Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Trys Sąmonės Revoliucijos Faktoriai


- Ištrauka iš knygos „The Esoteric Treatise of Hermetic Astrology“:


Egzistuoja keturių tipų žinojimas ar slaptas mokslas. Mums svarbu žinoti, kokie yra šie keturi pažinimo tipai.

Pirmas: Jadžna-Vidja, tai yra pažinimas, įgyjamas pasitelkiant tam tikras okultines galias, pabudintas mūsų vidinėje prigimtyje.

Antras: kabalistiškas Maha-Vidja, tai – Kabalos mokslas, su visais savo iškvietimais, matematiniais simboliais ir liturgija, kurie gali būti angeliški arba velniški, priklausomai nuo asmens, kuris jais naudojasi.

Trečias: Gupta-Vidja, tai – Mantrų mokslas, Žodžio magija; jis yra pagrįstas garsų mistinėmis galiomis, harmonijos mokslu.

Ketvirtas: Atma-Vidja ar Esybės, Atmano, Aukštesniosios Monados, išmintis.


Atman


Visos šios pažinimo formos (išskyrus ketvirtąjį tipą) yra visų okultinių mokslų šaknys.

Iš visų šių pažinimo tipų (išskyrus ketvirtąjį) kilo kabala, chiromantija, astrologija, okultinė fiziologija, moksliškas būrimas kortomis ir t.t.

Iš visų tų pažinimo formų, iš visų tų okultinių šakų, mokslas jau atskleidė kelias paslaptis, tačiau išvystytas erdvinis suvokimas nėra hipnotizmas ir jis negali būti įgytas pasinaudojant tais menais.

Ši ezoterinė hermetiškos astrologijos knyga neturi nieko bendro su karnavališkąja astrologija, minima laikraščiuose. Šioje knygoje mes mokome Atma-Vidjos mokslo. 

Pagrindas yra Atma-Vidja; joje slypi visi pirmiau minėti mokslai savo esminėmis išraiškomis ir ji netgi gali kartkartėmis jais pasinaudoti, tačiau ji panaudoja tik jų esmingiausius ekstraktus, išgrynintus nuo visų atliekų.

Auksinės išminties durys gali transformuotis į plačias duris ir platų kelią, kuris veda link destrukcijos, į magiškų menų, praktikuojamų su egoistiniais tikslais, duris.

Mes gyvename Kali-Jugos, Geležies, Juodajame amžiuje ir visi okultizmo studentai yra palenkiami link pražūties juodajame kelyje. Stulbina matyti „jaunesniųjų brolių“ klaidingą koncepciją apie okultizmą ir ramybę, su kuria jie tiki galintys pasiekti duris ir peržengti paslapties slenkstį, be didžio pasiaukojimo.

Pasiekti Atma-Vidją be Trijų Sąmonės Revoliucijos Faktorių yra neįmanoma.

Pirma nepasiekus Antrojo Gimimo, nėra įmanoma įgyti Atma-Vidją. Pasiekti Atma-Vidją neįmanoma be daugybinio „Aš“ mirties. Nepasiaukojant žmonijai, neįmanoma įgyti Atma-Vidjos.

Atma-Vidją mums suteikia ne Evoliucijos dėsnis. Atma-Vidją mums suteikia ne devoliucijos dėsnis. Tik pasitelkę nenusakomas ir bauginančias vidines revoliucijas, mes prieisime iki Atma-Vidjos.

Sąmonės Revoliucijos kelias yra Skustuvo Ašmenų Kelias; šis kelias yra ypatingai sunkus ir pilnas pavojų viduje ir išorėje.

Dabar, šiame skyriuje, mes iš eilės ir atskirai išstudijuosime kiekvieną iš Trijų Faktorių tam, jog gnostikai studentai galėtų tinkamai save nukreipti.

Taigi tegul mūsų skaitytojai atidžiai sutelkia dėmesį į Trijų Sąmonės Revoliucijos Faktorių studijas, kadangi sėkme šiame Darbe priklauso nuo pilno kiekvieno iš Trijų Faktorių suvokimo.


Gimimas

Antrasis gimimas yra išimtinai seksualinė problema. Tarp senovės egiptiečių, šventas jautis Apis turėjo būti jaunas, sveikas ir stiprus, kad galėtų simbolizuoti Filosofinį Akmenį (lytinius santykius).

Graikai, instruktuoti egiptiečių hierofantų, irgi vaizdavo filosofinį akmenį šiuo būdu, vaizdavo jį vienu ar keliais jaučiais (kaip ir Kretos Minotauro mite).

Jaučiai, kuriuos Heraklis pagrobė iš Geriono, turėjo tą pačią alchemišką prasmę. Tą patį simbolizmą mes randame legendoje apie šventus jaučius, kurie ramiai ganėsi Sicilijos saloje ir kuriuos pagrobė Merkurijus.

Ne visi šventi jaučiai buvo juodi ar balti; kai kurie buvo raudoni, kaip Geriono ir tie, kuriuos paaukojo Izraelio dvasininkai, kadangi tam tikru metu filosofinis akmuo yra raudonas (tą žino kiekvienas alchemikas).

Gerai žinomas jautis Apis, ypatingai garbinamas egiptiečių paslaptyse, buvo sielų sukūrėjas ir nuteisėjas. Simboliškas jautis Apis buvo priskiriamas Izidei, kadangi jis iš esmės susijęs su Šventa Karve, Dieviškąja Motina Izide, kurios šydo niekada nepakėlė joks mirtingasis.

Tam, kad jaučiui tektų garbė būti paaukštintam iki tokio lygmens, jis turėjo būti juodas ir ant kaktos (ar ant vienos iš savo menčių) turėti baltą pusmėnulio formos dėmę.

Taip pat yra tiesa, jog minėtasis šventas jautis turėjo būti pradėtas spindulio [Red.: iš dangaus] ir po jo liežuviu turėjo būti švento skarabėjo ženklas.

Apis buvo Mėnulio simbolis dėl savo pusmėnulio formos ragų ir taip pat dėl to, jog šis dangaus kūnas (išskyrus pilnatį) visada turi savo tamsiąją pusę (kurią rodo jaučio odos juodumas) ir kitą pusę, spindinčią pusę (simbolizuojamą balta dėme).

Apis yra filosofinė materija, Ens Seminis (sėkla), kuri yra pusiau kieta, pusiau skysta substancija, alchemikų Vitriol.

Ugnies Ens Virtutis visumoje randamas Ens Seminis viduje. Svarbu transformuoti Mėnulį į Saulę, kitaip žodžiais sakant, sukurti Sauliškuosius Kūnus.

Egzistuoja Izidės paslaptys, jaučio Apis paslaptys. Kai senajame faraonų Egipte buvo studijuojama runa Is (Isa), buvo studijuojami jos du aspektai – vyriškas ir moteriškas – kadangi šventas žodis „Izidė“ [Red.: angl. Isis] yra išskaidomas į du skiemenis; pirmas skiemuo yra vyriškas, o antras – moteriškas.

Jautis Apis yra Izidės jautis, filosofinis akmuo. Vyras ir moteris turi dirbti su ta filosofine materija savo Laboratorium Oratorium; jie turi transformuoti Mėnulį į Saulę.  

Neatidėliotinai svarbu išsiugdyti magišką galią, vadinamą Krija-Šakti ar valios ir jogos galia, išsiugdyti magišką Saulės Žmonių galią, aukščiausią kūrimo galią be generacijos. Tai įmanoma tik pasitelkus Maithuną (skaitykite aštuntą skyrių).

Svarbu išmokti inteligentiškai sujungti gyvybės vandenis dviejose Vandenio, kuris yra vandens nešėjo zodiako ženklas, amforose.

Būtinai reikalinga sujungti raudonąjį ir baltąjį eliksyrus, jei mes norime pasiekti antrąjį gimimą.

Mėnulis simbolizuoja Izidę, Dieviškąją Motiną, neapsakomą Prakriti, o jautis - filosofinę medžiagą, alchemiko šventą akmenį.

Jaučiu Apis simbolizuojamas Mėnulis, Izidė, pirmapradė substancija, filosofinis akmuo, maithuna.

Vandeniui daro įtaką Uranas, ši planeta kontroliuoja lytines liaukas. Neįmanoma pasiekti antrąjį gimimą, Adepto sąmonę, Savęs realizaciją, jei mes nestudijuojame Izidės paslapčių, jei niekiname jaučio Apis garbinimą, jei nesujungiame raudonojo eliksyro su baltuoju eliksyru dviejose Vandenio amforose.

Krikščioniškoje terminologijoje yra minimi keturi žmogaus kūnai. Pirmasis yra žemiškas kūnas, antrasis - juslinis kūnas, trečias – dvasinis kūnas, ketvirtas (pagal ezoterinę krikščionišką terminologiją) yra dieviškasis kūnas.

Teosofiškai kalbant, mes teigsime, jog pirmas yra fizinis kūnas, antras yra Astralinis Kūnas, trečias yra Mentalinis Kūnas ir ketvirtas – Priežastinis Kūnas ar sąmoningos valios kūnas.

Mūsų kritikai nusimins, nes mes neminime gyvybinio kūno ar Lingam Sarira, taip pat žinomo kaip eterinis dvynys. Mes, žinoma, neįskaičiuojame tokio kūno dėl konkretaus fakto, jog pastarasis yra tiesiog aukštesnioji fizinio kūno dalis, visų fizinių, cheminių, kaloriškų, reprodukciškų, percepcijos procesų fundamentalus esminis centras, t.t.

Eilinis „Intelektualus Gyvūnas“ negimsta nei su astraliniu, nei su mentaliniu kūnu, o tuo labiau priežastiniu, kadangi šie kūnai gali būti kultivuojami tik Vulkano (lytinių santykių) liepsnojančioje kalvėje.

Astralinis kūnas nėra būtinai reikalingas įrankis „intelektualiam gyvūnui“; tai yra prabanga, prabanga, kurią gali sau leisti vienetai. Nepaisant to, „intelektualus gyvūnas“ turi molekulinį kūną, troškimų kūną, kuris panašus į astralinį kūną, tačiau yra mėnuliško tipo, šaltas, panašus į šmėklą, vaiduokliškas.

„Intelektualus gyvūnas“ neturi mentalinio kūno, tačiau jam priklauso subtilus, mėnuliškas, „intelektualaus gyvūno“ įrankis, kuris yra labai panašus į mentalinį kūną, tik yra šaltos ir vaiduokliškos prigimties.

Priežastinis ar sąmoningos valios kūnas nepriklauso „intelektualiam gyvūnui“, tačiau jis turi Esmę, Budhatą, sielos embrioną, kas lengvai yra supainiojama su priežastiniu kūnu.

Subtilūs kūnai, kuriuos Ledbiteris, Ani Bezant, Šteineris ir daugelis kitų studijavo varganame eiliniame „intelektualiame gyvūne“, yra mėnuliškieji įrankiai.

Kas nori pasiekti antrąjį gimimą, tas turi sau susikurti sauliškuosius kūnus: tikrą astralinį, mentalinį ir priežastinį (sąmoningos valios) kūnus.

Egzistuoja kai kas, kas gali nustebinti gnostikus studentus: astralinis, mentalinis ir priežastinis kūnai yra sudaryti iš audinių ir kraujo; kai jie gimsta iš Dieviškosios Motinos nesuterštų įsčių, kad augtų ir vystytųsi, juos reikia maitinti.

Egzistuoja dviejų tipų audiniai: pirmas - audiniai kilę iš Adomo, antras - audiniai, nesantys iš Adomo. Sauliškieji kūnai sudaryti iš audinių, kurie nėra iš Adomo.

Įdomu žinoti, jog seksualinis Vandenilis (Si 12) visada kristalizuojasi į kūną ir kraują. Fizinis kūnas yra sudarytas iš audinių ir kaulų, saulės kūnai taip pat sudaryti iš audinių ir kraujo.

Pagrindinis fizinio kūno maistas yra vandenilis 48

Esminis astralinio kūno maistas yra vandenilis 24

Nepakeičiamas mentalinio kūno maistas yra vandenilis 12

Gyvybiškai svarbus priežastinio kūno maistas yra vandenilis 6

Visi Baltosios Brolijos Mokytojai, angelai, arkangelai, sostai, serafimai, dorybės, t.t. yra apisiautę sauliškaisiais kūnais.

Tik tie, kas turi saulės kūnus, yra įkūniją Esybę. Tik tas, kam priklauso Esybė, yra tikras Žmogus.

Fizinis kūnas yra valdomas 48 dėsnių. Astralinis kūnas – 24 dėsnių. Mentalinis valdomas 12 dėsnių, o priežastinis priklauso nuo 6 dėsnių.

Neatidėliotinai svarbu nusileisti į liepsnojančią Vulkano Kalvę (lytinius santykius), iš kur kyla pasauliai, pabaisos, žmonės ir kūrėjai, kad būtų galima dirbti su ugnimi ir vandeniu. Būtina nusileisti į Devintąją Sferą tam, jog susikurtume sauliškuosius kūnus ir pasiektume antrąjį gimimą.

Skaudu žinoti, jog daugelis tų, kurie besigiria esantys mokytojais ir šventaisiais, yra vis dar apsisiautę mėnulio kūnais.


Mirtis

Grafas Gabalis absoliučiai klysta teigdamas, jog salamandroms, gnomams, silfidėms ir nimfoms reikia susituokti su žmonėmis, kad jos taptų nemirtingos. Grafo Gabalis teiginys yra neprotingas, kai jis teigia, jog mums reikia visiškai išsižadėti moterų, kad galėtume pasiaukoti ir padaryti nemirtingomis silfides ir nimfas. 

Stichijų (augalų, mineralų, gyvūnų) Elementalai taps ateities žmonėmis ir be nepadoraus lytinio akto, kurį rekomendavo grafas Gabalis. Gaila, kad daugelis spiritizmo mediumų yra susituokę su elementalais ir daugelis žmonių (sapnų metu) gyvena kartu su inkubais, sukubais ir visokių rūšių elementalais.

Vidiniai pasauliai pilni visokiausių padarų, kai kurie yra geri, kiti – blogi, o treti – neutralūs.

Devos ar angelai niekada nėra žemesni už žmones. Jie yra tikri Saulės (sauliški) Žmonės ir tai yra viskas. Devos ar angelai yra gimę dukart. 

Kiniečiams, du nematomų gyventojų iškiliausi tipai yra „Thien“, esantys absoliučiai dangiškos prigimties, ir „Thi“, „Thu“ arba tarpiniai.

Ištisas keistas ir paslaptingas pasaulis, kurį valdo Dievai, randasi Kunluno (centrinio Žemės regiono ar mėnuliškųjų kalnų) siaurukalnėse.

Tos dieviškosios būtybės yra ko-hanai ar lohanai, Dievai valdantys milijonus padarų.

„Thi“ rengiasi geltonais rūbais ir gyvena kriptose ir požeminiuose urvuose; jie maitinasi sezamu, kalendra ir kitomis Gyvybės Medžio gėlėmis ir vaisiais. Jie yra dukart gimę. Jie studijuoja Alchemiją, okultinę botaniką, filosofinį akmenį mokytojo Zanoni ir jo išmintingojo kompaniono, žymaus Mejnour, stiliumi.

Trečias nematomų gyventojų tipas yra žymieji „Shen“ ar „Sham“, gimę čia, šiame žemiškajame pasaulyje, kad dirbtų dėl gėrio arba, kad išmokėtų savo seną paveldėtą karmą.

Ketvirtas vidinių pasaulių gyventojų tipas, minimas kiniečių, yra tamsieji „Maha-shan“, Juodosios Magijos gigantai kerėtojai.

Rečiausiai sutinkami ir nesuvokiamieji yra baisieji marutai ar turamai, būtybės minimos Rigvedoje, Hanasmusų (kas yra žodžio „hanasmusas“ daugiskaita) legionai.

Tie legionai susideda iš 343 šeimų, nors kai kuriais skaičiavimais šeimų skaičius pakyla iki 823 ar 543. Liūdna, jog kai kurie musulmonai ir brahmanai dievina šiuos hanasmusus.

Hanasmusai turi (kaip mes jau teigėme šios knygos devintame skyriuje) dvi Asmenybes: vieną angelišką, kitą velnišką.

Akivaizdu, kad hanasmuso sauliška, angeliška asmenybė niekada neinstruktuoja pretenduojančio į Iniciaciją, prieš tai jam visikai atvirai nepasakiusi: „Būk atsargus, mumyse slypi pagunda, kuri tave gali paversti nedoru“.

Kiekvieno maruto ar turamo, hanasmuso, sauliškoji asmenybė labai gerai žino, jog jai priklauso ir kita mėnuliškoji, Šėtoniška, tamsi asmenybė, kuri kandidatą, siekiantį iniciacijos, gali paklaidinti.

Priešais gimusį dukart atsiveria du keliai, vienas į dešinę, kitas į kairę.

Dešinės kelias yra tiems, kas apsisprendžia mirti akimirka po akimirkos, kas pašalina „aš“. Kairės kelias yra juodasis kelias tų, kurie, vietoj to, kad mirtų akimirka po akimirkos, kad sunaikintų „aš“, jį sustiprina mėnuliškuose kūnuose. Kas žengia kairės keliu, tampa marutais ar turamais, kitaip sakant, hanasmusais.

Tie, kas nori pasiekti galutinį išsilaisvinimą, turi mirti akimirka po akimirkos. Tik mirdami savyje mes tampame tobulais angelais.

Egzistuoja trys tantrizmo tipai: baltasis, juodasis ir pilkasis. Maithuna su Ens Seminis išliejimu yra juodasis. Maithuna atsitiktinai išliejant Ens Seminis yra pilkasis (kartais išliejama, o kartais ne).

Pasitelkiant maithuną be išsiliejimo, Devi Kundalini pakyla stuburo kanalu, kad išvystytų dieviškas galias ir transformuotų mus į angelus.

Maithunoje su išsiliejimu mūsų magiškų galių Ugningoji Gyvatė (vietoj to, kad pakiltų) nusileidžia, nubloškia save žemyn nuo stuburgalio kaulo link žmogaus atominių Pragarų, taip tapdama Šėtono uodega.

Maithuna su kartais pasitaikančiu išsiliejimu yra kažkas padriko, liguisto, gyvuliško; ji naudinga tik mėnuliškojo Ego sustiprinimui.

Juodieji Tantrikai išvysto šlykštų Kundabuferio organą. Svarbu suvokti, jog minėtas lemtingas organas yra ta pati šėtono uodega.

Tais laikais, kurie seniai nugrimzdo visų amžių gilioje naktyje, vargšas „intelektualus gyvūnas“ suvokė savo apgailėtiną padėtį, suvokė, jog jis yra maža mašina, reikalinga gamtos ekonomijai, ir norėjo mirti. Tada būtinybe tapo tam tikrų šventų individų įsikišimas, kurie padarė klaidą suteikdami šiai nelaimingai žmonių masei šlykštų kundabuferio organą.

Kai „intelektualus gyvūnas“ pamiršo apie savo liūdną padėtį būnant maža mašina ir įsimylėjo šio pasaulio grožybes, pasibjaurėtinas kundabuferio organas buvo pašalintas. Nelaimei, šio organo žalingų pasekmių nebuvo galima pamiršti; jos išliko nusėdusios žmogiškosios mašinos penkiuose cilindruose.

Pirmasis yra intelekto cilindras, jis randasi didžiosiose smegenyse. Antras yra emocijų, jis slypi saulės rezginyje (bambos srityje). Trečias yra judėjimo, jis egzistuoja stuburo aukštesniojoje dalyje. Ketvirtas yra instinktų, jis slypi žemesniojoje stuburo dalyje. Penktas yra seksualinis, jis randasi lytiniuose organuose.

Penki centrai ir trejos smegenysŠlykštaus kundabuferio organo žalingos pasekmės reiškia tūkstančius, milijonus mažų „aš“, kurie yra gyvuliškos ir ydingos prigimties.

„Intelektualiame gyvūne“ neegzistuoja nei vienintelis komandavimo centras, nei vienintelis „aš“ ar pastovus ego. Kiekviena idėja, sakinys, pojūtis, troškimas, kiekvienas „aš trokštu šio“, „aš trokštu ano“, kiekvienas „aš myliu, aš nemyliu“, yra skirtingas „aš“.

Visi šie maži ir priekabūs „aš“ ginčijasi tarpusavyje, kovoja dėl viršenybės; jie nėra susiję, nei jie yra kokiu nors būdu koordinuojami. Šis kiekvienas mažas „aš“ priklauso nuo gyvenimo aplinkybių ir įspūdžių pasikeitimo.

Kiekvienas mažas „aš“ turi savo idėjas, kriterijus; tikra individualybė neegzistuoja varganame „intelektualiame gyvūne“. Jo sąvokos, veiksmai, idėjos priklauso nuo „aš“, kuris tuo metu dominuoja.

Kai „aš“ pamėgsta Gnosis, jis prisiekia amžiną ištikimybę mūsų Gnostiškajam Judėjimui; šis entuziazmas tęsiasi kol kitas „aš“ (kuris yra nusiteikęs prieš šias studijas) paima vairą į savo rankas. Tada mes, su nuostaba, matome kaip objektas pasitraukia ir netgi tampa mūsų priešu.
Žmogaus „aš“, kuris šiandieną prisiekia amžiną meilę moteriai, vėliau yra pakeičiamas kitu „aš“, kuris neturi nieko bendra su pažadu ir tada apgauta moteris kenčia.

Toksai „aš“ automatiškai keičia kitą „aš“, o kai kurie jų visada lydi vienas kitą, tačiau tarp visų tų „aš“ neegzistuoja jokia tvarka ar santvarka.

Kiekvienas iš tų „aš“, bet kurią akimirką tiki esąs viskas, tačiau realiai jis yra nieko kito, kaip tik mūsų veiksmų blogiausia dalis, netgi ir tada, kai jam susidaro visumos, realybės, pilnutinio žmogaus įspūdis.

Įdomu yra tai, kad mes pasitikime akimirkos „aš“, nepaisydami, kad keliomis akimirkomis vėliau tas „aš“ pakeičiamas kitu „aš“. Mėnuliškasis ego yra „aš“ suma, kurią reikia iš esmės pašalinti. 

Svarbu žinoti, jog kiekvienas iš penkių mašinos cilindrų turi savo ypatybes, kurių mes niekada neturėtume painioti.

Tarp penkių mašinos cilindrų egzistuoja greičio skirtumas.

Žmonės dosniai garbina mąstymą, tačiau, neabejotinai, intelektualinis centras yra lėčiausias iš jų visų. Po jo eina instinktinis ir motorinis centrai (dirbdami daugiau ar mažiau panašiu greičiu), kurie veikia greičiau nei intelektualinis centras. Toliau, atsižvelgiant į greitį, seka emocinis centras, o po jo eina seksualinis centras, pats greičiausias iš visų.

Tarp kiekvieno iš penkių mašinos centrų egzistuoja milžiniškas greičio skirtumas.

Studijuodami save, stebėdami save, mes galime pamatyti, kad judėjimas yra greitesnis nei mintis, o emocija – greitesnė nei bet koks judėjimas ar mintis.

Motorinis ir instinktinis centrai yra trisdešimt tūkstančių kartų greitesni už intelektualinį centrą. Emocinis centras (dirbdamas atitinkamu savo greičiu) yra trisdešimt tūkstančių kartų greitesnis nei motorinis ir instinktinis centrai.

Kiekvienas iš centrų turi savo visiškai skirtingą ritmą. Centrų greitis paaiškina didžiąją dalį gerai žinomo fenomeno, kurio negali paaiškinti įprastas mokslas (pakanka prisiminti tam tikrų psichologinių, fiziologinių ir mentalinių procesų stulbinantį greitį).

Kiekvienas centras yra padalintas į dvi dalis: pozityvią ir negatyvią; šis pasidalinimas yra ypatingai akivaizdus intelektualiniame ir instinktiniame centruose.

Visas intelektualinio centro darbas yra padalintas į dvi dalis: patvirtinimą ir paneigimą, taip ir ne, tezę ir antitezę.

Toks pat priešinimasis tarp malonaus ir nemalonaus egzistuoja instinktiniame centre; malonūs pojūčiai, nemalonūs pojūčiai, visi tie pojūčiai yra susieti su penkiais jutimais: matymu, girdėjimu, kvapu, skoniu ir lytėjimu.

Judėjimo ar motoriniame centre egzistuoja priešinimasis tarp judėjimo ir poilsio.

Malonias ir nemalonias emocijas mes randame emociniame centre: laimė, užuojauta, švelnumas, pasitikėjimas savimi, t.t. yra pozityvios.  Nemalonios emocijos, tokios kaip nuobodulys, pavydas, nepasitikėjimas, pyktis, susierzinimas, baimė, yra absoliučiai negatyvios.

Seksualiame centre amžinajame konflikte egzistuoja potraukis ir antipatija, tyrumas ir geismas.

Jei reikia, „intelektualus gyvūnas“ paaukoja savo malonumus, tačiau jis nesugeba paaukoti savo pačio kančių.

Kas nori sunaikinti daugybinį „aš“, tas turi paaukoti savo pačio kančias.

Pavyduliavimas sukelia kančią; jei mes sunaikiname pavydą, miršta ir kančia, skausmas yra paaukotas.

Pyktis sukelia skausmą; jei padarysime galą pykčiui, mes paaukosime skausmą, mes jį sunaikinsime.

Svarbu save stebėti akimirka po akimirkos; daugybinis „aš“ dirba kiekviename iš penkių mašinos centrų. Kartais tai yra emocinio centro „aš“, kuris piktai reaguoja ar yra pavydus; kartais intelektualinio centro išankstiniai nusistatymai ar apkalbos agresyviai atakuoja su visu savo įsiūčiu; dar kitais kartais klaidingi, ydingi įpročiai veda mus link nesėkmės ir t.t.

Kiekvienas centras turi 49 pasąmoningus regionus ir kiekviename iš tų regionų gyvena milijonai „aš“, kuriuos mes turime atrasti pasitelkdami gilią meditaciją.

Kai mes atrandame patys save, kai penkiuose mašinos centruose ir 49 pasąmoninguose regionuose pažystame „aš“ veiklas, tada mes pabudiname sąmonę.

Kad tapti sąmoningu apie visus „aš“ procesus penkiuose mašinos cilindruose, reikia pasąmonę paversti sąmone.

Nėra įmanoma pašalinti skirtingus „aš“, jei prieš tai mes sąmoningai jų nesuvokėme 49 pasąmoninguose regionuose.

Mes galime dirbti su Prozerpina, pragarų Karaliene, pašalindami „aš“, bet su sąlyga, jog pirma suvoksime tą Defektą, kurį norime išrauti su šaknimis.

Prozerpina pašalina tik tuos „aš“, kurie įasmenina mūsų visiškai suvoktus defektus.

Neįmanoma pasiekti Atma-vidjos pirma nepažinus savęs.

„Nosce Te Ipsum“ – Žmogau, pažink save (ir tu pažinsi Visatą ir Kūrėjus). 

Pažinti penkių mašinos cilindrų veiklą visuose 49 Yaldabaoth koridoriuose ar pasąmoninguose regionuose reiškia Pažinti Save, pažinti pasąmonę, patiems atrasti save.

Tas, kas nori pakilti, pirma turi  nusileisti. Kas nori pasiekti Atma-vidją, tas pirma turi nusileisti į savo pačio atominius pragarus. Daugelio okultizmo studentų klaida yra ta, jog pirmiausiai jie nori pakilti, prieš tai nenusileidę.

Bendraujant su žmonėmis spontaniškai pasirodo mūsų defektai ir jei esame budrūs, mes atrasime iš kurio centro jie kilo; tada, pasitelkę meditaciją, mes juos pamatysime kiekviename ir visuose 49-se pasąmoninguose regionuose.

Tiktai pasinaudojant visiška ego mirtimi, mes galime pasiekti Atma vidją, visišką nušvitimą. 


Pasiaukojimas

Satviškoji auka atliekama atsidavusiųjų, kurie netrokšta rezultatų ir atsižvelgia į Dieviškuosius Įsakymus, koncentruodamiesi į garbinimą ir tik garbinimą.

Radžiškoji auka atliekama iš pagundos ir troškimo gauti rezultatus.

Tamiškoji auka visada atliekama nepaisant Įsakymų, be tikėjimo, be mantrų, be dosnumo kitiems, be meilės žmonijai, nesiūlant dvasininkams ar guru šventos aukos ir t.t.

Trečias Sąmonės Revoliucijos Faktorius yra pasiaukojimas, tačiau tai – satviškasis pasiaukojimas, netrokštant veiklos vaisių, netrokštant apdovanojimo; tai yra tyras, nuoširdus, nesavanaudiškas pasiaukojimas, atiduodant savo gyvybę, kad kiti galėtų gyventi, ir už tai nieko neprašant atgalios.

Skaitytojas turėtų dar kartą išstudijuoti Mergelės pamoką, šeštąjį skyrių, kad tinkamai suvoktų kokios yra trys Prakriti gunos (Satva, Radžas ir Tamas).

Sauliškojo Logos Įstatymas yra pasiaukojimas. Jis nukryžiuoja save auštant gyvybei kiekviename naujame pasaulyje, kuris plūsta pirmyn iš Chaoso, kad visos būtybės galėtų nevaržomai gyventi.

Kiekvienas pasiekęs antrąjį gimimą turėtų pasiaukoti dėl žmonijos, turėtų aukštai, prideramai iškelti deglą ir mokyti kitus kelio, vedančio link Šviesos.

Tas, kas save paaukoja dėl žmonijos, pasiekia Veneros Iniciaciją. Svarbu žinoti, jog Veneros Iniciacija yra Kristaus įsikūnijimas žmoguje.

Kas įkūnija Kristų savyje, tas turi išgyventi visą Kosminę Dramą.

Veneros Iniciacija turi septynias pakopas; ji prasideda Betliejaus įvykiu ir baigiasi Viešpaties mirtimi ir prisikėlimu.

Tas, kas pasiekia Veneros Iniciaciją, taip pat tampa Kristumi. Tik pasitelkdamas Tris Sąmonės Revoliucijos Faktorius žmogus pasiekia Veneros Iniciaciją.

 

Samael Aun Weor


    „Yra žmonių, nėra     žmogaus.“

    - Lietuvių liaudies     išmintis

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos