Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Plepėjimas


Mes neatidėliotinai, neišvengiamai ir neatmesdami turime stebėti savo vidinį plepėjimą ir konkrečią vietą, iš kurios jis kyla.

Neabejotinai daugelio esamų ir taip pat būsimų disharmoningų ir nemalonių psichinių būsenų Causa Causorum slypi mūsų klaidingame vidiniame plepėjime.

Akivaizdu, kad visas tas dviprasmiškas plepėjimas, beprasmis tuščiažodžiavimas ir apskritai visas žalingas, kenksmingas ir absurdiškas pliauškimas, išreikštas žodžiais šiame išoriniame pasaulyje, savo šaknis turi mūsų klaidinguose vidiniuose tauškaluose.

Gnosticizme egzistuoja vidinės tylos ezoterinis pratimas, mūsų trečios pakopos mokiniai tai žino. Svarbu visiškai aiškiai konstatuoti, kad vidinė tyla konkrečiai nurodo kažką labai apibrėžto ir tikslaus. Kai galvojimo procesas tikslingai išsekinamas gilios vidinės meditacijos metu, tada pasiekiama ši vidinė tyla. Tačiau mes ne tai norėjome paaiškinti šiame skyriuje.

Šiose pastraipose mes taip pat neketiname išaiškinti, kaip reikia nutildyti protą ar padaryti jį ramų, norint pasiekti vidinę tylą.

Vidinės tylos praktika, apie kurią mes kalbame, taipogi nėra skirta tam, kad sutrukdytų kažkam patekti į protą.

Iš tikrųjų mes dabar kalbame apie kai ką visiškai kito, apie kitokio tipo vidinę tylą. Ir tai nėra kažkas migloto ar įprasto…

Vidinė tyla, kurią mes norime praktikuoti, yra susijusi su tuo, kas jau egzistuoja mūsų prote: su asmeniu, įvykiu, savo ar kito asmens reikalais, su tuo, kas mums buvo pasakyta, ką kažkas padarė, t.t., bet be mūsų vidinio šių dalykų komentavimo, be vidinių kalbų…

Išmokti išlikti tyliam ne tik su išoriniu liežuviu, bet ir su slaptu vidiniu liežuviu, yra kažkas nepaprasto ir nuostabaus.

Daugelis išlieka tylūs išoriškai, bet su savo vidiniu liežuviu gyvenimo bendrakeleiviams gyviems nudiria odą. Bjaurus ir piktavališkas vidinis plepėjimas sukelia vidinę sumaištį.

Jeigu stebėsime klaidingą vidinį plepėjimą, mes pamatysime, kad jis sudarytas iš pusiau tiesų ar tiesų, kurios daugiau ar mažiau yra netesingai susietos viena su kita, ar iš dalykų, kurie prie tiesos buvo pridėti ar atimti.  

Nelaimei, mūsų emocinis gyvenimas yra išskirtinai paremtas savęs gailesčiu.

Paskendę tokioje nešlovėje, mes užjaučiame tik save, savo taip numylėtą ego. Dar daugiau, mes jaučiame antipatiją ir netgi neapykantą tiems, kurie mūsų neužjaučia.

Mes per daug save mylime ir esame narcizai šimtu procentų. Tai yra nenuginčijama ir nepaneigiama.

Kol mes ir toliau būsime įkalinti savęs gailėjimesi, bet koks Esybės vystymasis bus visiškai neįmanomas.

Mes turime išmokti priimti kitų požiūrį. Mums būtina žinoti, kaip įsijausti į kito padėtį.  

„Tad visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, taip ir jūs patys jiems darykite.“ (Evangelija pagal Matą 7:12)

Kas iš tikrųjų svarbu šiose studijose, tai kaip žmonės elgiasi vieni su kitais vidumi, nepastebimai.

Deja, net jei mes ir būtume labai pagarbūs ir netgi kartais nuoširdūs, be abejonės viduje ir nematomai mes vienas su kitu elgiamės labai negražiai.

Žmonės, kurie iš pažiūros atrodo labai kilnūs, savo gyvenimo bendrakeleivius kasdien tempia į slaptus urvus savyje ir daro su jais tai, kas jiems patinka (koneveikia, pajuokia, paniekina ir t.t.).

 


<<< Savęs stebėjimas      Santykių pasaulis >>>

 


  „Nesakyk: „Atlyginsiu   už pikta“; bet lauk   Viešpaties, ir jis tave   išgelbės.“ 

     - Patarlės 20:22

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos