Atsakymas: Paminėkime pvz., laikrodžio rodomų valandų ryšį su sapnais. Kartais, kai mes savo Esybės prašome informacijos apie ką nors, mūsų Esybė mums parodo laikrodį. Tada pagal parodytą laiką jūs sužinosite, kas nutiks arba kas vyks ir tam pasiruošite. Kiekviena valanda yra simbolis. Pvz., ketvirta valanda yra susijusi su užpuolimais. Daugelis juodųjų magų, kerėtojų jus puls, siekdami jus sustabdyti nuo ėjimo savirealizacijos keliu. Egzistuoja daug raganų ir burtininkų, dirbančių mechaninių gamtos dėsnių tikslams. Kai jūs norite išeiti ir palikti mechaninius gamtos dėsnius, jie pradeda jus puldinėti. Jeigu pamatysite ketvirtą valandą, jums derėtų žinoti kaip save apginti, kadangi jie bandys jus sustabdyti nuo to, ką jūs darote. (Valandos yra paaiškintos keliose Samael Aun Weor knygose, ypatingai knygoje „The Initiatic Path in the Arcana of Tarot and Kabbalah“).

Mes turime išmokti apginti save nuo mūsų pačių ego. Šis kelias yra nukreiptas prieš ego. Nesitikėkite, kad jūsų ego kooperuosis su jumis. Jūsų ego bandys jus išvesti iš kelio daugeliu būdų. Jūsų ego jau daugelį kartų išblaškė jūsų koncentraciją jums besiklausant šios paskaitos, nes jam nepatinka tai, ką jūs skaitote, tai yra nukreipta prieš jį, nukreipta jūsų sąmonės naudai.

Išmokite šiuos burtažodžius, kad galėtumėte save apginti nuo savo vidinių bei išorinių priešų:

„I conjure all thy enemies, just as much thy internal as thy external ones, in the portal of Belen. I conjure them and I conjure them once again in case they have a pact with the devil, black magic or backward creeds. I conjure them, so that they shall come humble to thy feet, as the Lamb of Christ reached the foot of the Cross. I conjure them, so that they shall come meek, as the Lamb reached from the Cross to the Eternal Father. With two I see them and with three I fasten them, in the name of the Father, the Son and the Holy Spirit.“

Vertimas:

„Ties Beleno vartais aš užburiu visus tavo priešus, tiek vidinius, tiek ir išorinius. Aš užburiu juos ir aš dar kartą užburiu juos tuo atveju, jei jie yra sudarę sutartį su velniu arba užsiima Juodąja Magija. Aš užburiu juos tam, kad jie nusižemintų ties tavo kojomis, kaip kad Kristaus Avinėlis siekė kryžiaus apačios. Aš užburiu juos tam, kad jie taptų nuolankūs, kaip kad Avinėlis nuo kryžiaus siekė Amžinojo Tėvo. Su dviem aš juos matau ir su trimis aš juos sukaustau vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“

(Paaiškinimas: „du“ yra Motina Gamta ir „trys“ yra trys pirminės jėgos).

Beleno vartai arba Betliejus yra kankorėžinė liauka. Jūs turite atminti esą kankorėžinėje liaukoje, kuri yra dangaus vartai. Vartai, kurie jungia mūsų sąmonę su Esybe. Įsivaizduodami save esant kankorėžinėje liaukoje, jūs įsivaizduojate savo protą, visus savo ego, ir anapus savo proto jūs taip pat sutinkate tuos žmones, kurie garbina ego; jie taip pat yra kelio priešai. Taigi jūs užburiate savo Dievo priešus.

Klausimas: Ar gali protas kada nors atsirasti intelektualiniame aukštesniajame centre, kad išvien su juo dirbtų?

Atsakymas: Ne. Sąmonė yra centrų savininkė, o ne protas. Ta inteligencija, kuri yra sąmonė, yra penkiuose žemesniuose centruose, tačiau miego būsenoje. Ji yra įkalinta visuose centruose. Taigi ta pati sąmonė, laisva nuo ego, ims valdyti aukštesnįjį emocinį centrą ir aukštesnįjį intelektualinį centrą, ir būdama nubudusi, išmoks kontroliuoti žemesniuosius centrus.

Klausimas: Tačiau ar protas vis dar gali nebūti darnoje su tuo?

Atsakymas: Šią akimirką mano žemesnysis intelektinis protas pasitarnauja man, kad mokyčiau jus. Tačiau akivaizdu, kad mano sąmonė gauna žinias iš aukštesniųjų centrų ir mano intelektinis protas yra tiktai tarnas, kurį aš turiu panaudoti bendrauti su jumis.

Klausimas: Ar norint, kad protas būtų darnoje su aukštesniaisiais lygmenimis, tereikia leisti aukštesniesiems lygmenims valdyti protą?

Atsakymas: Mes turime leisti aukštesniesiems centrams kontroliuoti mus. Šiuo momentu mes esame susitapatinę su protu. Siekdami išsilaisvinti nuo proto, sąmonėje mes turime turėti Tikėjimą. Tikėjimas sąmonėje yra laisvė nuo proto, intelektualaus proto. Tikėjimas širdyje žemesniame lygmenyje, yra silpnumas, nes mes sąmonę pripildome troškimais ir esame silpni. Ir tas kūne patalpintas tikėjimas yra kvailystė. Taigi leiskime sau būti laisviems. Leiskime sau atminti save.

Kada mes esame laisvi, nes turime tikėjimą, mūsų viltis suteiks mums jėgų, kadangi ji bus mūsų Dievas. Jeigu savo tikėjimą patalpinsime troškimuose, žemesniame lygmenyje, mes turėsime viltį, tačiau ego viduje, ir tada mes tapsime vergais. Taigi viltis troškimuose yra vergystė. O viltis kūne yra liga.

Kiekviena Vertybė savo vietoje yra palaima. Ne savo vietoje tai tampa blogybe. Mes turime daug ego, kuriuose dorybės visada pasireiškia neteisingu būdu. Taigi mes turime naudoti dorybes sąmonėje, o ne ego. Dorybė duoti yra gerai, tačiau darant tai su ego, nėra gerai. Jūs galite ištiesti ranką prašančiajam, kuris priėmęs išmaldą eis nusigerti. Taigi jūs bendradarbiaujate su ta yda.

Įkalinti savo ego žmonės sako: „Aš tikiuosi, kad savo kitame gyvenime aš pasieksiu nušvitusiojo lygį“. Jie miršta to tikėdamiesi ir vėl gimsta, bei tikisi to paties. Ego visada yra laike. Sąmonė gyvena dabartyje, ne praeityje ar ateityje. Šiais laikais žmonija jaučia viltį neteisingu būdu. Tėra viena viltis: Dievas, stiprybė.

Kas liečia tyrumą, kontracepcija yra piktnaudžiavimas seksualiniu centru. Piktnaudžiauti seksualiniu centru reiškia į organą įstatyti dirbtinį daiktą.

Klausimas: O kas jei jie yra jauna pora ir dar tik mokosi to? Ar jie gali tai naudoti, kol išmoks?

Atsakymas: Mes to nepatariame.

„Jūs, žemės būtybės, kurios giliai snaudžiate…
Nustokite miegoti!
Atsibuskite!
Ko jūs laukiate?“

- iš knygos „Zoharas“

<<< Algal           Toliau >>>

__________________