Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Gyvenimui būtina duona


Jeigu įdėmiai stebėsime bet kurią savo gyvenimo dieną, mes neabejotinai pamatysime, jog nežinome, kaip gyventi sąmoningai.

Mūsų gyvenimas atrodo tarsi važiuojantis traukinys, judantis fiksuotais tuščios ir paviršutiniškos egzistencijos mechaniškų ir nelanksčių įpročių bėgiais.

Intriguojantis šio dalyko aspektas yra tas, jog mums niekada nešauna į galvą pakeisti savo įpročius. Atrodo, kad mes niekada nepavargstame amžinai kartodami tuos pačius dalykus.

Per savo įpročius mes sustabarėjome, nors galvojame, kad esame laisvi. Mes esame siaubingai bjaurūs, tačiau laikome save Apolonais.

Mes esame mechaniški žmonės ir šis mechaniškumas yra daugiau nei pakankamas motyvas, atimantis iš mūsų bet kokį tikrą suvokimą apie tai, ką mes veikiame gyvenime.  

Kasdien mes vaikštome savo senais atgyvenusių ir absurdiškų įpročių takais. Taigi akivaizdu, jog mes negyvename tikro gyvenimo. Vietoj to, mes apgailėtinai vegetuojame ir negauname naujų įspūdžių.

Jeigu žmogus savo dieną pradėtų sąmoningai, tai tokia diena neabejotinai labai skirtųsi nuo kitų dienų.

Kai žmogus, išgyvendamas dieną, priima ją kaip savo gyvenimo visumą, kai jis nepalieka rytdienai to, ką turi padaryti konkrečiai šią dieną, tada jis iš tikrųjų ima suprasti, ką reiškia dirbti su savimi.

Diena visada turi savo svarbą. Taigi jeigu nuoširdžiai norime iš esmės pasikeisti, mes turime kasdien save matyti, stebėti ir suvokti.

Nepaisant to, žmonės nenori savęs matyti. Kai kurie, nors ir turėdami norą dirbti su savimi, savo aplaidumą pateisina panašiomis į šią frazėmis: „Darbas biure man trukdo dirbti su savimi“. Tokie tušti, absurdiški, beverčiai ir beprasmiai žodžiai tik patvirtina jų tingumą, vangumą bei meilės Didžiajai Priežasčiai trūkumą.

Tokie žmonės, nors galimai ir turintys stiprų dvasinį ilgesį, akivaizdžiai niekada nesikeis.

Savęs stebėjimas yra kažkas neišvengiamo ir neatmetamo, kadangi vidinis savęs stebėjimas yra esminis tikram pasikeitimui.

Kokia yra jūsų psichologinė būsena, kai ryte atsikeliate iš lovos? Kokia būna jūsų emocinė būsena, kai pusryčiaujate? Ar jūs buvote nekantrūs su padavėju? Su žmona? Kodėl jūs buvote nekantrūs? Kas visada jus sutrikdo?, t. t.

Nors mažiau rūkyti ar valgyti nereiškia pilno pasikeitimo, tačiau tai jau rodo tam tikrą progresą. Mes labai gerai žinome, kad ydos ir apsirijimas yra nežmoniški ir gyvuliški dalykai.

Nėra tinkama, kai kas nors, pasišventęs Slaptajam Keliui, yra pernelyg apkūnus ir su atsikišusiu pilvu. Šitai visiškai nesiderina su harmoningu išbaigtumu ir tai parodo rajumą ir netgi tinginystę. 

Nors kasdienis gyvenimas, profesija, darbas ir yra gyvybiškai svarbūs mūsų egzistencijai, jie vis dėlto sudaro tik mieguistą mūsų sąmonės būseną.

Žinojimas, kad gyvenimas yra sapnas, dar nereiškia, jog mes jį supratome. Suvokimas įgyjamas per savęs stebėjimą ir intensyvų darbą su savimi.

Taigi, siekiant dirbti su savimi, mums būtina dirbti su savo kasdieniu gyvenimu konkrečiai šią dieną. Tokiu būdu mes suprasime šiuos „Tėve Mūsų“ (Pater Noster) maldos žodžius: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.“

Graikų kalboje frazė „kasdienė duona“ reiškia gyvenimui būtiną duoną ar duoną iš Aukštybių.

Gyvenimui būtina duona

Gnosis mums suteikia šią gyvenimo duoną dviguba prasme; tai – idėjos ir stiprybė, leidžiančios mums sunaikinti savo psichologines klaidas.

Kiekvieną kartą, kai šį ar tą „aš“ paverčiame kosminėmis dulkėmis, mes gauname psichologinės patirties, valgome išminties duoną ir įgyjame naujo pažinimo.

Gnosis siūlo gyvenimui būtiną duoną, pažinimo duoną ir mums tiksliai parodo naują gyvenimą, kuris prasideda mumyse čia ir dabar.

Kalbant toliau, niekas negali pakeisti savo gyvenimo ar pakeisti visko, kas susiję su mechaniškomis reakcijomis, nebent jis pasikliautų naujomis idėjomis ir gautų dievišką pagalbą.

Gnosis pateikia šias naujas idėjas ir išdėsto modus operandi, kurio pagalba už protą aukštesnės jėgos mums gali pagelbėti.

Mes turime paruošti žemesniuosius savo organizmo centrus, kad iš aukštesniųjų centrų galėtume gauti idėjas ir jėgas.

Dirbant su savimi, viskas yra svarbu. Kiekviena mintis, kokia nereikšminga ji bebūtų, nusipelno būti stebima. Turi būti stebima kiekviena negatyvi emocija, reakcija, t. t.

 


<<< Mechaniškos būtybės       Geras namų šeimininkas >>>

 


 „Kas užkemša savo  ausis vargšo šauksmui,  tas irgi šauks, bet  nebus išgirstas.“ 

     - Patarlės 21:13

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos