Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Kristus


Garbintinas Kūrėjas Kristos (Kristus) yra kilęs iš senovės kultų Ugnies Dievo. Raidės P (pyra) ir X (kryžius) yra hieroglifai, kurie simbolizuoja šventos Ugnies gimimą.

Kristus buvo garbinamas Mitros, Apolono, Afroditės, Jupiterio, Jano, Vestos, Bakcho, Aštartės, Demetros, Kecalkoatlio ir kitose paslaptyse.

Kristaus principas niekada nebuvo pradingęs iš jokios religijos. Visos religijos yra viena. Religija yra būdinga gyvenimui, kaip drėgnumas vandeniui. Didžioji kosminė visuotinė religija buvo modifikuota į tūkstančius religinių formų. Taigi, visų religinių formų žyniai (dvasininkai) yra visiškai susiję vienas su kitu per didžios kosminės visuotinės religijos esminius principus.  

Todėl pagrindinis skirtumas tarp mahometonų (musulmonų) ir žydų dvasininko, ar tarp pagonių žynio ir pripažįstamo krikščionių dvasininko, neegzistuoja. Religija yra viena. Religija yra unikali ir absoliučiai visuotinė. Šinto dvasininko Japonijoje ar mongolų Lamų ceremonijos yra panašios į šamanų ir burtininkų iš Afrikos ir Okeanijos ceremonijas.

Kai religijos forma išsigimsta, ji išnyksta; tačiau visuotinis gyvenimas kuria naujas religines formas, kad ją pakeistų.

Autentiška pirmykštė gnostiška krikščionybė kilo iš pagonybės. Prieš pagonybę Kosminis Kristus buvo garbinamas visuose kultuose. Egipte Kristus buvo Ozyris ir tas, kas jį įkūnydavo, būdavo ozyrifikuotasis. Visais amžiais egzistavo Mokytojai, kurie įsisavino begalinį visuotinį Kristaus principą. Egipte, Hermis buvo Kristus; Meksikoje, Kristus buvo Kecalkoatlis. Šventoje Indijoje, Krišna yra Kristus. Šventojoje žemėje, didis gnostikas Jėzus, kuris buvo apmokytas Egipte, buvo tas, kuris buvo palaimintas įsisavinti visuotinį Kristaus principą; ir dėl to, jis buvo vertas dar kartą būti pakrikštytu ugnimi ir kryžiumi (Kristumi).

Nazarietis, Jėzus-Iesus-Dzeusas yra modernus žmogus, kuris visiškai įkūnija visuotinį Kristaus principą. Prieš Jėzų, daugelis mokytojų įkūnijo ugnies Kristaus principą.

Rabinas iš Galilėjos yra Kūrėjas, nes jis visiškai įkūnijo Kosminį Kristų. Hermis, Kecalkoatlis, Krišna yra Kūrėjai, nes jie taip pat įkūnijo Kosminį Kristų.

Svarbu yra garbinti Kūrėjus; jie padeda atsidavusiems. “Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.”

Seksualinė Magija yra menas sukurti Ugnį. Mes galime kurti ugnį, vystyti ją ir įkūnyti Kristų tik su tobulos santuokos pagalba. Taip mes tampame Kūrėjais.

Kritaus principas visada yra toks pats. Jį įkūniję mokytojai yra gyvenantys Budos. Tarp jų visada yra hierarchija. Buda Jėzus yra aukščiausiasis visuotinės Baltosios Brolijos inicijuotasis.

Kai religinė forma atlieka savo misiją, ji išsigimsta. Iš tikrųjų, Jėzus Kristus buvo naujos eros pradininkas. Jėzus buvo religinė būtinybė toje epochoje. Romos imperijos egzistavimo pabaigoje, pagonių dvasininkų kasta pateko į tikrą nešlovę. Dauguma jau nebegerbė žynių ir menininkai kūrė satyras dieviškiesiems ritualams komedijose, sarkastiškai pravardžiuodami Olimpo ir averno dievybes.

Skaudu yra matyti kaip šie žmonės atvaizdavo Kūrėją Bakchą, kaip girtuoklę moterį, ir kitais laikais kūrė karikatūras apie jį, kaip apie girtuoklį su bokalu, sėdintį ant asilo. Jie atvaizdavo neapsakomą ir palaimintą deivę Venerą, kaip neištikimą moterį, kuri ėjo ieškoti orgiško malonumo sekama nimfų, kurias, priešais Paną ir Bakchą, vaikėsi satyrai.

Per tą religinių sunykimų epochą, graikai ir romėnai negerbė netgi Marso, karo Dievo. Jie sarkastiškai atvaizdavo jį įkalintą Vulkano nematomame tinkle, Neištikimybės akimirkoje su jo žmona, gražiąja Venera; tokiu būdu jie padarė jį pajuokos objektu, su sarkazmu, ironija ir t.t. Tai aiškiai rodo pagonybės sunykimą. Netgi Jupiteris-Olimpas, Kūrėjų Tėvas, neišvengė išniekinimo, jis sarkastiškai buvo vaizduojamas daugelyje satyrų, kaip užimtas deivių, nimfų ir mirtingųjų vilionėmis. Priapus tapo vyrų siaubu, o Olimpas, senovinė Kūrėjų buveinė, tapo palaida lėbautojų vieta.

Baisusis Avernas (pragaras), valdomas Plutono, baimės šaltinis nesuskaičiuojamoms šalims, daugiau nieko nebegąsdino ir tapo komedijos objektu, su visokiomis intrigomis, sarkazmu ir pajuoka; visa tai sukeldavo visų juoką. Dvasininkų, vyriausiųjų žynių atliekamos anatemos (atsiskyrimai nuo religinės formos), ekskomunikacijos ir t.t. neturėjo jokio efekto, kadangi žmonės daugiau jų nebegerbė. Religinė forma įvykdė savo misiją ir jos žūtis tapo neišvengiama. Tada dauguma žynių degeneravo ir pradėjo parsidavinėti jau degeneravusiose Vestos, Veneros-Afroditės ir Apolono šventyklose.  

Tos epochos metu pagonių žyniai tapo valkatomis, komediantais, lėlininkais, elgetomis. Eiliniai žmonės juos apgaudinėjo ir vydamiesi mėtė į juos akmenis. Taip sunyko romėnų pagonybės religinė forma. Ši forma jau atliko savo misiją ir jai beliko tik sunykti.

Pasauliui reikėjo kažko naujo. Visuotinė religija turėjo pasireikšti nauja forma; Jėzus buvo tos naujos eros pradininkas. Tiesą sakant, Jėzus Kristus buvo naujosios eros dieviškas didvyris.

I Nikėjos susirinkimas, įvykęs 325 mūsų eros metais, nesukūrė naujo didvyrio, kaip mano materialistai. Nikėjos susirinkime oficialiai buvo pripažinta doktrina ir žmogus.

Doktrina buvo pirmykštė krikščionybė, šiandieną sudarkyta romėnų katalikų Sektos. Jėzus buvo žmogus. Daugelis apsiskelbė esą naujosios eros avatarai; tačiau nei vienas iš jų, išskyrus Jėzų, nemokė naujosios eros doktrinos. Faktai kalba patys už save, Jėzus kalbėjo faktais, todėl jis ir buvo pripažintas kaip naujosios eros pradininkas.

Jėzaus doktrina yra krikščioniškoji ezoterika, visų erų ir šimtmečių Sauliškoji religija.

Jėzaus mokytas Gnosticizmas, yra saulės religija, Kūrėjų aušros pirmykštė krikščionybė.

Iš tikrųjų Nikėjos susirinkimas suteikė legalų statusą naujai religijos formai, kuri ilgai kentė baisų persekiojimą ir kančias. Užtenka prisiminti liūtų cirką Nerono laikais, kai Krikščioniai buvo metami į areną, kad juos surytų šie laukiniai gyvūnai.

Prisiminkime katakombų epochą ir visų tų gnostikų kančias. Visumoje Nikėjos susirinkimas galutinai pripažino oficialią sauliškosios doktrinos formą ir žmogų, kuris įkūnijo Kosminį Kristų.

Mes paaiškiname, jog egiptiečių, graikų, romėnų, iberų, skandinavų, galų, germanų, asirų, aramėjų, babiloniečių, persų, t.t., religijų Kūrėjai nemirė. Tie Kūrėjai atliko savo misiją ir pasitraukė, ir tai yra viskas. Būsimose Mahamanvantarose šie neapsakomi Kūrėjai ir jų dieviškos religijos sugrįš tinkamą valandą ir dieną naujam pasireiškimui.

Kai religinė forma išnyksta, ji patiki savo visuotinius principus religiniai formai, kuri dar tik bus. Toks yra gyvenimo dėsnis.

Jėzus turi dieviškas Krišnos, Budos, Dzeuso-Jupiterio, Apolono savybes. Jie visi gimė iš Nekaltosios. Iš tikrųjų, Kristus visada gimsta iš Nekaltosios Pasaulio Motinos. Kiekvienas Mokytojas praktikuoja Seksualinę Magiją; taigi, kalbant simboline prasme, mes galime tvirtinti, jog Kristus gimsta žmonos-dvasininkės įsčiose.

Kūrėjų gimimo emblemos, simboliai ir dramos visada yra tokios pačios. Dievas Mitra gimė gruodžio 24 dieną, vidurnaktį, taip pat kaip ir Jėzus. Jėzaus gimimo vieta buvo Betliejus. Šis vardas yra kilęs iš babiloniečių ir germanų žmonių Dievo vardo, kurie pavadino savo Saulę Dievu Bel ar Belenu. Taigi gimimas Belene ar Betliejuje buvo tam, kad padarytų suprantamą žmogaus, kuris įkūnijo Kristų-Saulę, realybę.

Taip deivės Izidė, Junona, Demetra, Cerera, Vesta, Maja buvo įasmenintos hierofanto Jėzaus motinoje. Hebrajų skaisčioji Marija buvo didi Inicijuotoji; šitą žino kiekvienas okultistas. Visos šios Deivės-Motinos gali simbolizuoti Dieviškąją Motiną Kundalini, iš kurios visada gimsta visuotinis gyvybės Žodis.

Visi daug iškentėję šventieji, nekaltosios, angelai, cherubinai, serafimai, arkangelai, valdžios, dorybės ir sostai yra tie patys pusdieviai, titanai, deivės, silfidės, ciklopai ir Kūrėjų pasiuntiniai, tik žinomi kitais vardais. Religiniai principai visada yra tokie patys. Religinės formos gali keistis, tačiau principai nesikeičia, nes egzistuoja tik viena visuotinė religija. 

Senovės vienuolių (moterų) vienuolynai vėl pasirodė nauja forma. Nepaisant to, tai buvo nesėkmė, nes viduramžių žyniai jomis naudojosi, kad galėtų Sanguliauti (išlieti sėklą), kadangi jie nežinojo Didžiojo Arkano. Jei jie būtų žinoję Didįjį Arkaną, dvasininkės būtų atlikę didžią misiją ir žyniai būtų pasiekę gilią Savęs realizaciją. Tokiu būdu romėnų krikščionių forma nebūtų degeneravusi ir krikščioniška ezoterika dabar žėrėtų visose šventyklose.   

Gnostiška krikščioniška ezoterika pakeis katalikų religinę formą naujojoje Vandenio Eroje; taip Žmogus didžiai gerbs nenusakomus Kūrėjus. Tobula santuoka yra naujojo amžiaus religinis kelias.

Neįmanoma įkūnyti Kosminio Kristaus be seksualinės magijos pagalbos. Meilė yra aukščiausia religija. Kūrėjas yra Meilė. Atėjo metas iš esmės suprasti gilią reikšmę to, kas yra vadinama Meile. Iš tikrųjų, Meilė yra vienintelio tipo energija, kuri gali visiškai mus kristifikuoti. 

Lytiniai Santykiai yra Saulės akmuo; tai - kertinis akmuo, ant kurio mes turime pastatyti šventyklą Viešpačiui.

„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai VIEŠPATIES padaryta; koks nuostabus reginys!“ - Psalmynas 118:22-23

Konkrečiai, šis akmuo yra atmetamas Infraseksualių žmonių, kurie mano esą tobuli. Būtų kažkas nuostabaus, jog šis akmuo, kuris yra laikomas tabu ar nuodėme, ar paprasčiausiai malonumo instrumentu, būtų padėtas šventyklos pamatuose, kaip kertinis akmuo.

„Todėl sakau jums: Dievo karalystė (Magis Regnum arba Magiška Karalystė) bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.

Kas nukris ant to akmens, tas bus sulaužytas, o ant ko akmuo užgrius, tas bus sutriuškintas.“ - Evangelija pagal Matą 21:43-44

Seksualiniai Santykiai yra šeimos pamatinis akmuo, nes be šio akmens, šeima negalėtų egzistuoti. Lytiniai santykiai yra žmogaus pamatinis akmuo, be jo žmogus negalėtų egzistuoti. Seksualiniai Santykiai yra pamatinis Visatos akmuo, kadangi be to, Visata negalėtų egzistuoti.

Trečiojo Logos Seksualinė Energija teka iš kiekvieno ūko kosmose ir iš kiekvieno Atomo sūkurio. Kai ši energija nustos tekėti iš Žemės centro, ši planeta taps lavonu.

Trečiojo Logos Seksualinė Energija pasireiškia trimis būdais:

  • Rasės pratesimu
  • Žmonių rasės Evoliucija
  • Dvasiniu vystymusi

Kundalini yra lygiai tokia pat energija, su kuria Trečiasis Logos suformuoja visus Žemės elementus.

Gamtoje egzistuoja trys energijos tipai: pirmas, Tėvo energija; antras, Sūnaus energija; trečias, Šventosios Dvasios energija. Indijoje Tėvas yra Brahma, Sūnus yra Višnu ir Šventoji Dvasia yra Šiva.

Šventosios Dvasios jėga turi grįžti vidun ir viršun. Neatidėliotinai seksualinės jėgos turėtų būti sutaurintos širdyje. Šiame magnetiniame centre šios jėgos susimaišo su Sūnaus jėgomis, kad galėtų pakilti į aukštesniuosius pasaulius. Tik tas, kuris pasiekia visišką Kundalini išsivystymą yra galutinai kristifikuotas. Tik kristifikuotasis gali įkūnyti Tėvą. 

Sūnus yra viena su Tėvu ir Tėvas yra viena su Sūnumi. Niekas nepasieks Tėvo, kaip tik per Sūnų. Taip yra parašyta.

Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios jėgos nusileidžia, kad vėliau sugrįžtų vidun ir viršun. Toks yra įstatymas.

Šventosios Dvasios energijos nusileidžia į seksualinius organus. Sūnaus energijos nusileidžia į širdį, o Tėvo energijos nusileidžia į Protą. Mes sugrįžtame per Šventosios Dvasios energijas ir sugrįžtant nutinka nuostabūs susitikimai. Taip širdyje mes susitinkame su Kristumi, o prote su Tėvu. Sugrįžimas vidun ir viršun yra tai, ką žymi šie susitikimai. Taip mes pereiname ketvirtą, penktą ir šeštą erdvės dimensijas. Taip mes visiškai save išlaisviname. 

Daug kas buvo teigiama apie paslapčių aiškintoją Jėzų, tačiau faktas, kad niekas nežino jo asmeninės biografijos. Egzistuoja tendencija iškraipyti informaciją apie Hierofantą Jėzų. Krikščioniškos sektos aprašo Jėzų kaip infraseksualą, sumoteriškėjusį, silpną; kartais netgi piktą kaip aikštinga moteris. Natūraliai, visai tai yra absurdas. Faktas, kad niekas nežino asmeninio Jėzaus gyvenimo, nes mes neturime jo biografijos. Tik pasitelkdami objektyvios Aiškiaregystės sugebėjimus, mes galime studijuoti Jėzaus gyvenimą gamtos Akašos Įrašuose.

Akaša yra subtili medžiaga, kuri prasiskverbia ir praeina pro visą erdvę. Visi įvykiai Žemėje, jos rasės, Jėzaus gyvenimas ir t.t. yra atvaizduoti kaip amžinas, gyvas filmas akašoje. Ši terpė netgi prasiskverbia į orą. Radijo ir televizijos mokslas turės tinkamus instrumentus pamatyti Akašos Įrašus šio šimtmečio pabaigoje. Tada žmonės studijuos asmeninį Hierofanto Jėzaus gyvenimą pasitelkdami šią įrangą.

Mes jau žinome, kad bet koks judėjimas yra reliatyvus ir, kad egzistuoja tik viena konstanta. Ji yra šviesos greitis. Šviesa keliauja tam tikru pastoviu greičiu. Astronomai savo lęšiais stebi žvaigždes, kurios jau nebeegzistuoja. Tai, ką jie mato ir fotografuoja žvaigždėse, yra atmintis, akaša. Daugelis iš šių žvaigždžių yra taip toli, kad šviesa sklindanti iš jų galėjo pradėti savo kelionę dar prieš susiformuojant šiam pasauliui. Ši konstanta realiai gali padėti išrasti tam tikrus specialius instrumentus, kurių pagalba gali būti pamatyta praeitis. Įmanomi visi šie dalykai. Taip, su ypatingo teleskopo pagalba, su specialiu radijo-televizijos aparatu, yra įmanoma sugauti garsus ir šviesą, įvykius ir nutikimus, kurie vyko Žemėje nuo šio pasaulio sukūrimo pradžios. Mokslas tai pasieks labai greitai, šio šimtmečio pabaigoje.Tada bus galima užrašyti Jėzaus Biografiją.

Astralinio Kūno pagalba gnostikai studijuoja Akašos Įrašus kai tik tai yra reikalinga. Mes žinome didžio mokytojo gyvenimą ir žinome, kad Jėzus, pilna to žodžio prasme, buvo tikras žmogus. Jėzus turėjo žmoną-dvasininkę, nes jis nebuvo infraseksualas. Jėzaus žmona neabejotinai buvo ledi alchemikė, apdovanota didžiomis slaptomis galiomis. Jėzus keliavo per Europą ir buvo Viduržemio Paslapties mokyklos narys. Jėzus studijavo Egipte ir praktikavo seksualinę magiją su savo dvasininke, vienos iš piramidžių viduje. Taip jis pakartojo Iniciacijas ir vėliau gavo Veneros Iniciaciją. Jėzus keliavo per Persiją, Indiją ir t.t. Taigi, Didis Mokytojas buvo mokytojas pilna to žodžio prasme.

Keturios evangelijos iš tikrųjų yra Alchemijos ir baltosios magijos tekstai. Iniciacija prasideda transmutuojant gyvybės vandenis (Sėklą) į Alchemiko Šviesos Vyną. Šis stebuklas yra atliekamas Kanos Vestuvėse, stebuklas visada yra santuokoje. Žmogus pradeda eiti iniciacijos keliu su šio stebuklo pagalba. Visa gyvenimo drama, Jėzaus kančia ir mirtis, yra tokia pat sena, kaip ir pats pasaulis. Ši drama yra atėjusi iš praeities, iš senovinių religijų ir yra žinoma visame pasaulyje. Ši drama yra taikoma Jėzui ir visiems tiems, kurie eina Skustuvo Ašmenų Keliu. Drama nėra asmeninis žmogaus gyvenimas. Ta drama yra ezoteriškas gyvenimas visų tų, kurie eina slaptuoju keliu. Šią dramą galima taikyti Jėzui, tačiau lygiai taip pat ją galima taikyti bet kokiam kitam kristifikuotam Inicijuotajam. Iš tikrųjų, gyvenimo drama, Jėzaus kančia, mirtis ir prisikėlimas yra kosminė drama, kuri egzistavo daug anksčiau, nei šis pasaulis buvo sukurtas. Ši drama yra gerai žinoma visuose pasauliuose begalinėje erdvėje.

Keturios evangelijos gali būti suprantamos tik turint seksualinės magijos ir tobulos santuokos raktą. Jos buvo parašytos tik kaip instrukcijos tiems keliems, kurie eina skustuvo ašmenų keliu. Keturios evangelijos tikrai nebuvo parašytos daugumai. Darbas, adaptuojant Kosminę Dramą naujajame amžiuje, buvo nuostabus. Slaptos Inicijuotųjų grupės dalyvavo šiame darbe. Jie atliko puikų darbą.

Kai netyri žmonės studijuoja evangelijas, jie klaidingai jas supranta.

Jėzus turėjo didvyriškumo įsisavinti Kristaus substanciją visuose savo vidiniuose kūnuose. Jis pasiekė tai dirbdamas su INRI (Ugnimi). Taip hierofantas Jėzus galėjo būti Vienumoje su Tėvu. Jėzus tapo Kristumi ir pakilo pas Tėvą. Visi, kas įsisavina Kristaus substanciją psichologiniame, biologiniame, psichiniame ir dvasiniame savyje, tampa Kristumi. Taigi, Kristus nėra kažkoks žmogus ar dieviškas individas. Kristus yra kosminė substancija, kuri randama visoje begalinėje erdvėje. Mes turime suformuoti Kristų savyje. Tai yra įmanoma tik su INRI (Ugnimi).

Kristus negali nieko padaryti be Gyvatės. Gyvatė vystosi tik praktikuojant seksualinę magiją.

Tas, kas suformuoja Kristų, tampa Kristumi. Tik Kristus gali pakilti pas Tėvą, kuris nėra nei žmogus, nei dieviškas individas. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra substancijos, jėgos, transcendentinės ir ypatingai dieviškos energijos. Atsitinka taip, kad nelaimingi žmonės turi pastebimą tendenciją šioms aukštesnėms jėgoms priskirti žmogaus savybes.

Jėzus išgyveno Kančios dramą; tačiau jis nebuvo vienas ją išgyvenęs. Prieš jį kai kurie inicijuotieji, tokie kaip Hermis, Kecalkoatlis, Krišna, Orfėjas, Buda ir kiti, ją išgyveno. Po Jo, keli kiti išgyveno šią dramą. Kančios drama yra kosminė.

Kristus ir seksualinė magija yra visų religijų, mokyklų ir tikėjimų sintezė. Tobula santuoka niekam nedaro žalos. Visų religijų dvasininkai, visų mokyklų mokytojai, Kristaus garbintojai, Išminties mylėtojai gali eiti tobulos santuokos keliu. Sintezė nedaro niekam žalos, greičiau ji visiems padeda. Tai yra Sintezės Doktrina. Tai yra naujosios eros doktrina.

Mes, visų mokyklų, religijų, sektų ir brolijų nariai, padarytume didelį žingsnį į priekį, pripažindami tobulą santuoką kaip pagrindą naujai civilizacijai, kuri yra pagrįsta gyvatės Išmintimi. Mums yra reikalinga nauja civilizacija pagrįsta tobula santuoka. Visas pasaulis yra krizėje ir tik su meilės pagalba mes galime išsigelbėti.

Mes, gnostikai, nesame nusiteikę prieš jokią religiją, nes tai būtų absurdas. Visos religijos yra reikalingos. Jos visos yra visuotinės beribės kosminės religijos skirtingi pasireiškimai. Be religijos žmonės būtų tikrai apgailėtini. Mes tikime, jog visos mokyklos ir sektos atlieka savo misijas mokydamos, tyrinėdamos, diskutuodamos ir t.t. Kas yra svarbu, ir iš esmės tai yra pagrindas, kad žmonės eitu tobulos santuokos keliu. Meilė nedaro žalos, ji nieko neskaudina. Gnosis yra liepsna iš kurios kilo visos religijos, mokyklos ir tikėjimai. Gnosis yra išmintis ir meilė.

Tie, kurie tiki pasieksiantys kristifikaciją laikui bėgant, evoliucijos keliu, persikūnydami ir įgaudami daugelį patirčių, iš esmės klysta. Žmonės, kurie taip mąsto, vis atidėlioja tai šimtmetį po šimtmečio, iš gyvenimo į gyvenimą; tačiau realybėje, galiausiai jie pražus Prarajoje.

Mes neneigiame evoliucijos dėsnio, o tik teigiame, jog šis dėsnis nieko nekristifikuoja. Evoliucijos ir devoliucijos dėsniai yra grynai mechaniniai gamtos dėsniai, kurie veikia tuo pat metu visoje didžioje gamtos laboratorijoje. Daugelis organizmų, daugelis rūšių yra devoliucijos produktas ir daugelis kitų organizmų ir rūšių yra evoliucijos produktas. Pagrindinė problema egzistuoja priskiriant evoliucijai aspektus, Vertybes ir savybes, kurių ji neturi. Evoliucija nieko nekristifikuoja. Kas nori būti kristifikuotas, turi siekti Sąmonės Revoliucijos. Tai įmanoma tik dirbant su grūdu.

Mes turime paaiškinti, jog darbas su grūdu turi tris visiškai apibrėžiamas dalis.

  • Pirma: gimti iš naujo
  • Antra: mirti
  • Trečia: pasiaukoti dėl Kenčiančios žmonijos

Gimimas yra absoliučiai seksualinė problema. Mirtis yra Šventumo reikalas. Pasiaukojimas dėl žmonijos yra Kristaus-centrizmas.

Mumyse turi gimti angelas. Šis angelas gimsta iš savo seksualinės Sėklos. Šėtonas turi mirti; tai yra šventumo reikalas. Mes turime atiduoti savo gyvenimą, kad kiti galėtų gyventi. Tai yra Kristaus-centrizmas.

Hierofantas Jėzus iš tikrųjų išgyveno visą kančios dramą, taip kaip yra parašyta. Neskaitant to, kad mes realiai esame apgailėtini Žemės kirminai, mums taip pat reikia išgyventi visą kančios dramą.

Jėzus buvo romėnų kario ir hebrajų moters sūnus. Didis hierofantas buvo vidutinio kūno sudėjimo ir švelniai, nuo saulės spindulių, įdegusios odos. Jo plaukai ir barzda buvo juodi, akys buvo kaip dvi neapsakomos naktys. Žodis nazarietis kilęs iš "nazar", kas reiškia “žmogus su tiesia nosimi”. Jėzus neturėjo lenktos, žydiško tipo nosies. Didis mokytojas turėjo tiesią nosį. Tai būdinga baltajai europiečių rasei. Jėzus buvo pusiau žydas. Iš Marijos pusės, jis buvo žydas; iš tėvo pusės, jis buvo iš baltosios keltų rasės. Mokytojo Jėzaus žmona-dvasininkė turėjo didžias ezoterines galias, kurias pademonstravo keliaudama su nazariečiu per Viduržemio šalis Europoje.

Jėzus nebuvo kastruotas, kaip pažymi daugelis religijų; jis ėjo tobulos santuokos keliu. Jėzus suformavo Kristų savyje praktikuodamas seksualinę magiją su savo žmona. Fanatikai bus šokiruoti pamatę šiuos žodžius. Tačiau, kai mokslininkai sugebės pažvelgti į Akašos Įrašus, tada šie žmonės pamatys, kad mes buvome teisūs, nes jie patys galės pamatyti Jėzaus gyvenimą su ypač moderne televizija (nėra jokio skirtumo, kaip bus vadinami šie prietaisai tame amžiuje).

Visa pasaulio istorija taps žinoma pasitelkus Akašos Įrašus; taps žinomi didžių būtybių gyvenimai, pilna Kleopatros ir Marko Antonijaus istorija ir t.t. Laikas bėga ir faktai patvirtins mūsų teiginius.

Šiomis dienomis, kurių metu užbaiginėjame trisdešimt tris tobulos santuokos skyrius, mes esame informuoti, jog didis mokytojas Jėzus yra vakarinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje. Didis mokytojas nepastebėtas anonimiškai vaikšto gatvėmis; jis rengiasi kaip ir kiti piliečiai, ir niekas jo nepažįsta. Milžiniška Kristaus energijos tėkmė eina iš jo ir išsisklaido visoje Amerikoje. Didis mokytojas vis dar turi tą patį kūną, kurį turėjo Šventojoje Žemėje. Hierofantas Jėzus, iš tikrųjų, prisikėlė trečią dieną iš numirusių ir vis dar gyvena savo fiziniame kūne. Jis gavo ilgo gyvenimo eliksyrą, nes jis buvo kristifikuotas. Jėzus buvo kristifikuotas, nes jis ėjo tobulos santuokos keliu. 

Mes užverčiame šiuos trisdešimt tris skyrius teigdami, jog keturių kelių centre, kurie yra Religija, Mokslas, Menas ir Filosofija, yra randama aukščiausioji sintezė. Tai yra Tobula Santuoka.

 


Ištrauka iš knygos „The Perfect Matrimony“, pagal Samael Aun Weor

 


 “Budizme ir  mokymasis, ir praktika  yra nepaprastai  svarbūs, jie turi eiti  kartu. Nepakanka be  žinių pasikliauti vien tik  tikėjimu ir dar  stipresniu tikėjimu.  Intelektualinė dalis  būtinai turi egzistuoti.  Bet vėlgi, griežtai tik  intelektualinis  vystymasis, be  tikėjimo ir praktikos -  yra bevertis. Būtina  sujungti gimusias iš  studijų žinias su  nuoširdžia praktika  kasdieniniame mūsų  gyvenime. Šie du  dalykai turi eiti kartu.“ 

   - Keturioliktasis Dalai   Lama

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos