Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Gyvenimo knyga


Žmogus yra toks, koks jo gyvenimas. Tai, kas tęsiasi po mirties, yra gyvenimas. Tokia yra gyvenimo knygos, kuri atsiveria mirštant, prasmė.

Kontempliuojant apie šį dalyką iš griežtai psichologinio taško, eilinė mūsų gyvenimo diena iš tikrųjų yra mažytė viso gyvenimo kopija.

Taigi viso to pasekoje mes galime daryti sekančią išvadą: jeigu žmogus su savimi nedirba šiandien, jis niekada nepasikeis.

Kai kažkas teigia, jog nori dirbti su savimi, tačiau to nedaro šiandien ir atideda rytdienai, tai toks tvirtinimas yra eilinis planas ir nieko daugiau, kadangi jame slypi viso mūsų gyvenimo kopija.

Egzistuoja plačiai paplitęs posakis, kuris teigia: „Neatidėk darbo rytojui, jei gali padaryti šiandien.“

Jeigu žmogus sako: „Aš dirbsiu su savimi rytoj“, tai jis niekada nedirbs su savimi, kadangi jam visada bus rytojus.

Tai labai panašu į tam tikrą iškabą, pranešimą ar skelbimą, kurį kai kurie prekybininkai iškabina savo parduotuvėse: „Šiandien skolon neparduodu, bet parduosiu rytoj.“  

Kai koks nors bepinigis atvyksta prašyti parduoti kreditan, jį pasitinka ši baisi iškaba ir jei kitą dieną jis sugrįžta, jį ir vėl pasitinka šis baisus skelbimas ar pranešimas.

Šitai psichologijoje vadinama „rytdienos liga“. Kol žmogus kartoja „rytoj“, tol jis niekada nesikeis.

Mums neatidėliotinai būtina dirbti su savimi ir nustoti tingiai svajoti apie ateitį ar kokią nors išskirtinę galimybę.

Tie, kurie sako: „Pirma aš padarysiu tą ir aną, o tada imsiuosi darbo“, niekada nedirbs su savimi. Jie yra šventuose raštuose paminėti „žemės gyventojai“.  

Aš pažinojau galingą žemvaldį, kuris sakydavo: „Pirmiausia man reikia gerai apsirūpinti, o jau tada aš dirbsiu su savimi.“

Kai aplankiau jį mirties patale, aš uždaviau jam klausimą: „Ar tu vis dar nori gerai apsirūpinti?“

O jis man atsakė: „Aš tikrai apgailestauju iššvaistęs laiką“. Pripažinęs savo klaidą, po keleto dienų jis mirė.

Šitas žmogus turėjo daug žemės, bet norėjo įsigyti ir kaimynų žemes, kad galėtų „gerai apsirūpinti“ ir kad jo nekilnojamas turtas būtent ribotųsi su keturiais keliais.

Didis kabiras Jėzus pasakė: „Kiekvienai dienai gana savo vargo.“ [Evangelija pagal Matą 6:34]

Stebėkime save šiandien, šią visada pasikartojančią dieną, kuri yra viso mūsų gyvenimo miniatiūra.

Kai žmogus pradeda dirbti su savimi šiandien, čia ir dabar, kai jis stebi savo nepasitenkinimą ir skausmą, tada jis žengia keliu į sėkmę.

Neįmanoma pašalinti to, ko nepažįstame. Todėl pirmiausiai mes turime stebėti savo pačių klaidas.

Mums reikia ne tik stebėti savo dieną, bet taip pat ir mūsų santykį su ja. Egzistuoja tam tikra įprastinė diena, kurią kiekvienas žmogus patiria tiesiogiai, be neįprastų ir neeilinių įvykių.

Taigi įdomu stebėti kasdieninį pasikartojimą, t.y. žodžių ir įvykių, nukreiptų į kiekvieną asmenį, kartojimąsi ir t.t.

Šį įvykių ir žodžių pasikartojimą verta studijuoti, nes tai mus veda link savęs pažinimo.

 


<<< Individualybė        Mechaniškos būtybės >>>

 


  „Pakreipk savo širdį į   pamokymą ir savo   ausis į pažinimo   žodžius.“ 

     - Patarlės 23:12

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos