Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Homoseksualumas – smurtas prieš gamtą


Pastaruoju metu vis garsiau girdisi homoseksualų, lesbiečių reikalavimai juos pripažinti, suteikti jiems teises, pakeisti įstatymus ir leisti tuoktis tos pačios lyties asmenims. Visi, kurie pasisako prieš tokius dalykus, laikomi senamadiškais, atsilikusiais, netolerantiškais, neapykantą kurstančiais ar, kaip dabar priimta sakyti, homofobais.

Visuomenei homoseksualizmą ar lesbianizmą bandoma pateikti, kaip natūralų dalyką, kuriame nėra nieko blogo, o greičiau tik teigiami dalykai. Viską, kur yra kalbama apie šį reiškinį, kaip apie negatyvų dalyką, yra bandoma nuneigti ar pakeisti savo naudai. Geras šito pavyzdys yra religijos, kurių dauguma atvirai pasisako prieš visokius ištvirkimus ir nukrypimus. Nors šiandien giliai į religijas nesigilinsime, reikia pasakyti, kad jos labai erzina minėtos klasės individus, kadangi griežtai pasisako prieš tokį gyvenimo būdą.

Kad ir kaip keistai atrodytų, tačiau yra išleista netgi gėjų Biblija, kurioje yra pakeistos visos eilutės, kuriose kalbama apie homoseksualizmą. Įdomus ėjimas, tačiau tai nekeičia pačios esmės. Išmintis, surašyta šventose knygose, yra instrukcijos žmonėms, kad jie turėtų kuo vadovautis ir sektų Kūrėjo žodžiu. Viso to tikslas yra tapti geresniais žmonėmis, naikinti savo ydas, o ne dauginti jas. Kaip žinome egzistuoja Kūrėjo Įstatymai ir gamtos dėsniai, taip pat egzistuoja ir žmonių sukurti įstatymai ir taisyklės, visokios normos. Taigi, kad ir kaip kas norėtų pakeisti žemiškuosius įstatymus savo naudai ar įvairiems ištvirkimams, dangiškųjų Įstatymų pakeisti neįmanoma, nes jie yra nepaperkami, neiškraipomi, lyg iškalti ant amžinos gyvenimo uolos. Reikia atminti, jog kiekvienas mūsų veiksmas turi pasekmes, taigi galiausiai visi gauna ko nusipelno. Ir nebesvarbu ar tu tiki savo sukurta „religija“, ar esi visiškas ateistas, ar garbini stabus, Dievo Įstatymai dėl to nesikeičia; jie yra visiems vienodi. Galiausiai mums visiems reikės atsakyti už savo nusižengimus.

Šventų raštų neigimas ir iškraipymas veda tiesiai link ateizmo, kas taip pat yra smurtas, tik prieš Kūrėją. Vienas išmintingas žmogus yra pasakęs, jog žmogui reikia religijos, žmonės be religijos yra barbariški, žiaurūs ir negailestingi.

Kitas dažnas homoseksualų argumentas yra tai, kad homoseksualizmas nėra psichinė liga. Yra bandoma remtis įvairiais mokslininkų ir organizacijų tyrimais, kurie pateikia minėtas išvadas. Deja, turime jums pasakyti, kad homoseksualizmas vis dėlto yra psichikos sutrikimas. Žodis „psichika“ yra graikų kilmės ir jis reiškia sielą; taigi galima sakyti, kad tokių žmonių siela serga. Bet kokioms teisingoms išvadoms padaryti reikalinga išmintis. Reikia suprasti, jog mūsų egzistencija neapsiriboja vien tik fiziniu pasauliu, šalia egzistuoja ir kiti plika akimi nematomi pasauliai, dimensijos.

Jei pasigilinsime į tai giliau ir įsivaizduosime, kad žmogaus siela keliauja (tobulėdama arba ne) iš vieno gyvenimo į kitą, kaip energetinė struktūra, mes galėsime viską daug geriau suprasti. Mūsų praeitų gyvenimų veiksmai sukelia atoveiksmį dabartiniame gyvenime, todėl homoseksuali būsena yra tik pasekmė to, ką vienas ar kitas individas darė savo praeituose gyvenimuose. Kitaip sakant, tokia būsena yra vienokio ar kitokio seksualinio piktnaudžiavimo pasekmė, pasireiškianti šiame gyvenime. Pažiūrėkime ką apie tai rašo Mokytojas Samaelis:

Klausimas: Mokytojau, ką galite mums papasakoti apie homoseksualus ir lesbietes; ar jie vykdo smurtą prieš gamtą?

Samael Aun Weor: Garbingas pone, jūsų klausimas iš tikrųjų yra labai įdomus. Neatidėliotinai svarbu suvokti, jog homoseksualai ir lesbietės neišvengiamai pasineria į septintą Dantės saturniškąjį ratą būtent dėl smurto prieš gamtą nusikaltimo.

Noriu, kad jūs suvoktumėt, jog šio tipo degeneravę žmonės – Trečiojo Logos priešai – realiai yra beviltiški atvejai: sėklos, kurios nesudygsta.


Klausimas: Mokytojau, ar lesbietės ir homoseksualai gimsta šiame pasaulyje tokie dėl karmos dėsnio ar tokių vaikų pagimdymas turi tam tikrą paveldimumo ryšį? Kuris iš šių dviejų faktorių dominuoja?

Samael Aun Weor: Girdžiu šį klausimą iš tarptautinio gnostikų misionieriaus Efrain Villegas Quintero, kuris svečiuojasi pas mus patriarchaliniame Gnostiškojo Judėjimo centre Meksiko mieste. Ponai ir ponios, naudinga žinoti, jog tie humanoidai, kurie praeituose gyvenimuose sparčiai nubloškė save į seksualinės degeneracijos kelią, akivaizdžiai egzistencija iš egzistencijos devoliucionavo žemyn, kad galiausiai, prieš nusileisdami į pragariškus pasaulius, pasirodytų kaip homoseksualai ar lesbietės. Taigi homoseksualumas ir lesbianizmas yra praeituose gyvenimuose įvykusios degeneracijos pasekmė, lemtingas karminis padarinys, štai ir viskas.

 

Klausimas: Mokytojau, jei kuris nors iš tų žmonių bent akimirkai galėtų suprasti, kad jų lesbietiška ar homoseksuali būsena yra bausmė, grįsta jų praeitų gyvenimų degeneracijos karma, ir taip prašytų Įstatymo pagalbos, ar Įstatymas jiems suteiktų malonę atstatydamas juos į normalią būseną, ar jie tiesiog nebeturi pakankamai stiprybės, kad prašytų tokios privilegijos?

Samael Aun Weor: Ponai ir ponios, egzistuoja patarlė, kuri sako: „Dangus padeda tiems, kurie padeda patys sau“. Dieviškasis gailestingumas eina šalia teisingumo, tačiau „Veiksmai kalba garsiau už žodžius“. Todėl jei kuris nors iš tų Infraseksualumo degeneratų iš tikrųjų atgailautų, tegul jie tai pademonstruoja konkrečiais, aiškiais ir neabejotinais veiksmais. Tegul jie nedelsdami susituokia su kažkuo iš priešingos lyties ir tegul jie realiai pradeda žingsniuoti tikros ir autentiškos seksualinės regeneracijos keliu. Taigi šių tipų nusikaltusiesiems teisinga yra verkti, melsti ir maldauti, tačiau tegul jie taip pat pademonstruoja savo atgailą veiksmais. Šioms būtybėms išsigelbėjimas įmanomas tik tokiu būdu.

Kad ir kaip ten bebūtų, homoseksualams ir lesbietėms labai sunku surasti drąsos, tikro noro pasitaisymui. Neabejotinai jie yra visiškai degeneravę asmenys, kurių tam tikros smegenų dalys jau nefunkcionuoja. Jie yra supuvę sėklos, kuriose neįmanoma surasti bent kokio noro regeneruotis.

Kai kurie šios devoliucionuojančios klasės individai savo nusikaltimą pavertė mistika, užsimaskuodami šventumo apdaru. Šie individų tipai, kurie skatina žmogaus sugedimą, yra netgi dar blogesni ir pavojingesni. Todėl, kas liečia tokius asmenis, mes neturime gyventi iliuzijose, kadangi jie yra beviltiški atvejai, gamtos išsigimėliai, visiškos nesėkmės.

 

Klausimas: Mokytojau, kalbant toliau, ar tiems, kurie atmeta priešingą lytį, bet kokia Savęs realizavimo viltis yra prarasta, ar jiems lieka atviros kokios nors durys?

Samael Aun Weor: Gerbiamas drauge, paklausyk. Infraseksualumas senovės kabaloje simbolizuojamas dvejomis Adomo žmonomis: Lilita ir Naama.  

Atvirai kalbant, Lilita vaizduoja pačią monstriškiausią seksualinę degeneraciją. Lilitos sferoje mes randame daugelį anachoretų, emeritų, atsiskyrusių vienuolių, kurie mirtinai nekenčia lytinių santykių. Toje sferoje mes taip pat randame visas tas moteris, kurios pasirenka abortus ir tas, kurios nužudo ką tik gimusius savo vaikus; šios yra tikros nenormalumo hienos. Kitas Lilitos sferos aspektas atitinka pederastus, homoseksualistus ir lesbietes. Neabejotina, jog tie, kurie griežtai atmeta lytinius santykius ir tie, kurie jais piktnaudžiauja, taip pasinerdami į homoseksualizmą ir lesbianizmą, yra beviltiški atvejai, siaubingai nepadorios būtybės. Tokiems asmenims yra užvertos visos durys, išskyrus atgailos duris.

Naamos sfera simbolizuoja kitokio tipo smurtą prieš gamtą: nepataisomus, pasibjaurėtinus Sanguliautojus, t.t., žmones, kurie pagrįstai yra apibūdinami donžuano ar kazanovos tipais ir netgi velnišku tipu, kuris yra blogiausias iš blogiausių.“

– iš knygos „Hell, the Devil, and Karma“

Kalbant toliau, gamtos yra taip sutvarkyta, jog vyras skirtas moteriai, o moteris – vyrui. Žemesnėse gamtos karalystėse viskas yra taip pat: patinas skirtas patelei ir atvirkščiai. Aišku Tikra šeimadaug kas tam prieštaraus, sakydami, jog ir tarp gyvūnų pasitaiko homoseksualus elgesys. Taip, galbūt ir pasitaiko, tačiau imti pavyzdžiu tokius degeneravusius gyvūnus ir lyginti juos su žmonių karalyste nėra labai išmintinga.

Žmogaus organizmas yra sudėtinga įvairių organų, audinių, fizinių ir ne fizinių struktūrų visuma. Mūsų organizmuose teka įvairios energijos, palaikančios normalią individo egzistenciją. Seksualinė energija yra viena iš jų ir jeigu ji nukreipiama ten, kur jai nepriklauso būti, žmogaus organizme pradeda formuotis katastrofinės pasekmės. Kalbant konkrečiau, žmoguje pasirodo žalingos vibracijos, kurios negatyviai paveikia individo protą, smegenis ir netgi psichiką.

Taigi normali šeima mūsų pasaulyje susideda iš vyro ir moters, ir niekaip kitaip. Žinoma, tokią šeimos sampratą dabar labai intensyviai stengiamasi pakeisti, bandant įteisinti tos pačios lyties asmenų santuoką. Jau dabar kai kuriose šalyse yra bandoma įstatymiškai uždrausti išreikšti savo nuomonę apie tikrą šeimą, bandoma uždrausti remtis religija, kalbant prieš homoseksualizmą.

„Infraseksualūs asmenys laiko save ryškiai aukštesniais už normalaus seksualumo žmones. Jie niekina įprasto lytiškumo žmones, laikydami juos prastesniais. <...> Jie jaučiasi esą ypač transcendentiniai ir sugeba suvilioti normalaus lytiškumo žmones, taip juos paversdami savo pasekėjais.“ - Samael Aun Weor

Tėčio, kaip šeimos vyro, ir mamos, kaip šeimos moters, įvaizdį bandoma sutrypti ir įterpti naują „revoliucinę“ šeimos sampratą. Šalys, kurios daugiau ar mažiau yra įteisinusios homoseksualų teises yra vadinamos šiuolaikiškomis, priešingai nei „tos kitos“. Pastaraisiais metais mūsų šalyje taip pat vis dažniau girdisi tokie balsai ir reikalavimai, pradedami organizuoti gėjų paradai. Iš viso to matosi, kad yra vykdoma kryptinga kampanija homoseksualizmui ir lesbianizmui populiarinti. Visuomenei bandoma parodyti, jog būti homoseksualu yra normalu ir netgi šaunu; žinoma, toks šių dalykų populiarinimas daugiau yra nukreiptas į jaunimą, kadangi juos lengviau paveikti, nei vyresnio amžiaus asmenis, kurie jau turi suformavę tvirtą savo pasaulėžiūrą.

Atvirai kalbant, mūsų pasaulis ritasi vis žemyn ir žemyn, apie kokį šiuolaikiškumą mes galime kalbėti? Greičiau tik apie visišką dvasinių vertybių degradaciją, apie psichikų degradaciją. Bandymas tokius dalykus įteisinti tik parodo kaip toli pažengus ši problema, graužianti mūsų visuomenę. Tai yra ėjimas prieš gamtą, jos dėsnius. Bendras vaizdas taip pat nėra džiuginantis: įvertinus viso šito mąstą matosi, jog vis daugiau atsiranda žmonių homoseksualų, o tai rodo, kad vis didesnė mūsų visuomenės dalis degraduoja ir renkasi Troškimų tenkinimo kelią, vedantį į pražūtį.

Kur galiausiai po mirties veda šis kelias, pasiklauskime poeto iš Florencijos:

„Mes veikiai atsidūrėm ant uoloto
Bedugnės kranto, aukšto ir stataus,
Virš dauburio, žmonių vargais nukloto.

Bet, nepakėlę tvaikulio šlykštaus,
Kuris iš prarajos į viršų sklido,
Pasislėpėm už antkapio sunkaus

Nelyginant už milžiniško skydo.
„Čia Anastazas, popiežius garsus,
Kursai Fotino šuntakiais nuklydo“, -

Ten buvo užrašyta. „Būk kantrus, -
Vadovas tarė man, - ir eik iš tyko.
Paskui mažiau bejusi tuos garus.“

„Jei taip, - atsiliepiau, - mums laiko liko
Pasidalyti mintimis.“ – „Žinau, -
Atsakė jis ir žodį tart sutiko. –

Tenai, tarp tų uolų, yra, sūnau,
Trys ratai mažesnieji, trys pakopos,
Kaip tos, kurias prisimeni, manau.

Ten spiečias naujos pasmerktųjų kuopos;
Paaiškinsiu, už ką jie nuteisti,
Kad nebereiktų klaust, žemyn nukopus.

Apvaizdai nemieli darbai pikti,
Nes amžinas jų tikslas – neteisybė,
Ir jie tegali būti atlikti

Vien smurtu ar apgaule: ši blogybė
Žmonėm tėra būdinga – ir už ją
Į dugną siunčia juos dangaus rūstybė.

O smurtininkai kenčia pirmoje
Pakopoje, kurios yra trys dalys:
Tiek smurto rūšių žino žmonija.

Paliečiamas mat būna Visagalis,
Ar mūsų artimas ir jo daiktai,
Ar net patsai veikėjas piktavalis.

Suprasi viską, paklausyk tiktai.
Nuo mirtinų žaizdų, gaisrų, plėšimo
Nukenčia tavo artimas. Už tai,

Pelnytai susilaukė prakeikimo
Grobikai, užpuolikai, žmogžudžiai,
Kurie į juostą pirmąją nugrimo.

Žemiau kiek atsidūrė veltkleidžiai,
Kurie iššvaistė paveldėtą lobį,
Gyveno taip plačiai ir išlaidžiai,

Jog patys nejučiom sau kasė duobę,
O paskum verkė... Rasi čia ir tuos,
Kurie save iš nevilties nudobė.

Neigimas Dievo, valios jo šventos –
Taip pat juk smurtas, lygiai kaip nenoras
Paklust aukštiems įstatymams gamtos;

Tad ir Sodomos miestas, ir Kaoras,
Yra giliausion juoston nustumti,
Kurioj liepsnoja sielos jų nedoros.

Homoseksualai kenčia septintame pragaro rate

Žabangai gali būti paspęsti
Lengvatikiams, kurie tau gero linki,
Arba tokiems, kur gudrūs ir sukti;

Šį antrą atvejį mes vertint linkę
Kaip niekinimą žmogiškų ryšių;
Dėl to antrojon juoston susirinkę

Pulkai dviveidžių, sukčių, padlaižių;
Ten sąvadautojai, išverstakailiai
Ir daug kitokių erkių panašių.

O pirmas atvejis – tai smūgis meilei
Ir tam pasitikėjimui, kuris
Vėliau yra apverkiamas taip gailiai.

Pragaras - Dito miestas

Todėl dugnan, kur žemės vidurys,
Ir kur nuo amžių viešpatauja Ditas,
Kiekvienas išdavikas nusiris.“

<...>

„Netrukus mes atėjome tenai,
Kur antras ratas perskirtas nuo trečio,
Kurio baisybių tu dar nežinai.

Pamatėm prieš save dykynę plačią,
Išdegusią taip žiauriai, jog mane,
Vien ją tik prisiminus, šiurpas krečia.

Ją miškas juosė aklina pyne,
Kaip juosė patį jį griovys raudonas.
Sustojome ties plyne ugnine;

Ir, žvelgdamas į smiltis jos geltonas,
Galvojau apie tyrlaukius kitus,
Kuriais žygiavo Afrikoj Katonas.

Žinokite, koks atpildas rūstus
Nedorėlį užgrius! Lai jis pažiūri,
Skaitydamas mane, į tuos vaizdus!

Išvydau netolies didžiausią būrį
Vaitojančių vėlių, visai nuogų,
Kurios ten įvairiai kentėti turi.

Apsčiai gulėjo šmėklų paslikų;
Tupėjo kai kurios jų susirietę
Arba skubėjo iš visų jėgų.

Daugiausia teko tų eiklių regėti;
Mažiausia buvo gulinčių, bet jos
Mokėjo už kitas garsiau stenėti.

O iš dangaus lopai ugnies kaitrios,
Lyg snaigės, krintančios kalnuos be vėjo,
Iš lėto dribo ant plikos minios.

Kaip kad liežuviai degantys užskriejo
Ant Aleksandro vedamų pulkų,
Kurie saulėton Indijon atėjo,

Ir vadas liepė jiems išmokt laiku
Kiekvieną liepsną kojomis suminti
Ir užgesint ją, kol dar nesunku, -

Taip, lyg pavirtęs į didžiulę pintį,
Spragėdamas tvatėjo net smėlys,
Raudojo žmonės, karščio iškankinti,

Ir pliaukščiojančių rankų mišinys
Beviltiškai nusikratyti taikės
Ant jų tolydžio skrendančias ugnis.“

Homoseksualai kenčia septintame pragaro rate

       – Dantė Aligjeris, iš knygos „Dieviškoji komedija

Teisingas yra posakis, kad mes kiekvienas esam savo likimo kalviais. Kol nevėlu, dar galima kažką pakeisti, bandyti pasitaisyti. Mes tvirtai turėtume stoti visuotinės doros ir darnos pusėn, kadangi tai vienintelis kelias išlikti žmogumi ir išsaugoti dvasines žmonijos vertybes. Šiuose mūsų žodžiuose nėra kokios nors prievartos ar netolerancijos, tačiau jei žmogus nuoširdžiai nori pasikeisti ir save regeneruoti, jam yra atviros atgailos durys. Pabaigai žvilgtelėkime į šiuos Mokytojo Samael Aun Weor žodžius:

„Homoseksualų ir lesbiečių, kurie priklauso infraseksualumo sferai, regeneracija yra gana sudėtinga. Neseniai mane aplankė homoseksualas, jis atvyko iš Hondūro. Tas žmogus turi pakankamai aukštą Intelektualinę kultūrą ir jam patiko revoliucinės seksologijos idėjos, kurių moko Visuotinis Gnosticizmas; taigi jis man papasakojo savo tragišką homoseksualisto istoriją.

Kad ir kaip ten bebūtų, jis man išreiškė savo norą regeneruotis, kad galėtų įžengti į normalaus seksualumo sritį ir po to į aukštesniojo seksualumo kelią. Aš jam pasakiau: „Mano drauge, tau nelieka kito pasirinkimo, kaip tik siekti įprasto lytiškumo; dabar tu esi sumoteriškėjąs, taigi pradžiai tau reikia susirasti moterį. Pirmiausiai susirask moterį, susituok, regeneruok save, tapk normaliu vyru. Atėjus dienai, kai tu būsi normalus vyras, kai tau iš tikrųjų patiks moterys, tada tu būsi pasiruošęs įžengti į aukštesniojo seksualumo sritį; iki tol šitai yra neįmanoma. Šią akimirką tu keliauji degeneracijos keliu, tu esi degeneratas...“

Na, tas vyras neįsižeidė ir, tiesą sakant, tam įvykti nebuvo priežasties. Jis man pasakė: „Aš susirasiu moterį, susituoksiu ir pabandysiu pasiekti normalų lytiškumą“; tokie buvo jo žodžiai, kadangi vieną dieną jis norėjo įžengti į aukštesniojo seksualumo transcendentines sferas. Aš linkiu jam regeneruoti save!

Kitą kartą pas mane apsilankė lesbietė, prašydama mano patarimo. Jai iš tiesų patiko moterys, ji turėjo rimtą problemą, nes dėl tam tikros ponios ji išleisdavo daugybę pinigų, o ta dama, kaip mes čia sakome, „įstatė jai ragus“.

Ta jos svajonių moteris buvo pastebėta su kitomis damomis gatvėje ir, žinoma, ši situacija jai sukėlė pavydą. Vargšė lesbietė kentėjo lyg vyras, ji verkė, maldavo ir lyg vyras prašė patarimo (įterpsiu, jog ji buvo bjauri sena moteris, šito aš neneigiu). Man ji sukėlė didžiulę antipatiją. Na, aš daviau jai kelis patarimus; pasakiau, kad jai geriausia būtų regeneruoti save, susirasti vyrą ir įžengti į normalaus seksualumo kelią, t.t.

Nežinau ar ši vargšė sena moteris save regeneravo, bet man atrodė, jog ji neturėjo noro save regeneruoti, kadangi ji labai pavydėjo tos savo damos, pavydėjo dėl kitų ponių, kurios ją lydėjo. Ji atrodė kaip tikras „patinas“, nei daugiau, nei mažiau.“



 „Netinkamas   seksualinis elgesys,  netgi su savo žmona,  apima veiksmus su  netinkamomis kūno  dalimis, veiksmus  netinkamoje vietoje,  netinkamu laiku,  netinkamą [kartų]  skaičių ir veiksmus  netinkamai elgiantis.  Netinkamos kūno  dalys yra burna ir  išangė. <...>   Netinkamas elgesys  nurodo mušimą ar  lytinių santykių  turėjimą su vyru ar  hermafroditu oraliniu  ar analiniu būdu.“ 

 - Gampopa (budizmas)

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos