Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Mitomanija


- Ištrauka iš knygos The Mystery of the Golden Blossom:


Kalbant tiesiai šviesiai, aš norėčiau pakalbėti apie mitomaniją, žinomą tendenciją tarp Žmonių, susijusių su įvairiomis metafizinėmis mokyklomis.

Žmonės, atrodantys ypatingai tiesmuki, po kelių haliucinacijų per vieną naktį tampa mitomaniakais.

Be jokios abejonės, tokie žmonės su subjektyviom psichikom beveik visada netikėtai sugeba Mitomanijapatraukti daug neapdairiųjų, kurie, savo ruožtu, tampa jų pasekėjais.

Mitomaniakas yra lyg siena be pamatų, pakanka tik lengvai stumtelėti ir jis tampa griuvėsiais.

Mitomaniakas mano, jog okultizmo reikalai yra tokie paprasti kaip dukart du ir laikas nuo laiko save paskelbia mahatma, prisikėlusiu mokytoju, hierofantu, t. t.

Paprastai mitomaniakui kyla neatsispiriamos pagundos ir jis nuolatos kenčia nuo to, kas yra vadinama didybės manija.

Šie žmonės save pristato kaip Mokytojų reinkarnacijas ar mitinius legendinius didvyrius iš grožinės literatūros.

Tačiau akivaizdu, kad mes pabrėžiame tai, kas reikalauja paaiškinimo.

Gyvuliškos pasąmonės ego centrai, tarpusavio ryšiu sekdami tam tikras mentalines grupes, pasitelkdami bendravimą ir įsivaizduojamus refleksus, gali iššaukti kažką panašaus į „dvasias“, kurios praktiškai yra tik nekintami iliuziniai pavidalai, to paties daugybinio Ego personifikacijos.

Kokiam nors agregatui nėra neįprasta įgauti Jėzaus Kristaus pavidalą, kad jis pareikštų klaidingas pranašystes...

Bet kuri iš daugelio šių esybių, kurios kartu sudaro tai, kas yra vadinama ego, jei to nori, gali įgauti mahatmos ar guru pavidalą; taigi kai sapnuotojas sugrįžta į budrumo būseną, jis sau pasakys: „Aš esu pasiekęs Savirealizaciją, aš esu mokytojas“.

Šiuo atžvilgiu reikia padaryti pastabą, kad visų žmonių pasąmonėje slypi užslėpta tendencija pasinaudoti personifikacija.

Taigi tai yra klasikinė priežastis to, jog daugelis Azijos guru, prieš inicijuodami savo mokinius į transcendentinę magiją, perspėja dėl visų galimų savęs apgaudinėjimo formų.

„Vienuolis nuvyko pas Te Šaną, kuris prieš jo nosį užtrenkė duris. Taigi vienuolis pabeldė ir Te Šanas paklausė: „Kas čia?“

Vienuolis atsakė: „Liūtukas“.

Tada Te Šanas atvėrė duris, užšoko ant vienuolio sprando – lyg norėdamas joti – ir sušuko: „Žvėrie! Kur tu keliausi dabar?“ Vienuolis nesugebėjo atsakyti.

Terminas „liūtukas“ zen budistų yra naudojamas nusakyti mokiniui, kuris sugeba gerai suprasti zen Tiesą. Kai Mokytojai nori pagirti mokinio suvokimą arba jei nori jį išbandyti, jie paprastai naudoja šį terminą.

Šiuo atveju, vienuolis įžūliai pavadino save liūtuku, tačiau kai Te Šanas jį išbandė, elgdamasis su juo kaip su tikru liūtuku – užsikardamas jam ant kaklo ir paklausdamas klausimo – vienuolis nežinojo kaip atsakyti.

Tai parodė, jog vienuoliui trūko tikro supratimo, kurį jis teigė turįs.“

– Paimta iš knygos „The Practice of Zen“, pagal Garma C. C. Chang

Tiesą sakant, toks vienuolis buvo žmogus su miegančia Sąmone; jis buvo nuoširdus, tačiau klydęs, mitomaniakas.

<...>

Neįmanoma pabudinti sąmonės, padarant ją visiškai objektyvia, prieš tai nepašalinus subjektyvių suvokimo elementų. Tokie nežmoniški elementai suformuojami iš visos gausybės besipešančių, garsiai rėkiančių ego, kurie visi kartu sudaro mūsų „aš“, ego, „aš pats“.

Esmė, įkalinta visose šiose subjektyviose, padrikose esybėse, giliai miega.

Kiekvienos iš šių nežmoniškų esybių sunaikinimas yra būtinas, jei norime išlaisvinti Esmę.

Nušvitimas atkeliauja tik po išlaisvinimo ir iš to kylančio Esmės nubudimo.

Indostano jogai bando pabudinti sąmonę pasitelkdami Kundalini, tačiau, nelaimei, jie neinstruktuoja apie mokymus, procedūras.

Jie sako, kad kai Kundalini miega, susirangiusi Muladhara čakroje, žmogus pabunda šioje ašarų pakalnėje. Tai yra absoliučiai klaidinga, kadangi „intelektualus humanoidas“, kad ir kur jis bebūtų, ar fiziniame pasaulyje, ar gamtos aukštesnėse dimensijose, visada miega.

Jie sako, kad kai pabunda Kundalini, žmogus miega šiame kartėlio pasaulyje, praranda žemiškąją sąmonę ir įsiskverbia į savo Priežastinį Kūną. Tokie teiginiai yra visiškai utopiški dėl dviejų priežasčių:

  • Trejų-smegenų, trejų-centrų dvikojis, klaidingai vadinamas žmogumi, visada miega čia ir dabar, jis jau prarado ne tik žemiškąją sąmonę, bet, kas yra dar blogiau, ir toliau degeneruoja.
  • „Racionalus gyvūnas“ nebeturi priežastinio kūno, jis jį turi susikurti per seksualinę Alchemiją liepsnojančioje Vulkano Kalvėje.

Pati esmė yra tada, kai pabudinama Kundalini, taip ji nustoja būti statine jėga ir yra transformuojama į dinaminę.

Norint pabudinti sąmonę, būtina išmokti valdyti aktyvią Kundalini galią.

Cheminio lytinio akto kulminacijoje mes turime inteligentiškai nukreipti Kundalini spindulius prieš raudonuosius demonus (ego), kuriuose, nelaimei, yra įkalinta Esmė, sąmonė.

Medžiotojas, kuris vienu šūviu nori nušauti dešimt zuikių, nenušauna nei vieno; taigi taip pat ir gnostikas, kuris siekia pašalinti įvairius ego vienu metu, apgailėtinai patiria nesėkmę.

Ezoterinis darbas, nukreiptas link bet kokio psichologinio Defekto išskaidymo, yra tikra mįslė. Pirmiausiai mes ne tik kad turime suprasti konkretų defektą kiekviename ir visuose Proto pasąmoninguose lygmenyse, bet ir pašalinti visus ego, kurie jį charakterizuoja.

Visais atžvilgiais akivaizdu, jog norint pašalinti bet kokį psichologinį defektą yra reikalingas ypatingai ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis darbas.

<...>

Žmonės, su subjektyviom psichikom, yra absoliučiai utopiški. Jie klaidingai mano, jog gali nušvisti nepasiekę esminės ir besąlyginės ego mirties.

Šie žmonės nenori suprasti, kad tol, kol jie yra įkalinti savyje, tikras ir objektyvus nušvitimas yra visiškai neįmanomas.

Akivaizdu, jog kai Esmė yra uždaryta daugybiniame ego, tada egzistuoja įkalinimas savyje.

Įkalinta Esmė veikia tik pagal savo būklę.

Ego yra subjektyvus ir nežmogiškas. Akivaizdu, jog suvokimas, kurį Esmė gauna per daugybinio ego jutimus, yra iškreiptas ir absurdiškas.

Tai mus veda link suvokimo, kaip yra sunku pasiekti tikrą objektyvų nušvitimą.

Nušvitimo kaina sumokama pačio žmogaus gyvenimu. Šventoje vedų žemėje egzistuoja čelos-mokiniai, kurie po trisdešimties metų intensyvaus darbo yra tik jo pradžioje, prologe.

Mitomaniakas nori nušvisti per naktį, jis manosi esąs išmintingas ir laiko save dievu.


Samael Aun Weor


 „Save stebėti ir  pažinti, nepamirštant  savęs, yra labai  sudėtinga, tačiau tai  yra neatidėliotina, jei  mes norime pabudinti  savo sąmonę.“ 

   - Samael Aun Weor

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos