„Vaikams įšvirkščiamos gyvūnų, bakterijų ir virusų DNR dalelės. Jos gali įsilieti į žmogaus genomą. <...>

Kodėl tik po keturiasdešimtųjų pasirodė autizmas, smegenų pažeidimai? Todėl, kad kaip tik tada imunizacija buvo pradėta taikyti plačiu mastu. <...>

Vakcinos yra milijardinė industrija ir egzistuoja bent milijardas gerų priežasčių, kodėl tai yra tęsiama.“

- Dr. Peter Baratosy

„Kas dar patenka į vakcinas? Pradėkime ypatingai nuodingomis substancijomis, tokiomis kaip formaldehidas, gyvsidabris, aliuminis...“

  Daugiau pasisakymų...

Šiais žmonių degeneracijos laikais visažinių veiklos padariniai yra siaubingi. Mes nenuvertiname profilaktinės medicinos, tačiau tvirtiname, kad per klaidą žudyti vaikus yra nusikaltimas. Kapinės pripildytos šių klaidų aukų ir kelias į pragarą yra grįstas gerais ketinimais.

Kiekvienoje šalyje nacionalinės kampanijos prieš vėžį, tuberkuliozę, poliomielitą ir raupus kainavo tūkstančius aukų. Mes žinome atvejį, kai du nuostabūs, pilni gyvybės, vaikai buvo paskiepyti nuo poliomielito, o po kelių dienų šie abu nuostabūs vaikai susirgo kvadriplegija. Jie buvo užkrėsti infantiliniu paralyžiumi. Šiais atvejais gydytojai apsiriboja tokiais tvirtinimais kaip: „Šios aukos buvo linkusios susirgti tokiomis ligomis, jos jau sirgo pastarosiomis latentiniu būdu“, t. t., taigi to pasekmė ta, kad abu vaikai tapo kvadriplegijos aukomis.

Siaubingi nusikaltimai įvykdomi mokyklose: vaikai, nesirgdami tuberkulioze, po skiepų suserga šia liga; vaikai nesergantys raupais, po vakcinacijos ima jais sirgti.

Viešosios higienos atstovai – tie, kurie yra atsakingi už viešąją sveikatą – žudo vaikus mokyklose; tai yra žiauru, siaubinga ir baisu, tačiau tai tiesa.

Medicinos visažiniai sukūrė tokią situaciją, jog atrodo atkakliai siekiama atimti gyvybę vaikams mokyklose ir visa tai vyksta su tėvų sutikimu, kurie yra pilni meilės, tačiau ignoruojantys.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą, viename Vokietijos mieste skiepijant buvo pražudyta daugiau nei pusantro tūkstančio vaikų; tai sukėlė siaubą, tačiau nepaisant to, medicinos visažiniai toliau tęsė vaikų vakcinavimą mokyklose.

Logiška bandyti išgelbėti populiaciją kai yra epidemija – tuomet vakcinos yra pateisinamos – tačiau absurdas vakcinuoti nuo raupų, kai nėra raupų epidemijos arba skiepyti nuo šiltinės, kai nėra šiltinės epidemijos, arba vakcinuoti tūkstančius vaikų mokyklose nuo tuberkuliozės, kai nėra tuberkuliozės epidemijos.

Labai blogo skonio fantazija – tai vakcinavimas nuo raupų ar nuo kokios kitos užkrečiamos ligos, kaip jie sako: „Maža kas“, „Jeigu kartais, atsitiktinai ši ar ana epidemija apsilankys mieste“.

Bet kuriuo atveju jokios taisyklės neturėtų būti kuriamos remiantis FANTAZIJOMIS, taip pat kaip ir jokie rimti sprendimai. Gėda, kad medicinos mokslas vis dar yra empirinis ir fantastinis. Akivaizdus absurdas yra tvirtinimas, jog medicinos praktikantai „tik dėl to atvejo, jei atsirastų epidemija“ skiepys vaikus mokyklose ir visus piliečius.

Bet kokiu atžvilgiu vakcinos yra absurdas; vis dėlto, todėl, kad medicinos mokslo ponai neturi jokios kitos efektyvios profilaktinės medicinos procedūros, mes neturime jokio kito pasirinkimo kaip pasiduoti vakcinuojami, tačiau leiskime tiems higienos ir viešosios sveikatos atstovams nustoti piktnaudžiauti žmonėmis.

Niekas neiškrėstų kvailystės imti šaudyti į priešą, kuris neegzistuoja, taip pat yra kvailystė vakcinuoti nuo šios ar anos epidemijos, kada pastaroji epidemija neegzistuoja.

Mes nesame nusiteikę prieš gydytojus ar prieš mediciną, mes tik pasisakome prieš profilaktinės medicinos piktnaudžiavimą.

Jie jau tūkstančius žmonių – ir galbūt milijonus – pavertė vakcinacijos aukomis, tuo tarpu atsakingieji už viešosios sveikatos saugą toliau skiepija.

Bet kuriuo atžvilgiu yra nusikaltimas užkrėsti žmones siaubingomis ligomis, kuriomis pastarieji neserga.

Yra nusikaltimas užkrėsti vaikus mokyklose, žudyti mūsų atžalas, kurios ką tik pradeda gyvenimą.

Vakcinos turėtų būti naudojamos tiktai kaip paskutinė išeitis epidemijos atvejais; yra aišku, kad tokiais atvejais vakcinos vis dar atneštų žalos, tačiau kiekviename kare visuomet egzistuoja puolimai, gynyba ir aukos, panašiai ir karuose prieš epidemijas.

Viešosios sveikatos ar higienos atstovai neturėjo niekam gailesčio: dažnai norėdami padaryti daug gero, jie padarė daug blogo.

Tam tikroje šalyje (kurios pavadinimo aš neminėsiu) juos apsėdo liguista idėja dezinfekuoti visus namus, parduotuves, sandėlius, barakus, darbovietes, fermas ir t. t., matyt, turint tikslą užbaigti reikalus su maliarija. Tačiau tai, ką jie pribaigė, buvo naminiai paukščiai ir katės. Šiomis dienomis toje nelaimingoje šalyje katės ir naminiai paukščiai yra labai brangūs, nes jų nėra daug. Kaip kad yra sakoma: „Daugel ko mokąs nieko gerai nemoka.“ Viso to reikalo pasipelnytojai buvo pelės; dabar jos mėgaujasi didžiuliais banketais daržinėse, galvijų užtvaruose, dirbamosiose žemėse, t. t. Pats įdomiausias viso to dalykas tas, kad maliarija ir toliau plėtėsi toje šalyje; ji nesibaigė. Ji toliau sekė savo įprastine kryptimi ir įžymi dezinfekavimo kampanija prieš maliariją nesuveikė.

Dabar jiems trūksta tik suduoti šiai šaliai lemiamą smūgį su „specialia vakcina“ prieš maliariją.

Iš tikrųjų skiepai nėra tas dalykas, kurio reikia kovai prieš užkrečiamas ligas. Ko neatidėliotinai reikia – tai VITAMINŲ, gero maitinimo, tyro vandens ir saulės.

Būtina apsaugoti organizmą; kiekvienas organizmas turi imunitetą, kai jis išvysto nuostabią organinę gynybinę sistemą. Leiskime sustiprėti imuninei sistemai, tokiu būdu vakcinos taps bevertėmis, štai ir viskas.

Ištrauka iš knygos „The Social Transformation of Humanity“, pagal Samael Aun Weor

__________________