Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Runos Dorn ir Thorn (Thurisaz)


Vos prieš kelias dienas atsitiko taip, jog aš aplankiau Čapultepeko šventyklą Meksike ir vėl.

Viena sesė nuolankiai lenkėsi priešais šventyklos duris, taip melsdama ją įleisti. Tokie nuolankūs prašymai visada būna išgirsti.

Mokytoja Litelantes ir aš įžengėme paskui šią meldžiančiąją. Atvirai kalbant, aš negaliu paneigti, jog ėjau pirmyn pilnas gilios pagarbos ir atsidavimo, eidamas keliais, kaip kad daro daugelis atgailaujančiųjų. Taigi tokiu būdu aš kilau kiekvienu šventovės laipteliu.

Litelantes įėjo labai laiminga... ir būdama šiek tiek žaisminga. Turėjau jai pasakyti griežtesnį žodį, tačiau dėl tokio mano požiūrio ji atrodė nustebusi. „Būdamas šventykloje aš esu kitoks“, – tariau, kreipdamasis į ją.

Grupelė mėnuliškų žmonių pasinaudojo šia atvertų durų galimybe; vargšai žmonės...

Litelantes ir mano nereikšminga asmenybė, kuri neturi vertės, jautėmės laibai skirtingi nuo visų tų žmonių, kurie buvo apsivilkę mėnuliškais skarmalais... Iš tikrųjų, kokie skirtingi yra Sauliškieji Kūnai!

Nustebino tai, kaip judėjo ši mėnuliška grupė: be pagarbos, be garbinimo. Tačiau aš aiškiai ir visiškai skaidriai suvokiau, kad turėčiau į juos žiūrėti su simpatija, kadangi jie buvo atrinktieji, su daugeliu nuopelnų.

Nelaimei, susutikimui buvo netinkamas laikas ir jų tokiam prasmukimui taip pat nebuvo pasirengta.

Vyresnysis šventyklos Mokytojas griežtai suniurnėjo ir juos netgi išprašė iš šventyklos, dainuodamas ypatingai žavinga kalba... Taigi visi tie žmonės turėjo išeiti.

Aš likau apmąstydamas visa tai. Kristaus meilė yra didžiulė; ši mėnuliška grupelė yra labai nuoširdi, nors šie vargšeliai dar tik turi pasiekti Antrąjį Gimimą, tačiau jie nusipelno pagalbos; taigi Viešpats jais pasirūpina ir juos ugdo, lyg jie būtų gležnos, mažos gėlelės iš šiltnamio. Galiausiai jiems bus suteiktos geros galimybės dirbti Devintoje Sferoje. Tada, o taip, ant jų galvų kris nemalonė, jeigu jie neišlaikys sunkaus išbandymo.

Nuo senovės laikų, nusileidimas į Devintąją Sferą buvo maksimalus aukščiausiojo kilnumo išbandymas hierofantui. Buda, Jėzus, Dantė, Hermis, Krišna, Kecalkoatlis, t.t. turėjo nusileisti į Plutono buveinę.

Ten yra urvas, kuriame stūgauja cerberis, būdamas siaubą pranašaujančiu ženklu. Savo lojimu, turėdamas tris siaubingas bukanoses galvas, su ant kaklo besirangančiomis gyvatėmis, cerberis visiems mirusiems varo siaubą.

Tie, kurie mirė apgauti seksualinės aistros nuodų, gyvena tose kankinančiose gelmėse, kaip kad Evadnė, Pasifajė, Laodamija... Ir taip pat vargšė karalienė Didona, kuri prisiekė ištikimybę Sichėjo pelenams.

Čia gyvena daugelis senovės Trojos didvyrių, tokių kaip Glaukas, Medontas, Tersilochas, Polibotis ir taip pat Idėjas, kuris buvo taip mylimas, tačiau keliantis baimę.

Čia bėgioja ir šūkauja Agamemnono, Ajakso ir daugelio kitų achajų, kurie kovojo prieš Troją, šiurpūs šešėliai, dar kartą išgyvendami savo gyvenimus, lyg vis dar bekovodami saulės spindulių apibarstytuose kovos laukuose. Jie vis dar yra apsvaigę nuo šviesos ir kraujo.  

Čia egzistuoja grėsmingas miestas, apsuptas triguba siena, kur girdisi baisios aimanos ir geležinių grandinių žvangėjimas bei valkiojimas.

Randame čia tris furijas: troškimą, protą ir piktąją valią; jos kaltuosius plaka rimbais, kurie virš jų šnypščia, lyg gyvačių liežuviai.

Tuose tamsiuose, nugrimzdusiuose regionuose taip pat gyvena senovės Atlantidos titanai, kurie, nepasiekę tikro Šventumo, ketino pasiekti dangaus skliautą, kad galėtų užvaldyti kitus begalinės erdvės pasaulius.

Tartare gyvena sanguliautojai, neištikimieji, homoseksualai, žudikai, girtuokliai, šykštuoliai, savanaudžiai, vagys, sukčiai, piktieji, žiaurieji, godūs, pavydūs, išdidūs, pasipūtę, tinginiai, apsirijėliai, blogio doktrinų įsteigėjai, veidmainiai fariziejai, išdavikai ir materialistiniai ateistai, kurie yra Viešpaties priešai.  

Neaprėpiama, o Dieve, yra daugybė nusikaltimų, kuriuos – netgi jei turėtume šimtą burnų, tūkstantį liežuvių ir plieninį balsą – išvardinti nebūtų įmanoma.

Nusileisti į tuos mineralinius Žemės regionus, į tą požeminį pasaulį, yra visai paprasta, tačiau ir vėl pakilti į Saulės šviesą yra ypač sudėtinga, beveik neįmanoma.

Kai aš gimiau Priežastiniame Pasaulyje ar, geriau sakykime, sąmoningos valios paralelinėje Visatoje, ant šventyklos altoriaus spindėjo šventa Veronikos skraistė.  

Yra randama daug galvų, iškaltų akmenyje, iš Bronzos amžiaus, karūnuotų dyglių vainikais.

Egzistavo kultas dyglių Dievui. Tokie dygliai, apsvarsčius ir apgalvotai išanalizavus, akivaizdžiai mums parodo runos Thorn simbolinę formą.

Šiose šventose Dyglio kulto paslaptyse, buvo duodamos specialios praktikos sąmoningai valiai išvystyti.

Dorn, Dyglys reiškia valios stiprybę. Atminkite broliai gnostikai, jog mūsų moto yra thelema.  

Dygliais karūnuotas dieviškasis rostras žymi thelemą, t.y. sąmoningą valią.

Dorn taip pat yra falas, seksualinės magijos (Maithunos) valingasis principas.

Pasinaudojant falu, reikalinga inteligentiškai sukaupti Sėklos energiją; kai ji sulaikoma ir transmutuojama, ji tampa thelema (valios jėga).

Apsiginkluokite valios stiprybe, lyg plienu; atmink, mielas skaitytojau, jog be dyglio, kuris praduria ar įduria, nešoka kibirkštis, neišnyra šviesa.

Mes galime sugrįžti iš Tartaro ir kilti aukštyn link Saulės šviesos tik su thelema (Kristiška Valia).

Iš tiesų sakau jums, jog Kristaus Valia žino kaip paklusti Tėvui žemėje, kaip ir danguje.

Būkite atidūs dėl piktosios valios; joje slypi Šėtono galia, t.y. sukoncentruotas Troškimas.


Pratimas

Kariškoje pozicijoje, tvirtai stovėdami ant kojų ir atsisukę į rytus, savo dešinę ranką padėkite taip, kad ji būtų ant jūsų juosmens ar klubo, tokiu būdu atkartodami šios runos formą.

Dabar jūs turite dainuoti mantriškus skiemenis: TA, TE, TI, TO, TU, su tikslu savyje išvystyti Kristaus Valią. [Red: Mantros turėtų būti tariamos taip - TAaaaaaa, TEeeeeee, TIiiiiii ir t.t.]

Šis pratimas turi būti praktikuojamas kiekvieną dieną Saulei tekant.

 


Ištrauka iš knygos „The Gnostic Magic of the Runes“, pagal Samael Aun Weor

 


 „Už dyką joks miruolis  nelaimės
 Regnum Coelorum:  Dievo valiai reikia
 Vilties galingos, meilės  ir tvermės.“ 

    - Dantė Aligjeris

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos