Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Egzistencijos lygmuo


Kas mes esame? Iš kur atkeliavome? Kur mes einame? Dėl ko mes gyvename? Kodėl mes gyvename?

Be abejonės, vargšas „Intelektualus Gyvūnas“, klaidingai vadinamas Žmogumi, ne tik nežino, bet dar daugiau, jis net nežino, kad nežino.

Blogiausia tai, kokioje sunkioje ir keistoje situacijoje mes esame atsidūrę; nors ir nežinome visų mūsų tragedijų paslapčių, mes esame įsitikinę, jog viską žinome.

Tiesiog nusiųskime „racionalų žinduolį“, vieną iš tų, kuris gyvenime didžiuojasi esąs įtakingas, į Sacharos dykumos vidurį; palikime jį ten, toli nuo bet kokios oazės, ir iš lėktuvo stebėkime kas nutiks.

Faktai kalbės patys už save: pasirodo, jog „intelektualus humanoidas“, nors jis didžiuojasi esąs stiprus ir mano, kad yra tikras žmogus, yra labai silpnas.

„Racionalus gyvūnas“ yra šimtu procentų kvailys, apie save jis yra tik geriausios nuomonės; jis galvoja, jog savo potencialą gali išvystyti vaikų darželyje, pradinėje ir vidurinėje mokyklose, universitete, per diplomus, geras manieras, tėvo prestižą, t.t.

Deja, nepaisant tokio didelio išsimokslinimo, gerų manierų, titulų ir pinigų, mes labai gerai žinome, jog mus nuliūdina bet koks skrandžio skausmas ir kad giliai viduje mes ir toliau liekame nelaimingi ir apgailėtini.

Pakanka perskaityti visuotinę istoriją, kad pamatytume, jog vis dar esame tie patys senų laikų Homso miestas, Sirijabarbarai ir vietoj to, jog patobulėtume, mes tapome dar blogesniais.

Dvidešimtasis amžius, su visa savo didybe, karais, prostitucija, plačiai paplitusia sodomija, seksualine degeneracija, narkotikais, alkoholiu, besaikiu žiaurumu, išvešėjusiomis ydomis, baisingumu, t.t., yra veidrodis, kuriame mes turime matyti save; ir nėra jokios realios priežasties girtis, jog pasiekėme aukštesnį išsivystymo lygmenį.

Manyti, jog laikas reiškia progresą, yra absurdas. Deja, mokyti neišmanėliai ir toliau išlieka įkalinti Evoliucijos dogmoje.

Visuose tamsiosios istorijos niūriuose puslapiuose mes randame tuos pačius siaubingus žiaurumus, ambicijas, karus ir t.t.

Vis dėlto mūsų šiuolaikiniai „supercivilizuoti“ amžininkai vis dar yra įsitikinę, jog tai, ką mes girdime apie karą, yra antraeilis dalykas, trumpalaikis atsitiktinumas, neturintis nieko bendro su jų taip aukštinama „modernia civilizacija“.

Iš tikrųjų svarbu yra tai, koks yra kiekvienas asmuo. Vieni bus girtuokliai, kiti – negeriantys, dar kiti bus dori, o dar kiti – begėdžiai; gyvenime pasitaiko visko.

Liaudį sudaro visa individų visuma. Liaudis yra tokia, kokie yra individai; tokia yra ir vyriausybė, t.t.

Tuomet liaudis yra individo pratesimas. Neįmanoma pakeisti liaudį ir žmones, jei nesikeičia pats individas.

Niekas negali paneigti, jog egzistuoja skirtingi socialiniai lygmenys: yra žmonės, nuolat lankantys bažnyčią ir žmonės einantys į viešnamius, egzistuoja ūkininkai ir verslininkai, t.t.

Tokiu pat būdu egzistuoja ir skirtingi egzistencijos lygmenys. Priklausomai nuo to, kokie esame viduje, dosnūs ar šykštūs, kilnūs ar niekingi, šėlstantys ar ramūs, skaistūs ar gašlūs, gyvenime mes pritraukiame skirtingas aplinkybes.

Gašlus asmuo visada pritrauks scenas, dramas ir netgi gašlias tragedijas, į kurias jis įsivels.

Girtuoklis visada pritrauks girtuoklius ir visada bus matomas smuklėse ar baruose, tai yra akivaizdu...

Ką pritrauks lupikautojas, savanaudis? Kiek daug problemų, įkalinimų, nelaimių?

Vis dėlto nusivylę ir nuo Kančių pavargę žmonės nori keistis ir atversti naują savo gyvenimo istorijos lapą...

Nelaimingi žmonės! Jie nori keistis, bet nežino kaip; jie nežino metodų, jie yra aklavietėje.

Kas jiems nutiko vakar, nutinka ir šiandien, ir vėl nutiks rytoj. Jie visada kartoja tas pačias klaidas ir netgi patrankų šūviai neprivers jų išmokti gyvenimo pamokų.

Viskas jų gyvenime kartojasi. Jie sako tuos pačius dalykus, daro tuos pačius dalykus ir skundžiasi dėl tų pačių dalykų.

Šis nuobodus dramų, komedijų ir tragedijų kartojimasis tęsis tol, kol mes savo viduje turėsime visus nepageidaujamus pykčio, godumo, geismo, pavydo, išdidumo, tingėjimo, apsirijimo, t.t., elementus.

Koks yra mūsų moralės lygmuo? Arba, tiksliau sakant, koks yra mūsų egzistencijos lygmuo?

Kol mūsų egzistencijos lygmuo iš esmės nesikeis, visų mūsų bėdų, scenų, nepasisekimų, nelaimių pasikartojimas ir toliau tęsis.

Visi dalykai, visos aplinkybės, kurios nutinka mūsų išorėje ant šio pasaulio podiumo, išimtinai yra atspindys to, ką mes turime viduje.

Taigi mes pagrįstai ir atsakingai galime tvirtinti, jog išorė yra vidaus atspindys.

Kai kas nors keičiasi viduje ir jei tas pasikeitimas yra esminis, tada taip pat keičiasi ir išoriniai dalykai, aplinkybės, gyvenimas.

Neseniai, nuo 1974-jų, aš vis stebėjau grupę žmonių, kurie įsibrovė į privačią teritoriją. Čia, Meksikoje, tokie žmonės yra neįprastai vadinami „parašiutininkais“.

Tai – kaimynai iš Čurubusko kaimiškos kolonijos [rajono]; jie gyvena labai netoli mano namų ir kaip tik todėl aš galėjau juos nuodugniai stebėti.

Neabejotina, jog būti vargšu niekada nebus nusikaltimas. Vis dėlto jų rimta problema slypi ne skurde, bet greičiau jų egzistencijos lygmenyje.

Jie kasdien kovoja vienas su kitu, nusigeria, įžeidinėja vienas kitą, tampa savo draugų, kurie dalijasi savomis nelaimėmis, žudikais; jie gyvena purvinose lūšnose, kur vietoj meilės vyrauja neapykanta.

Daugelį kartų aš apmąsčiau tą faktą, jog jeigu bet kuris iš jų pašalintų neapykantą, pyktį, geismą, girtuokliavimą, šmeižtą, žiaurumą, savanaudiškumą, apkalbas, pavydą, pasipūtimą, išdidumą, t.t., iš savo vidaus, tada jis patiktų kitiems žmonėms ir, pagal paprastą Psichologinių Panašumų dėsnį, pradėtų bendrauti su kultūringesniais ir dvasingesniais žmonėmis. Šie nauji santykiai neabejotinai atneštų socialines ir ekonomines permainas.

Tokiam individui šitai būtų kelias iš kiaulidės, iš netikusio siuvėjo profesijos...

Todėl, jei iš tikrųjų norime esminių pokyčių, pirmiausia mes turime suprasti, kad kiekvienas iš mūsų (nesvarbu baltasis ar juodaodis, šviesiaplaukis ar tamsiaplaukis, neišmanėlis ar eruditas, t.t.) yra skirtingame egzistencijos lygmenyje.

Koks yra mūsų egzistencijos lygmuo? Ar kada apie tai susimąstėte? Neįmanoma pereiti į kitą lygmenį, jeigu nežinome kokiame lygmenyje šiuo metu esame.

 


<<< Turinys          Nuostabios kopėčios >>>

 


  „Kvailys kalba viską,   ką galvoja, o   išmintingas žmogus   santūriai susilaiko.“ 

     - Patarlės 29:11

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos