Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Sapnų Joga: 1

 

Žodis „Joga“ yra kilęs iš sanskrito kalbos žodžio „yug“, kuris reiškia jungtį, vienybę. Taigi senovinis ir visuotinis Sapnų Jogos pažinimas moko mus kaip sujungti mūsų sąmonę su Kūrėju per sapnus, nubudinant Sąmonę studijuojant juos.

Pirmasis žingsnis Sapnų Jogoje yra išmokti kaip būti čia ir dabar, išmokti išgyventi šios akimirkos filosofijoją, kadangi neįmanoma studijuoti sapnų, jeigu mūsų sąmonė miega.

Mūsų sąmonė turi būti atidi, norint studijuoti mūsų sapnus. Būti nubudusiam reiškia būti atidžiam nuo vienos akimirkos iki kitos, būti atidžiam apie save. Čia „save“ nėra fizinis kūnas. „Save“ yra fiziniame kūne. Vis dėlto mes turime stebėti ir savo fizinį kūną.

Fiziniame kūne mes turime skirtingus centrus, per kuriuos visada veikia tai, ką mes vadiname „sapnais“. Mūsų sąmonė yra kaip žibintuvėlio šviesa; mes turime išmokti, kaip nukreipti šviesą į vidų tam, kad išmoktume apie savo sapnus.

Kas yra sapnas? Sapnas nėra tikrovė, sapnas yra tai, kas netikra, iliuzija, tai, kas nėra esama akimirka; sapnas yra pačio Žmogaus Ego projekcija. Ir kada mes kaip sąmonė esame susitapatinę su tuo, kas nėra esamoje akimirkoje, su tuo, kas nėra dabartis, tada mes sapnuojame.

Tikrovė yra Kūrėjas viduje: Dvasia. Kaip sielos, mes esame Dvasios dalis, mes turime nubusti tam, kad būtume susieti su Dvasia. Kada mes susieti (kontaktuojame) su Dvasia, tada mes esame nubudę. Kada mes užmirštame Dvasią, mes miegame. Atsiminti apie save reiškia atsiminti Dvasią, atsiminti Kūrėją.

Ką reiškia atsiminti? Jūs atsimenate vakar dieną, praeitą savaitę ir t.t., nes savo atmintyje turite skirtingus praeities įvykių vaizdinius. Tačiau ši atmintis, žinoma, yra fizinių įvykių atmintis. Atmintį mes vadiname praeities vaizdinių bendru įspūdžiu; žiūrėdami į vidų, į šiuos vaizdinius, mes sakome: „aš atsimenu“. Jeigu kažkaip šie vaizdiniai būtų ištrinti iš mūsų atminties, tada mūsų įprasta tapatybė būtų nedelsiant prarasta – nebeliktų mūsų protuose ir mes nežinotume, kas mes tokie esame.

Mes sakome: „aš esu toks ir toks“, kadangi mes atsimename, kadangi mes turime atmintį.

Kai kas nors netenka savo atminties, jis nebežino kas esąs. Tačiau ši atmintis, apie kurią dabar kalbame, yra susijusi su mūsų Asmenybe: vardu, adresu, amžiumi, šeima, šalimi ir t.t.; visa tai yra tik mūsų fizinės praeities vaizdiniai, kurie greitai išnyks mums mirus; tai yra tik ne tikras tapatingumas.

Tikroji atmintis, kuri yra susijusi su mūsų tikrąja tapatybe, yra ta, kuri kyla iš mūsų tikrosios Savasties, mūsų Dvasios. Taigi mes žinome apie savo fizinę tapatybę, kadangi mūsų sąmonės šviesa yra panaši į žibintuvėlio šviesą ir visada yra nukreipta į išorę link išorinio pasaulio, fizinio pasaulio. Mes nežinome kas tokie esame psichologiškai dėl to, kad mūsų sąmonė (panaši į žibintuvėlio šviesą) nėra nukreipta į vaizdinius, kylančius iš aukščiau, kylančius iš mūsų vidinės Esybės, arba dėl to, kad mūsų smegenys neturi atminties, neturi įrašo apie tą tapatybę, kuri yra tikroji Savastis.

Štai kodėl Dekartas neteisingai pareiškė: „Mąstau, vadinasi, esu“, kadangi mes visada galvojame esą Protas, ignoruodami tai, kad protas yra ego ir kad pastarasis yra priešingybė Dvasiai.

„Mąstau, todėl manęs nėra; tiktai kai mano protas nutyla, aš esu.“

Protas yra Materija. Materija ir protas yra tas pats dalykas. Mes galvojame, kad materija yra tiktai fizinis kūnas, tačiau tikrovėje emocinis kūnas, kuris yra vadinamas Astraliniu Kūnu, taip pat yra materija. Ir pats protas yra materija. Taigi pati materija prasideda nuo proto ir rutuliojasi žemyn.

Protas visada atsimena ir kartoja viską, kas susiję su materija, kadangi protas yra materija. Taigi savo proto atmintyje mes turime praeities vaizdinius (ego) ir mes mąstome esą tai, kadangi mes atsimename viską kas susiję su protu. Vis dėlto, Astralinio ir Mentalinio Kūnų įrašyti vaizdiniai yra tiktai sapnai, troškimai, ego; tai nėra mūsų tikroji realybė, mes nesame tie dalykai, kadangi tai yra tiktai klaidingi psichologiniai agregatai. Štai kodėl mes susitapatiname su troškimais.

Kas yra Troškimas? Troškimas yra kaip sapnas, kadangi sapnuoti ar svajoti reiškia projektuoti troškimą. Kažko trokšti reiškia svajoti apie tai. Kitais žodžiais tariant, kada jūs trokštate, jūs pamirštate savo tikrąją Savastį, kadangi jūsų Savastis visada gyvena dabartyje, čia ir dabar, niekada ateityje ar praeityje, visada čia ir dabartyje.

Tačiau mes esame susitapatinę su troškimais. Mes sakome: „Aš trokštu to, aš trokštu ano“, kadangi mes atsimename skirtingų praeities įvykių pojūčius. Kas tai yra troškimas? Troškimas tai yra įvairių praeities pojūčių atsiminimo rezultatas. Penkiais fiziniais jutimais mes gauname įvairius pojūčius: vaizdus regėdami, garsus klausydami, įvairius kvapus uostydami, jaučiame skonius burnoje, jaučiame liesdami; t.y. įvairūs pojūčiai, kurie mums sukelia pasitenkinimą ar nepasitenkinimą. Tačiau dauguma troškimų yra norėjimas pakartoti tą ar aną praeities pojūtį, kuris buvo malonus sąmonei. Bet kurį gaunamą pojūtį mūsų sąmonė turi tobulai transformuoti. Bet kadangi mūsų sąmonė visada miega ir neatsimena savo tikrosios Savasties, mes bet kurį pojūtį transformuojame tik mechaniškai, pagal ego-protą. Taip yra todėl, kad mes kaip ego-protas susitapatiname su pojūčiais, kurie yra malonūs.

"Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių." - Pirmas laiškas korintiečiams 11:30

Mes turime įvairius malonumų tipus: seksualinį malonumą, kaupimo malonumą (godumas), malonumą būti geresniais už kitus (išdidumas), malonumą rodyti visiems kokie mes esame geri ir šaunūs (Tuštybė), malonumą valgyti (apsirijimas), malonumą atsipalaiduoti ir nieko nedaryti (tinginystė). Mes jaučiame malonumą kai įgyjame dalykus, kuriuos turi kiti žmonės ir kurių mes anksčiau neturėjome tam, kad galėtume jais mėgautis; mums patinka šių dalykų turėjimo pojūtis, taigi mes pavydime kitiems.

Apibendrinus galime teigti, jog mes turime įvairius pojūčių tipus ir malonumus, ir kada mūsų sąmonė veikia iš troškimo patirti pojūčius, mes esame praeities vergai. Mes nesame čia ir dabar. Svajoti reiškia gyventi pagal troškimą. Troškimai patenkinami tikrosios Savasties užmiršimo kaina. Tikroji Savastis, kuri visada dalyvauja, kai mes esame sąmoningi duotajame momente, yra nubloškiama į šalį, kai mes svajojame (sapnuojame). Sapnas nėra tikrovė.

Mes turime studijuoti įvairius savo troškimų ir sapnų tipus, tačiau tam mums reikia atsiskirti nuo ego-proto ir būti čia ir dabar. Būti čia ir dabar reiškia atsiminti savo tikrąją Savastį.

Atsiminti savo tikrąją Savastį reiškia atmesti ego-proto atsiminimą arba tai, kas yra troškimas, kadangi tai nėra tikrovė.

"Pabuskite (pabudinkite savo sąmonę), girtuokliai (apnuodyti troškimų), ir verkite (graužiami sąžinės); aimanuokite, visi vyno gėrėjai (atsiduodantys pojūčiams), dėl saldaus vyno (dvasinės Ekstazės); jis atitrauktas jums nuo burnos (dėl jūsų pačių veiksmų)..." - Joelio knyga 1:5

Atminkite, kad tikrovė kiekviename mūsų tai yra Esybė, Dvasia, mūsų vidinis Kūrėjas. Kadangi mes taip esame susitapatinę su protu, kuris yra ego, kuris yra troškimas, mes nieko nežinome apie Dvasią. Mes esame taip susitapatinę su materija, kad mes ignoruojame tai, kas yra mūsų pačių tikrovė, mūsų pačių Savastis ir mes darome klaidą savo vidines Savastis vadindami materija, protu. Ir mes sakome: „Aš esu“, mes duodame vardą ir pavardę, sprendžiame apie fizinio kūno amžių, sakome: „Aš žinau šį ir tą“, susiedami tai su proto atmintimi ir nežinodami, kad mes tuo nesame.

Žinoma tai, kas yra protas, kas yra ego, visada veikia per penkis fizinės mašinos centrus, t.y per intelektualinį centrą, taip pat per motorinį (judėjimo), emocinį, instinktinį ir seksualinį centrus. Taigi mes turime penkis centrus fiziniame kūne.

Intelektinis centras yra mūsų galvoje. Motorinis centras yra mūsų kakle. Emocinis centras yra saulės rezginyje, kuris yra tarp širdies ir bambos. Instinktinis centras yra stuburgalyje, stuburo apačioje. Seksualinis centras yra mūsų lytinių organų vietoje.

Penki žmogaus psichologijos centrai ir trejos smegenysŠie penki centrai apibendrinami tuo, ką mes vadiname trejomis smegenimis: intelektinėmis, emocinėmis ir motorinėmis-instinktinėmis-seksualinėmis smegenimis. Šie centrai yra mechaniniai; jie yra tiktai cilindrai, per kuriuos sąmonė veikia fiziniame kūne. Jeigu mes esame čia ir dabar, mes šiuos centrus naudojame sąmoningai. Tačiau, jei mes nesame čia ir dabar, jeigu mes esame susitapatinę su bet kokiu troškimu, kuris yra sapnas, tada ego (kas yra skirtingo tankio materija) veikia per penkis minėtus centrus ir mes gyvename kaip robotai. Taigi mes turime dėti pastangas, kad atmintume save, t.y. atmintume mūsų tikrąsias Savastis; aš kartoju, tai reiškia būti nesusitapatinus su protu, kadangi mes, tikrovė mumyse, tikroji Savastis yra Dvasia, KŪRĖJAS.

Kai mes praktikuojame Kūrėjo atsiminimą, savęs atsiminimą, tada mes esame nubudę. Ir kai mes tai darome, jaučiame, jog sąmonės buveinė, kuri yra Kūrėjo atsiminimas, yra tiksliai kankorėžinėje liaukoje. Kankorėžinė liauka yra viduryje smegenų. Iš kankorėžinės liaukos mes stebime sapnus, troškimus, kurie sudaro mūsų sąmonės, sąlygotos ego-proto, tos mūsų dalies, kuri nėra budri, kuri nėra nubudusi, veiklą. Tačiau tam, kad stebėtume šiuos sapnus, mes turime būti nubudę, mes turime atminti savąją Dvasią.

Atsiminkime Dvasią, atminkime Kūrėją. Kai mes jaučiamės esą kūne, mes turime jaustis esą kūne: Sąmonėje. Mes turime būti čia ir dabar. Mes esame fiziniame kūne ir vieta, kurioje mes esame, yra kankorėžinė liauka. Aš jaučiu save ten ir aš stebiu skirtingus savo fizinio kūno dalių aspektus.

Atsimindami mes atsimename ego. Vietoje to mes turime naudoti tai, ką vadiname Darbine Atmintimi. Dirbti reiškia praktikuoti, įdėti pastangų siekiant būti čia ir dabar. Kada sąmonė dirba plėtodama tikrąją Savastį ir siekia Ją nubudinti, tada šis darbas yra vadinamas Darbine Atmintimi.

Darbine Atmintimi laviname sąmonę čia ir dabar. Darbinė atmintis yra susijusi su daugeliu įspūdžių, ateinančių iš viršaus, įspūdžių, kurie nekyla iš ego, kurie taipogi nekyla ir iš proto, bet iš Esybės.

Esybės žinios nėra susiję su žiniomis, kurias mes gauname ir saugome prote. Esybės žinios yra susiję su pačios Esybės atmintimi, kai mes gauname įspūdžius iš Esybės.

Mes turime du Aukštesniuosius Centrus, kurie nėra susiję su protu ar ego: Aukštesnįjį Emocinį Centrą ir Aukštesnįjį Intelektualinį Centrą. Šie du centrai yra susiję su mūsų Monada. Monada yra tikrovė viduje. Siekiant praktikuoti šiuos du centrus, mums reikia atminti save. Mums reikia atminti Kūrėją. Mums yra labai sunku atminti Kūrėją, atminti Dvasią dėl to pačio fakto, kad mes užmirštame Kūrėją, kad mes nepažįstame Kūrėjo viduje, nes mes esame susitapatinę su materija, su protu, su ego. Mes neturime jokios atminties apie Kūrėją. Tačiau mes turime dirbti Sapnų Jogoje tam, kad po truputėlį išsaugotume visus vaizdinius, Monados įspūdžius, kad atmintume Kūrėją.

Pradžioje, kai mes pradedame Sapnų Jogą, dienos laikotarpiu mes turime vokalizuoti Mantrą, kuri suteikia mums jėgų susikoncentruoti siekiant atminti tai, kas yra Dvasia.

...OOOOOOOOOOOOOMMMMMMMMM TAT SAT OOOOOOOOMMMMMMMM TAT SAT OOOOOOOOOOMMMMMMM TAT SAT OOOOOOOMMMMMM...  (parsisiųsti)

Kai mes tariame šią mantrą, mes jaučiame save kankorėžinėje liaukoje; ir kai mes jaučiame save kankorėžinėje liaukoje vokalizuodami šią mantrą, mes turime atminti Kūrėją. Pradžioje mes turime tiktai pasiųsti tą įspūdį (mantrą) mūsų mylimam Tėvui, kuris yra Danguje, anapus proto.

Siekiant atminti mūsų tikrąją Savastį, proto veikla yra kliūtis. Taigi netgi kai protas veikia ir galvoja, mes neturime susitapatinti su jokia mintimi ar bet kuriuo proto vaizdiniu; vietoje to, mes visada turime atsiminti, atminti Kūrėją. Tai yra tai, kas vadinama dukters/sūnaus meile. Dukters/sūnaus meilė reiškia jaustis, kad esi Kūrėjo vaikas. Tačiau atminti, kad Kūrėjo Vaikas yra sąmonė, Dvasios dalis, Monados dalis. Ego yra velnio vaikas.

Yra didi Malda, kurią mums davė Viešpats Jėzus Kristus tam, kad praktikuotume savojo Kūrėjo, kuris yra Danguje, atsiminimą.

Tėve mūsų, kuris esi danguje,
Teesie šventas tavo vardas.
Teateinie tavo karalystė,
Teesie tavo valia.
Kaip danguje taip ir žemėje,
t.t.

Per savęs atsiminimą mes esame sujungti su Monada, su Dvasia. Tačiau mes turime daryti tai kiekvieną sekundę, kiekvienu momentu. Kitaip, jeigu mes to nedarome, mes neatsimename savojo Kūrėjo, mes neatsimename savosios Dvasios ir taip mes užmiegame.

"Nepamėk (psichologinio) miego, kad netaptum (dvasiniu) skurdžiumi;
laikyk plačiai atvertas (sąmonės) akis, ir turėsi ko valgyti (išminties: Gnosis)."
- Patarlės 20:13

Dėl tos priežasties, kad mes esame tokie stori tuo, ką mes vadiname ego, protu, materija, požiūriu, mums yra sunku atminti Kūrėją. Štai kodėl mums reikia super pastangų, kodėl mes turime vokalizuoti OOOMM TAT SAT OMMM. Tada mūsų Esybės energija iš aukštesniųjų dimensijų nusileidžia į kankorėžinę liauką, sustiprina mūsų dėmesį ir padeda mums atminti save. Jeigu mes darome tai 24 val., per parą, tada mes esame nubudę. Taigi mes turime būti nubudę, o norint būti nubudus, mes turime pasidalinti į dvi dalis. Jeigu mes nesame pasidalinę į dvi dalis, tada mes prarandame dalį savęs. Mes turime atsiminti save, atsiminti tai, kas yra Dvasia ir stebėti save, stebėti tai, kas yra materija, tai, kas yra ego.

Sąmonė apgailėtinai yra įkalinta ego, prote; ji yra padalinta į dvi dalis. Ta dalis, kuri nėra ego, kuri apytikriai yra trys procentai, turi atminti Kūrėją, turi atminti Dvasią. Tuo pat metu, atmindami Kūrėją, mes stebime galvą, širdį ir lytinius organus. Galvoje mes turime savąsias mintis, širdyje mes turime savuosius jausmus ir lytiniuose organuose mes turime savuosius instinktus, judesius, įpročius. Štai kaip mes stebime ir tokiu būdu mes pažįstame save, taip mes žinome apie skirtingus sapnus (svajones), kurie yra troškimai.

Šiuo požiūriu visi sapnuoja, nesvarbu ar jis/ji yra atmerktomis akimis, ar yra ne fizinėje plotmėje. Būti nubudusiu reiškia kiekvieną sekundę atpažinti savo pačių tikrovę ir stebėti trejas smegenis. Tai reiškia buvimą savimonės būsenoje. Tai yra nubudimo pradžia ir sąmonės, Esybės Savęs realizacija.

Šiuo duotuoju momentu, kai jūs skaitote šiuos paaiškinimus apie tikrosios mūsų Savasties atsiminimą, kuris yra Kūrėjo atsiminimas, įdėkite pastangų nesusitapatindami su tuo, kuo mes manome esant. Mes turime stebėti tai, ką mes manome mus esant.

Motorinis centras veikia 30,000 kartų greičiau už intelektinį centrą. Štai kodėl, kai vairuojame automobilį arba kai spausdiname klaviatūra mes suvokiame, kad motorinis centras visada veikia greičiau už intelektualinį centrą. Jeigu mes pradėtume analizuoti ką mes rašome arba kaip mes vairuojame, tada mes pradėtume daryti tai lėtai, kadangi Intelektas yra labai lėtas. Daugelis žmonių mano, kad intelektas yra greitesnis, tačiau taip nėra, jis pats lėčiausias iš visų centrų.

Greitesnis už motorinį yra emocinis centras. Jis yra 60,000 kartų greitesnis už intelektinį centrą.

Žinoma, instinktas yra dar greitesnis. Kada jūs lyginate savo rūbus ir paliečiate įkaitusio lygintuvo apačią, jūs nedelsiant nuo jo atitraukiate ranką – negalvodami. Po to jūs analizuojate. Tačiau, jeigu jūs paliesite lygintuvą ir pradėsite galvoti: „O, aš manau šis lygintuvas yra įkaitęs. Aš manau, kad jeigu neatitrauksiu savo rankos, tai aš nudegsiu“, tada jūs neteksite dalies savo kūno audinių.

Instinktinis centras yra 90,000 kartų greitesnis už intelektinį, tačiau seksualinis centras yra pats greičiausias: 120,000 kartų greitesnis už intelektinį. Mes nesuvokiame apie šių centrų veiklą; mes daugiau žinome intelektą ir netgi tada, kai mes nekontroliuojame intelekto sąmoninga valios jėga, mes nežinome apie troškimus, esančius šiame centre. Mes turime kontroliuoti penkis centrus tam, kad nubustume.

Kaip jūs žinote, ego, kuris yra protas, įkalinęs savyje sąmonę (sielą), visada veikia per troškimą, per sapnus, atitinkamai pagal kiekvieno duotojo asmens traukos centrą. Žinoma, jeigu asmuo yra knygų graužikas, yra tikėtina, kad šio asmens traukos centras yra intelekte.

Jeigu asmuo mėgsta žaisti futbolą ir yra futbolo žvaigždė, jo traukos centras, tikėtina, yra motoriniame centre.

Jeigu asmuo yra aktorius arba aktorė, tai jo traukos centras tipiškai yra emociniame centre.

Ir tie, kurie mėgsta boksuotis, tipiškai turi trauką instinktiniame centre, jie yra žiaurūs, visada skatinami gyvuliškųjų instinktų. Mes turime daug gyvuliškųjų instinktų, paveldėtų iš gyvūniško kūno, kuris yra fizinis kūnas.

Savo genuose mes turime savo tėvų, senelių ir t.t., palikimą. Mes esame įpratę elgtis savaip, nepaisydami įvairių įpročių, tradicijų, patalpintų šiuose centruose.

Seksualinis centras yra tas centras, kuriam mes turime vadovauti, kadangi šiame centre mes randame pačią gražiausią ir galingiausią energiją. Mes ignoruojame šio centro tikrąją funkciją. Kadangi jis labai greitas, mes akimirksniu tampame jo veiklos vergais dėl tos priežasties, jog ego protas susietas su šiuo centru yra susijęs su Neištikimybe, Sanguliavimu, gašlumu ir daugeliu rūšių užkrečiamų ligų, susijusių su lytiniais organais.

Mums yra labai sunku stebėti instinktines-motorines-seksualines smegenis. Tačiau mums lengva stebėti intelektines ir emocines smegenis.

Siekdami pradėti stebėti savo sapnus, mes turime stebėti savo intelektą ir širdį. Mes turime įdėti super pastangas, stebėdami žemesniąsias smegenis, instinktines-motorines-seksualines smegenis, kurios yra labai greitos. Tam mes turime būti čia ir dabar ir atminti Kūrėją. Kaip sapnuotojas ketina stebėti savo sapnus, jeigu jis nėra nubudęs? Kaip mes ketiname stebėti, būti sąmoningi apie tai, kas vyksta mūsų viduje mums miegant? Mes turime nubusti, dėdami super pastangas, norėdami nuolat būti dabartyje, šiame momente.

Sąmonės nubudinimas prasideda čia ir dabar. Sapnų joga yra sąmonės sujungimas su Dvasia, siekiant stebėti sapnus, kurių yra labai daug. Ar jūs matote žmones gatvėje? Jie svajoja. Jie neatsimena savęs ir jie nestebi savęs. Jie eina sapnuodami, dirba sapnuodami, jie viską daro sapnuodami. Jie miega amžinoje iliuzijoje.

Vienas poetas pasakė: „gyvenimas yra sapnas“. Ir jis buvo teisus. Tiems, kurie savęs neatsimena, gyvenimas yra sapnas, projektuotas sapnas.

Mes visada projektuojame sapnus. Kartais mes juos projektuojame, o kartais mes gyvename kitų sapnais, kai mes susitapatiname su pokalbiu, kai mes nesame sąmoningi, kai mes neatsimename savęs. Daugelis žmonių turi begales sapnų (svajonių), kurių jie nepasakoja. Tačiau kiti mėgsta pasakoti apie savo sapnus, kartais jie užrašo juos knygose ir taip mes skaitome kitų žmonių sapnus. Taigi jie daro verslą su savo sapnais.

Norėdami nubusti, mes turime nesusitapatinti nė su niekieno sapnu. Ar mes žiūrime televiziją? Ar mes žiūrime filmo, kurį kažkas sukūrė, projekciją? Ar mes juo mėgaujamės? Mes neturėtume susitapatinti su juo, nes, priešingu atveju, mes pradėsime sapnuoti kitą sapną. Taigi būti nubudus reiškia visada atminti save: dukters/sūnaus meilę, jaustis esant Kūrėjo vaiku, jaustis esant čia ir dabar, šiame fiziniame kūne. Kėdė, ant kurios mes sėdime, yra kankorėžinė liauka, iš kurios mes atsimename Kūrėją. Jeigu mes esame viduje, tačiau neatsimename Kūrėjo, mes esame užsnūdę toje kėdėje. Tada mes susitapatiname su daugeliu sapnų ir mes miegame.

Sapnų joga reikalauja iš mūsų nubusti iš savųjų iliuzijų, iš sapnų, kuriuos nešiojamės viduje. Tai yra savimonės lavinimas. Tam tikslui mes turime pasidalinti į dvi dalis: atsimindami save ir stebėdami save. Tuo pat metu mes turime stebėti tai, kas mus supa, nes, kaip jau sakiau, daugelis dalykų nutinka aplink mus. Mus supa objektai, knygos, televizija, pokalbiai ir t.t. Mus supantys dalykai yra objektai. Mes neturime susitapatinti su objektais. Mes turime suvokti esantys čia ir dabar, šiame fiziniame kūne, mes turime stebėti save ir tuo pat metu, turime žinoti, kad mus supa daug žmonių, daug dalykų: medžiai, automobiliai, knygos, kėdės ir t.t.; tai reiškia būti sąmoningiems apie mus supančius dalykus su jais nesusitapatinus. Kada mes tai darome, mes turime praktikuoti tai, kas vadinama inkvizicija: teirautis apie dalykus, juos tardyti, visada bandyti pamatyti naujus dalykus. Nes visada kažkas vyksta naujai.

Jeigu jūs lavinate savąją sąmonę ir stebite viską, kas jus supa, jūs žinosite kas nauja yra šiame kambaryje. Ką jūs turite kambaryje ko neturėjote praeitą savaitę? Bet jeigu jūs praeitą savaitę įėjote į kambarį ir savęs neatsiminėte, savęs nestebėjote, nestebėjote jus supančių dalykų, tai jūs miegojote. Tačiau, jeigu būtumėte buvę sąmoningi apie save ir jus supančius dalykus, jeigu jūs būtumėte nubudęs, jūs žinotumėte, kas yra nauja šiandien.

Teiraudamiesi ir visada stebėdami, bei būdami čia ir dabar, kaip katė, visada budrūs, jūs praktikuojate tą savo sąmonės gebėjimą, savybę, kuri susijusi su jūsų Esybe. Katė visada budri. Mes turime būti kaip ji siekdami praktikuoti sąmonę.

Kai mes einame miegoti, mūsų sąmonė palieka kūną, nes jis yra pavargęs ir jam reikia pailsėti. Jeigu mes būsime kūne kai šis ilsisi, tada mes turėsime nemigą. Tačiau jei mes paliksime kūną, jis pailsės, jis knarks.

Anapus kūno mes darysime tuos pačius dalykus, kuriuos darome čia, būdami fiziniame kūne. Mes eisime į darbą, eisime apsipirkinėti, žiūrėsime televiziją.

Yra akivaizdu, kad sąmonė bus ta pati anapus kūno. Jeigu mes stebėsime savo sapnus esant fiziniame kūne, tada mes stebėsime juos būdami anapus jo. Mes stebėsime tuos pačius sapnus, kadangi jie yra tokie pat, nesvarbu kūne ar anapus jo.

Kartais jūs galite kontroliuoti savo sapnus, savo troškimus būdami kūne, kadangi jūs atsimenate save. Tačiau anapus kūno kažkas nutinka. Staiga visi troškimai arba svajonės tampa jums realybe. Fizinėje plotmėje jūs trokštate skaniai prisivalgyti, tačiau jūs laikotės dietos. Jūs kontroliuojate šį pavalgymo troškimą. Kažkaip jūsų tuštybė kontroliuoja jūsų apsirijimą. Anapus kūno jūsų apsirijimui nerūpi jūsų tuštybė ir tada jūs sapnuojate, kad valgote ir mėgaujatės daugeliu dalykų. Šis troškimas yra patenkinamas anapus jūsų kūno. Ta dalis, kuri yra jūsų sąmonė, jo nekontroliuoja. Anapus kūno mes darome dalykus, kurių fiziniame kūne nedarytume už visus pasaulio pinigus.

Štai taip žmonės anapus kūno yra neištikimi, nors jie fiziškai to nedaro. Jie gali nevogti būdami kūne, tačiau jie yra vagys anapus kūno. Jie gali nebūti žmogžudžiai, tačiau jie žudo anapus kūno.

Pavyzdžiui, galbūt mes pykstame ant žmogaus, kuris žeidžia mūsų išdidumą. Visuomenės normos sako, kad jeigu mes žudysime, mes sėsime į kalėjimą. Taigi mes kontroliuojame savo pyktį, savo neapykantą. Tačiau mūsų troškimas sužeisti ar nužudyti tą asmenį (dėl išdidumo ar savimeilės) yra mumyse. Mes paliekame kūną ir astralinėje plotmėje, kuri yra penktoji dimensija, mes žudome kitus. Mes sapnuojame žudą kitą asmenį.

Yra penki sapnų tipai, susiję su penkiais centrais.

Intelektualus žmogus sapnuos idėjas, debatus, konfliktines sąvokas, planus, projektus, t.t.

Daugelis žmonių yra susitapatinę su įpročiais, kurie susiję su motorinio centro veikla. Sapnuodami jie visada atkartoja tai, ką jie daro fizinėje plotmėje. Yra žmonių, kurie svajoja būti turtingi, todėl jie trokšta pinigų (kadangi jie yra godūs), tokiu būdu jie tampa darboholikai. Jie gali turėti du darbus. Kadangi jie yra taip susitapatinę su savo įpročiu dirbti, tai nakties metu jie eina į lovą fiziškai ilsėtis, išeina iš kūno ir toliau eina dirbti į Limbą astralinėje plotmėje, sapnų pasaulyje. Tas pats darbo ir pinigų uždarbio troškimas priverčia juos dirbti ten taip pat. Štai kaip dėl įpročių mes visada kartojame tai, ką darome fizinėje plotmėje. Šie sapnai yra susiję su motoriniu centru.

Su emociniu centru susiję yra Baimės, neapykantos, skirtingų emocijų sapnai.

Daugelis sapnų yra susiję su instinktiniu centru, mes turime studijuoti savo instinktus. Ir žinoma mes turime seksualinius sapnus.

Mes privalome pažinti save per savo sapnus. Taip mes pažįstame save:

„Žmogau, pažink save ir tu pažinsi Visatą ir Kūrėjus.“

Kartais, kai mes esame išėję iš kūno, nutinka keisti dalykai, kadangi Astralinėje plotmėje, 5-toje dimensijoje, Amžinybėje, mes visada susiduriame su tais pačiais dalykais, kurie yra čia, fizinėje plotmėje. Prieš viskam išsikristalizuojantis čia, viskas buvo prote (Mentalinėje plotmėje), tada Astralinėje plotmėje ir tik tada – fizinėje. Inžinierius pradeda planavimą savo prote. Tada jis jį perteikia projekte ir vėliau viskas, ką jis galvojo, tampa realu. Taigi viskas, ką mes sutinkame čia, pvz., kėdės, namai - viskas pradžioje buvo kūrėjo prote. Taigi yra akivaizdu, kad Astralinėje plotmėje mes turime tuos pačius dalykus, kuriuos turime čia. Ten mes sutinkame visus vaizdinius, visų dalykų formas, prieš joms išsikristalizuojant fizinėje plotmėje. Štai kodėl mes nesame sąmoningi apie tai kur esame, kai paliekame fizinį kūną, nes mes matome tuos pačius debesis, tuos pačius medžius, tuos pačius žmones, tuos pačius gyvūnus.

Kiekvienas gyvas padaras palieka kūną kai jis miega. Viskas lygiai taip pat egzistuoja fizinėje plotmėje, kaip tai egzistuoja Astralinėje.

Kiekvienoje plotmėje yra skirtingi dėsniai. Čia, fizinėje, mes turime traukos dėsnį; Astralinėje plotmėje jis neegzistuoja. Jeigu jūs pašoksite, jūs skladysite ore. Jeigu norėsite skristi, jūs skrisite. Štai kodėl kartais mes sapnuojame skrendą. Laikas ir erdvė neegzistuoja 5-toje dimensijoje. Daugelis fenomenų, susijusių su Astraline plotme, yra keisti: simboliai, dalykai, kurie staiga pakeičia formas. Kaip tik todėl mes patiriame sapnus, kurie nėra susiję su fizine plotme. Pvz., skridimas nėra susijęs su fizine plotme. Tačiau mes visada miegame, mes neatsimename savęs ir mes nenaudojame sąmonės klausinėjimo. Jeigu mes tai naudotume, mes tuo momentu paklaustume: „kodėl aš skrendu? Aš nesu paukštis. Jeigu aš skrendu, aš nesu savo kūne!“

Taip mes nubundame Astralinėje plotmėje ir taip naudodami sąmoningo teiravimosi apie dalykus techniką mes suvokiame esą anapus kūno miego būsenoje.

Štai liūtas įeina į mano kambarį. „kodėl šis liūtas įeina į mano kambarį? Kodėl prieš save matau šį krokodilą arba šį dramblį, arba tuos keistus dalykus?“. Klauskite savęs apie tai ir jūs tuo momentu nubusite. Tačiau jūs turite daryti tai fizinėje plotmėje, kadangi sąmonė, kuri yra Astralinėje plotmėje, yra ta pati kaip ir fizinėje. Tačiau šios fizinės plotmės dėsniai yra skirtingi. Jeigu mes pradėsime analizuoti tai, kad traukos dėsnis yra susijęs su fizine plotme, o ne su Astraline, tada jūs pradėsite naudoti sąmonės dalį, kurios paprastai jūs nenaudojate, kadangi mes visada miegame ir esame susitapatinę su sapnais.

Deja, mes turime daug sapnų. Tačiau mes turime pradėti stebėti juos ir kada mes tai pradedame daryti fizinėje plotmėje, tą patį mes darome ir Astralinėje plotmėje. Nesitikėkite nubusti astralinėje plotmėje pirma nenubudę fizinėje. Jūs esate toks pat čia ir anapus kūno, kadangi jūs nesate kūnas. Jūs esate sąmonė ir tos sąmonės tikrovė yra Dvasia, Kūrėjas jumyse. Visada atminkite Kūrėją, visada atminkite Dvasią ir stebėkite savo sapnus, ir jūsų sąmonė nubus.

Mes turime stebėti vietą, kurioje mes esame. Atmindami Kūrėją, atmindami save, mes visada turime žinoti, kad esame Kūrėjo vaikai. Kada mes atmename save, mes turime stebėti save, trejas smegenis, proto veiklą kūne. Ir mes turime stebėti mus supančius dalykus, visada teirautis apie juos, nepamiršdami savęs, nesusitapatinę su niekuo. Jeigu mes teiraujamės ir stebime, ir tuomet mes susitapatiname su kažkuo, mes užmirštame save ir vėl sapnuojame. Mes turime stebėti nesusitapatinę tam, kad praktikuotume savąją sąmonę. Mes turime dėti super pastangas. Jeigu mes nededame super pastangų siekdami atminti save, mes neabejotinai susitapatinsime.

"Jis (Jėzus) tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės (stebėkite save) ir melskitės (prisimindami save), kad nepakliūtumėte į pagundą!" - Evangelija pagal Luką 22:46

Pvz., galbūt jūs matote degantį pastatą. Jeigu jūs atminsite save ir jus supančius dalykus, jūs pasakysite: „jeigu aš prisiartinsiu, gali būti, kad kažkas užkris ant manęs“. Jūs būsite sąmoningas ir nesiartinsite. Jeigu jūs susitapatinsite su savo smalsumu arba jausitės didvyris ir norėsite padėti, tada galbūt jūs neteksite savo gyvybės, kadangi jūs nesate apsaugotas, jūs nesate gaisrininkas. Kartais žmonės netenka savo gyvybių dėl to, kad jie yra smalsūs. Mes neturime susitapatinti su dalykais. Jeigu kas nors vyksta, žiūrėkit, bet atminkit save ir paklauskit savęs, ar jūs galite padėti. Jeigu ne, tai jūs turėtumėte pasišalinti.

Taigi vieta, kurioje mes esame laikas nuo laiko, turi būti patalpinta mūsų sąmonėje. Kurioje vietoje mes esame? Pvz., šiuo momentu, jeigu mes praktikuosime vietą, pamatysime, kad internete prie kompiuterio mokomės Gnosis; jūsų kompiuteris yra jūsų namuose arba biure. Jūsų namai ar biuras yra jūsų mieste; jūsų miestas yra toje jūsų šalies dalyje ir jūsų šalis yra (?), jūsų šalis yra (?) kontinente; jūsų kontinentas yra Žemėje. Jūs turite praplėsti savo sąmonę. Planeta Žemė yra saulės sistemoje. Saulės sistema yra galaktikoje, toliau eina visata. Praplėskite sąmonę, būkite čia ir dabar. Tačiau ar mes esame Astralinėje ar fizinėje plotmėje? Kurioje mes dabar dimensijoje?

Kartais jūs galite prisiekti esą fizinėje plotmėje ir tada jūs nubundate ir susivokiate, kad tai buvo sapnas. Tuo momentu jūs buvote susitapatinę su sapnu ir todėl jūs nežinojote, kad sapnuojate. Galbūt jūs dabar fiziškai miegate lovoje ir jūs sapnuojate, kad skaitote šią lekciją. Jūs palikote savo fizinį kūną ir to neatsimenate, kadangi jūs apie tai nebuvote sąmoningas. Ar jūs tikri, kad dabar esate fizinėje plotmėje? Jūs turite praktikuoti pratimą, siekdami nubusti. Jeigu tai yra astralinė plotmė, tai tada nėra traukos dėsnio. Jūs galite pašokti ketindami sklęsti. Taigi ar jūs esate fizinėje plotmėje? Ar jūs tuo tikri? Jeigu nenorite pašokti, tada patempkite savo pirštą. Pabandykite patempti pirštą, kadangi Astralinis kūnas yra elastingas.

Kartą atsimenu, kai dariau tai Astralinėje plotmėje, patempiau pirštą ir pasakiau: „aš astralinėje realybėje! Mes esame astralinėje plotmėje!“

Ir kiekvienas pakartojo: „taip, mes esame astralinėje plotmėje!“ Tačiau jie atsakė mechaniškai. Aš atsimenu vieną žmogų, kuris ten buvo ir kuriam aš pasakiau: „gerai, ar tu tikras, kad esi Astralinėje realybėje?“.

Ir jis atsakė: „taip, aš tikras, kad mes ten esame!“

Aš jam pasakiau: „gerai, eime su manim. Ar nori skristi į Marsą?“

Taigi aš paėmiau jį už rankos ir pašokau į orą ir, kai mes buvome ore, jis pradėjo šaukti: „O, aš numirsiu! Aš ore! Paleisk mane!“ - jis miegojo; jo sąmonė nebuvo nubudusi, jis atsakinėjo tiktai mechaniškai.

Siekdami nubusti, mes turime praktikuoti pratimus. Mes turime juos praktikuoti, o ne kas nors kitas. Jeigu jūs norite nubusti, jūs turite nubusti. Jeigu aš galiu nubusti, tai reiškia, kad ir jūs turite galimybę nubusti. Jūs turite visada tai praktikuoti. Jeigu jūs sekundę po sekundės darysite šį pratimą, jeigu klausinėsite savęs, kur jūs esate, Astralinėje ar fizinėje plotmėje, pašoksite ketindami skristi ar patempsite pirštą, tada jūs nubusite, tada jūs iš tikro sužinosite kur nubundanti jūsų sąmonė yra duotuoju laiko momentu – fiziniame kūne ar anapus jo. Taip mes nubundame. Tačiau mes visada turime atminti čia ir dabar; jeigu mes darome šį pratimą fizinėje plotmėje, mes pakartosime jį ir Astralinėje plotmėje arba Mentalinėje plotmėje, arba kurioje nors kitoje. Sąmonė visada bus ta pati, nesvarbu ar kūne, ar anapus jo.

Tada anapus kūno mes išmoksime patirti dviejų skirtingų tipų dalykus, kurie nėra susiję su penkiais žemesniųjų tipų sapnais. Jie yra susiję su dviem aukštesniaisiais centrais: Aukštesniuoju Emociniu Centru ir su Aukštesniuoju Intelektualiniu Centru. Jie abu yra sujungti su Monada.

Kada Monada suvokia, kad jos siela nori nubusti ir susijungti, įvykdyti jogą, tada Ji pradeda mokyti, siųsti iš viršaus į apačią įspūdžius ir vaizdinius. Tai nėra ego vaizdiniai, projektuoti mūsų ego. Ne, tai yra pranešimai iš viršaus, vizijos, tam tikri sapnai, kurie nėra sapnai, o tam tikri mūsų Monados, kuri nori mums pagelbėti, mokymai. Yra kalba, kurią mes turime išmokti ir tai yra sapnų kalba; mes galime pasakyti, kad tai yra simbolių kalba, simbolių, kuriuos mes turime analizuoti ir suprasti ir kurie yra susiję su matematikos dėsniu, skaičių dėsniu, filosofinių simbolių dėsniu ir t.t. Ši kalba yra Kabalos išmintis.

Suvokti šią kalbą reiškia žinoti, kokias žinias mano vidinė Esybė, mano Monada, man duoda tam, kad mane tobulintų, nubudintų mane. Ko man reikia, ko man trūksta, ko aš turiu atsisakyti? Aš turiu pažinti save. Mano Monada žino, ko man reikia ir pamokys mane per vizijas.

"<...> Todėl jis pasakė: „Pabusk, kuris (psichologiskai) miegi, kelkis iš (dvasiškai) numirusių, ir apšvies tave Kristus." - Laiškas efeziečiams 5:14

Praktikuodami ir atsimindami tai, ką per tuos du aukštesniuosius centrus gauname iš savo Esybės, mes turime suprasti, kad šie dviejų skirtingų tipų patiriami dalykai turi skirtingą skonį, labai retą, kažką, kas nėra normalaus skonio. Jeigu jūs čia, fizinėje plotmėje, klausinėjate, tada jūs teiraujatės apie jūsų gaunamus pranešimus. Kartais jūs tai darote tuomet, kai jūs ką nors patiriate Astralinėje plotmėje. Jeigu jūs esate labai sąmoningas, jūs galite pasakyti, kad tai yra panašu į komos būseną, nes yra labai sunku tai atsiminti sugrįžus į fizinį kūną.

Štai taip, atsimindami šių tipų vizijas, mes pradedame atsiminti savo sapnus. Šios vizijos yra vaizdiniai, įspūdžiai, kuriuos mūsų sąmonei siunčia Monada siekdama mus nubudinti, pamokyti mus. Tai yra Darbinė Atmintis, tai yra mūsų Savasties atmintis. Tada mes pradedame gilų savęs studijavimą.

Angelai, Arkangelai, cherubai, serafimai ir kiti, kurie yra nubudę ir gyvena aukštesniuose pasauliuose, visada bando pagelbėti mums. Jie visada padeda mums per sąmonę, kuri yra nubudusi. Kūrimo Spindulys yra sujungtas su visomis būtybėmis. Mes visada sutinkame tas sielas, kurias skirtingose religijose vadiname Mokytojais, Angelais ar Kūrėjais ir kurie yra nubudę aukštesniosiose plotmėse, ir kurie nori mums padėti. Ir štai taip, praktikuodami Sapnų jogą, mes ketiname atsiminti ir suprasti vizijų rūšis, kurias jie mums duoda per minėtą praktiką.

Yra gerai turėti knygą sapnų užrašams. Kada ryte nubundate, užsirašykite sapnus.

Taip pat gerai yra turėti diktofoną, siekiant įrašyti savo sapnus, kuriuos atsimenate nubudus naktį, kai nenorite prarasti atsipalaidavusios būsenos. Kartais, kai vidurnakty nubundate, atsimenate pranešimą, kurį per aukštesniuosius centrus jums peduoda jūsų Esybė ir jūs sakote: „O, aš užsirašysiu tai ryte“. Tada jūs toliau užmiegate, o ryte nubudus viską užmirštate. Jūs neturėtumėte pasikliauti savo egoistine atmintimi. Ego visada yra klaidingų sapnų atmintis, troškimų atmintis. Darbinė Atmintis, sąmoningas darbas yra čia ir dabar. Tai yra skirtinga, tai nėra ego. Tai nėra apsirijimas, išdidumas, tuštybė, tingėjimas ir t.t., tai yra Kūrėjo, esančio viduje, atmintis.

Štai taip mes pradedame atsiminti Kūrėją ir nubusti Kūrėjuje, ir surasti savo pačių tikrovę. Ir tada mes turėsime daug medžiagos, kad praktikuotume ego sunaikinimą.



Mes turime suvokti. Suvokti ego reiškia suvokti sapnus, nesvarbu ar jie yra čia, ar anapus kūno.

Kiekvienas ego yra tam tikras individualus troškimas, tam tikras individualus sapnas, kuris yra iliuzija; tai nėra tikrovė. Kiekvienas ego yra tiktai iliuzija. Tikrovė nėra protas, tai nėra ego.

"Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime (stebėkime save atidžiai) ir būkime blaivūs! (be prisirišimo)" - Pirmas laiškas tesalonikiečiams 5:6

 


<<< Atgal           Toliau >>>

 


 "Arba me esame  visatos karaliais, arba  ne."

   - Samael Aun Weor

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos