Teurgo projekcija

Teurgas turi įgyti praktinį, tikrą gebėjimą sąmoningai atlikti [astralinę] projekciją astraliniame kūne. Šis gebėjimas turi būti taip įsisavintas, kad taptų įpročiu, kuris gali būti valingai atliktas bet kurią akimirką, bet kokiomis aplinkybėmis, nesvarbu ar Žmogus yra vienas pats, ar šalia liudininkų; kitaip toks asmuo nėra teurgas.

Dabar mokiniai išmoks ne vieną būdą šiam puikiam ir vertingam gebėjimui įgyti.

Pirmas būdas

Mokinys turi pasinerti į mieguistumo būseną vokalizuodamas Mantrą „FARAON“, kuri turėtų būti dainuojama trimis skiemenimis taip:

            FFFFFAAAA... RRRRRAAAA... OOOOONNNN... (parsisiųsti).

Raidės „R“ vokalizacija jau buvo paaiškinta.

Mokinys turi atsigulti (horizontaliai) veidu į viršų. Neįsitempdamas mokinys turi ištiesti savo rankas į šalis ir padėti rankų delnus ant lovos paviršiaus. Keliai turi būti sulenkti, tokiu būdu pėdų padai remsis į lovą. Visas kūnas, galūnė po galūnės, turėtų būti atpalaiduotas.

Tokiu būdu, giliai kvėpuodamas ir dainuodamas mantrą „FARAON“, mokinys turi pasinerti į snaudulingą būseną. Taip mokinys (būdamas mieguistas) neabejotinai paliks fizinį kūną nežinodamas nei kaip, nei kada.

Tada mokinio (-ės) Astralinis Kūnas neišvengiamai projektuosis į vidinius pasaulius, į penktąją dimensiją. Čia visiškai pabus mokinio sąmonė, kitais žodžiais sakant, jo sąmonė visiškai suvoks nepaprastas patirtis tuose pasauliuose ir jis galės atsidėti teurgijos praktikoms.

Nepaisant to, prieš atsiguldamas žmogus turėtų atvaizduoti mikrokosminės žvaigždės simbolį. Tam atlikti, rankos yra keliamos viršun, kol rankų delnai susiliečia virš galvos.

Po to, ištieskite rankas į šonus, kad jos liktų ištiestos horizontalioje pozicijoje ir su likusiu jūsų kūnu sudarytų kryžių. Galiausiai, sukryžiuokite dilbius (dešinįjį virš kairiojo) ant savo krūtinės taip, kad delnai liestų krūtinę, o pirštų galiukai – jūsų pečius.

Mūsų numylėtasis pasaulio Išganytojas, Jėzus Kristus, naudojo šį paslaptingą metodą (kuris tik dabar mums buvo atskleistas) studijuodamas Chefreno piramidėse.

Mokytojas Huirakoča pataria pasmilkyti kokią nors aromatinę substanciją, kokį nors smilkalą ar paprasčiausiai pakvėpinti kambarį gerais kvepalais.

Antras būdas

Šiuo antru būdu, mokinys turi pasinerti į mieguistumo būseną vokalizuodamas mantrą: TAI RE... RE... RE...

Ši mantra turi būti dainuojama energingai, pabrėžiant balsę „A“: TAAAAAAIIIIIII.

Likę trys skiemenys vokalizuojami [balsei] „E“ suteikiant melodingą, ištęstą, lyg varpo skambesys, garsą. Neužtęskite „R“; tarkite paprastai:

            REEEEEEEE... REEEEEEEEE... REEEEEEEE… (parsisiųsti).

Dainuokite skiemenį „Tai“ žemu tonu. Skiemenį „RE“ pakartokite tris kartus aukštesniu tonu, nei tardami „TAI“

Kai mokinys (-ė) yra pasiruošęs mieguistumo būsenoje (kas yra ta konkreti būsena pereinant iš budrumo į miegą), jis turi nedvejodamas, netingėdamas, neabejodamas ir nesamprotaudamas keltis iš savo lovos; jis turi keltis natūraliai, lyg tai būtų iš anksto apmąstytas veiksmas ar atlikti tai instinktyviu, automatišku ir absoliučiai vaikišku būdu. Pvz., stebėkite paukščius: kai jie ruošiasi skristi, jie nesamprotauja, jie nekelia savyje abejonių ar išankstinių nuomonių, jie paprasčiausiai nuskrenda instinktyviai, mes galėtume sakyti – automatiškai. Mokinys turi mėgdžioti paukščius ir pagal tai veikti. Todėl jis turi pakilti iš lovos, palikti kambarį ir keliauti į bet kurią begalinės erdvės vietą, bet kurį kampelį.

Kai mes teigiame, jog studentas turi keltis iš lovos, tai turi būti suprantama kaip efektyvus ir staigus veiksmas, apie jį negalvojant.

Nenumatyta ir Nevalinga Astralinė Projekcija

Dabar mes paminėsime atvejį apie džentelmeną, kuris, miego metu, turėjo netikėtai atsikelti, kad atidarytų savo namo duris (jam pasigirdo, jog kažkas beldžia). Kai jis sugrįžo į miegamąjį, jis siaubingai nustebo, nes savo lovoje rado miegantį vyrą. Atidžiai stebėdamas vyrą, jis visiškai suvokė, jog tas vyras buvo jo pačio fizinis kūnas, kurį jis paliko miegantį savo lovoje.

Remdamiesi pateikta informacija studentai galės suprasti, jog kai asmuo atsikelia iš lovos konkrečiai tuo momentu, kai yra įeinama į mieguistumo būseną, tai neišvengiamai to pasekmė yra astralinė projekcija.

Džentelmenas, iš praeito paragrafo, projektavosi į astralą, kadangi jis atsikėlė iš lovos visiškai spontaniškai. Projekcija įvyko be mentalinės analizės, baimės ar išankstinio nusistatymo. Jis paprasčiausiai atsikėlė, kad atidarytų duris ir daugiau nieko!

Trečias būdas

Žmogaus smegenų ląstelėse nepaliaujamai skamba „tylus, silpnas garsas“. Tai yra veriantis, šnypščiantis garsas. Tai yra „čirpiančio svirplio“ garsas, „gyvatės šnypštimas“, „anahatos garsas“. Brahmos garsas turi dešimt tonacijų, kurių teurgas turi išmokti klausytis. Studento protas turėtų būti absorbuotas tame garse taip, kaip bitė gėlės nektare.

Kas nori išgirsti „anahatos garsą“, tas turi nutildyti, nuraminti Protą, tačiau tai reikia padaryti ne dirbtinai; mes kartojame: nuraminti.

Supraskime skirtumą tarp ramaus proto, kuris yra ramus, nes jis suprato mąstymo beprasmiškumą ir proto, kuris yra nuramintas dirbtinai. Supraskite skirtumą tarp proto, kuris pasiekia spontanišką, natūralią tylą ir proto, kuris yra nutildytas jėga, per prievartą.

Kai protas yra ramus, gilioje tyloje, tada studentas neabejotinai gali išgirsti svirplio garsą: subtilų, veriamą, šaižų garsą. Be to, jei studento siela yra absorbuojama tokiame mistiniame garse, tada jam atsiveria paslapčių durys. Dėl tos priežasties, tomis akimirkomis jis gali instinktyviai atsikelti iš lovos ir palikti kambarį; jis gali keliauti link Baltosios Brolijos šventyklų ar į bet kurią kitą Visatos vietą.

Mokinys turi išmokti groti Orfėjo lyra. Ši lyra yra Žodis, Garsas, didis Žodis!

Ketvirtasis būdas

Mokinys turi pasinerti į snaudulingą būseną vokalizuodamas raidę „S“ lyg tylų, silpną šnypštimą:

            SSSSSSSSSSSSSSSSSSSSS

Vokalizuodamas raidę „S“ studentas įgis gebėjimą valingai pasiekti silpno, tylaus garso - anahatos garso - savo smegenyse atskambėjimą; tai jam leis sąmoningai atlikti projekciją su savo astraliniu kūnu.

Penktas būdas

Seksualinė Energija yra bipoliarizuota į teigiamą ir neigiamą. Mūsų lytinės sistemos sauliškieji atomai kyla dešiniuoju gangliškuoju kanalu, kuris yra apsivijęs stuburo smegenis. Lygiai taip pat, mėnuliškieji lytinės sistemos atomai kyla kairiuoju gangliškuoju kanalu, kuris yra apsivijęs stuburo smegenis.

Sauliškieji atomai rezonuoja nuo mantros „RA“.

Mėnuliškieji atomai intensyviai vibruoja nuo mantros „LA“.

Dviejų liudininkų, kurie Rytuose žinomi kaip Ida ir Pingala, seksualinė jėga gali būti panaudota tam, kad tylus, silpnas garsas, anahatos garsas, atskambėtų smegenyse.

Anahatos garsą sukelia judančios seksualinės energijos. Gerai žinoma, jog judėjimas sukelia garsą. Taigi, jei mes priversime mūsų lytinės sistemos „sauliškuosius ir mėnuliškuosius atomus“ intensyviai vibruoti, tada aiškiai (su didesniu intensyvumu) atskambės anahatos garsas. Tai mums suteiks gebėjimą sąmoningai projektuotis su savo astraliniu kūnu.

Taigi pasinerkite į mieguistumo būseną mentališkai vokalizuodami:

            LAAAAAAAAAA... RAAAAAAAAA...

            LAAAAAAAAAA... RAAAAAAAAA... (parsisiųsti).

Su šių mantrų pagalba aukščiau minėti sauliškieji ir mėnuliškieji atomai intensyviai suksis, suformuodami elektrinį sūkurį. Besisukantis judėjimas sukelia anahatos garsą, kuris studentui leis sąmoningai pabėgti iš fizinio kūno. Studentui (esančiam snaudulingoj būsenoj) būtina atsikelti iš lovos ir pasinaudoti mistinio garso privalumais.

Du Apreiškimo Jonui liudininkai suteikia galią pranašauti, kadangi jie sukelia Sąmonės pabudimą. Sauliškoji ugnis kyla dešiniu gangliškuoju kanalu; menuliškasis vanduo kyla kairiu gangliškuoju kanalu. Ugnis plius vanduo yra lygu sąmonei. Flegetono ugnis ir Acherono vanduo susikerta Devintoje Sferoje (lytiniuose santykiuose), suformuodami begalybės ženklą. Šis ženklas yra šventas Aštuonetas. Jei mes atidžiai stebėsime Merkurijaus Kaducėjų, mes pastebėsime šventą Aštuonetą, suformuotą iš dviejų jį apsivijusių gyvačių.

Šeštas būdas

Mokytojas Huirakoča savo novelėje „Rosa Cruz“ mini, jog Meksikoje egzistuoja stebuklingas kaktusas, vadinamas pejotliu ar „chikuli“. Jis teigia, jog šis kaktusas turi galią akimirksniu pabudinti Aiškiaregystę tame, kuris jį pakramto. Pejotlis sudaro sąlygas sąmoningai astralinio kūno projekcijai. 

Tai yra šventas didžiosios Baltosios Brolijos augalas.

Nelaimei, tikrą pejotlį neįmanoma surasti Meksikos Respublikos sostinėje. Jis gali būti aptinkamas tik San Luis Potosi ar tarp La Sierra tarahuamara indėnų Čihuahua [valstijoje].

Čapultepeko šventyklos Mokytojai naudoja šį kaktusą savo neatidėliotinoms ir skubioms astralinėms kelionėms (jiems tereikia jį pakramtyti).

[Red.: kitoje savo knygoje autorius mini, jog nerekomenduoja naudoti šį kaktusą, o vietoj to – praktikuoti, daug praktikuoti ir greitai mokinys išmoks keliauti savo astraliniame kūne.]

Septintas būdas

Angelai Sargai: kiekvienam mokiniui padeda guru, angelas sargas.

Kreipkitės pagalbos į Mokytoją ar angelą sargą prieš pradėdami astralinės projekcijos praktiką. Pirma pasimelskite savo vidiniam Dievui, kad Jis šventąja kalba iškviestų guru.

Neabejotina, jog Mokytojas gali padėti mokiniui sąmoningai atsiskirti su astraliniu kūnu.

Studentų, kurie visiškai prarado savo gebėjimus dėl žalingų įpročių ir pripratimų, turėtų praeituose įsikūnijimuose, yra ne vienas ir ne du. Štai kodėl dabar jie neapsakomai kenčia; nors jie ir žino visus gnostiškus būdus, jiems nepavyksta pasiekti sąmoningos projekcijos astraliniame kūne.

Amazonės ir Putumajo džiunglėse egzistuoja ypatingas augalas, pavadinimu „jaguė“. [Vietinių] genčių pijačiai (kūranderai) geria šio augalo, sumaišyto su „guarumo“, užpilus ir taip projektuojasi astrale. Jie kasdien geria šį užpilą tam tikrą laiko tarpą, taigi tokiu būdu jie įgyja gebėjimą save astralizuoti. Po kurio laiko jiems jau nebereikia jo gerti, minėtas užpilas jiems tampa nereikalingas, kadangi šis gebėjimas juose įsitvirtina visam laikui.

[Red.: mes nerekomenduojame gnostikams studentams, neturintiems gebėjimo sąmoningai projektuotis į astralą, gerti šį užpilą, o vietoj to – praktikuoti, daug praktikuoti ir greitai mokinys išmoks keliauti savo astraliniame kūne.]

Specialus būdas „atsiskyrimui“ pasiekti

Miego valandų metu kiekvienas žmogus keliauja astralinėje plotmėje, sklando palikęs fizinį kūną. Tačiau, nelaimei, miego valandomis žmonės klajoja vidiniuose pasauliuose su visiškai miegančia sąmone. Iš esmės, jie tiesiog atlieka tą pačią kasdienę savo gyvenimo rutiną. Nors, jeigu jų sąmonė būtų pabudusi, vietoj to, kad jie atsidėtų toms naktinėms užduotims, jie turėtų galimybę savo astralinėmis akimis stebėti visus  aukštesniųjų pasaulių stebuklus; taigi jie atsiduotų didžiosioms gyvenimo ir mirties studijoms.

Todėl mes čia atskleidžiame metodą astralinei sąmonei pabudinti aukštesniuosiuose pasauliuose būtent įprasto miego metu.

Pratimas: kiekvieną akimirką, būnant budrumo būsenoje, skubančiame triukšmingame kasdieniame gyvenime būtina įprasti atlikti „atsiskyrimo“ pratimą. Pvz., kai studentas žvelgia į gražaus saulėlydžio purpurinę spalvą, pats logiškiausias sau užduodamas klausimas būtų toks: „Ar aš esu astraliniame kūne? Ar aš dabar keliauju palikęs fizinį kūną?“

Tada, iškarto po tų klausimų, studentas turi šiek tiek pašokti, atlikti šuolį aukštyn su ketinimu sklęsti. Aišku, jeigu jam pavyksta sklęsti, taip yra dėl to, jog šuolį jis atlieka astraliniame kūne; jo fizinis kūnas (išskyrus visus gyvybinius gebėjimus) liko lovoje miegantis, neaktyvus.

Gnostikai mokiniai turi prisiminti ir suprasti faktą, jog miego metu siela astraliniame pasaulyje mato dalykus lygiai tokius pat, kokie egzistuoja ir fiziniame pasaulyje; taigi štai kodėl visi žmonės, savo įprasto miego metu, tvirtai tiki veikiantys fiziniame kūne.

Vidiniuose pasauliuose veikia levitacijos dėsnis, kai, tuo tarpu, fiziniame pasaulyje – gravitacijos dėsnis!

Vadinasi mažas pašokimas išsprendžia klausimą: jei žmogus sklendžia, tai taip yra todėl, kad jis yra astrale; taigi pabunda jo sąmonė.

Dėl to, kiekviena detalė, viskas, kas sukelia mums smalsumą (pvz., labai gražus gamtos peizažas) turi būti verti „atsiskyrimo“, studentas turi paklausi anksčiau minėtų klausimų ir po to atlikti pašokimą.

Sekanti istorija yra paaiškinantis kasdienio gyvenimo įvykių pavyzdys. Mūsų draugas Jonas, minėtas čia daugelį kartų, atlikinėdavo šį pratimą savo kasdieniame gyvenime kiekvienu momentu, kai susidurdavo su kokia nors detale, kuri atkreipdavo jo dėmesį ar smalsumą.

Vieną naktį Jonas aplankė kelis savo draugus, jie vyrą priėmė labai mielai. Taigi patenkintas, atsisėdęs tarp jų, jis mėgavosi pokalbiu.

Tačiau kadangi Jonas buvo įpratęs (pamatęs bet kokią svarbią detalę) užduoti sau anksčiau minėtus klausimus, logiška, kad toks draugų susibūrimas buvo pakankama priežastis savęs to paklausti:

„Ar esu astraliniame kūne? Ar aš dabar keliauju palikęs fizinį kūną?“

Nieko nelaukdamas jis apsidairė, tačiau viskas aiškiai rodė, jog jis yra fiziniame kūne. Kai kurie jo draugai  buvo apsirengę apsiaustais, kiti kostiumais, o dar kiti paprastais miesto drabužiais. Taigi niekas nerodė, jog Jonas buvo astrale. Nepaisant to, jis sau pasakė: „Aš atliksiu pašokimą!“

Jis atsiprašė draugų ir paliko kambarį. Būdamas lauke, tvirtai nusiteikęs skristi, jis pašoko taip aukštai, kaip tik galėjo. To pasekmė buvo stulbinanti, kadangi ji liko sklęsti erdvėje! Jis visiškai suprato, jog jis yra savo astraliniame kūne ir, kad jo fizinis kūnas buvo paliktas ilsėtis lovoje!

Matote, jei Jonas turėjo iniciatyvos savęs paklausti tokių klausimų, taip įvyko dėl to fakto, jog tokius klausimus jis sau formulavo kiekvieną akimirką kasdieniame savo gyvenime. Viską susumavus, mes matome priežastį kodėl tokie praktiški klausimai neabejotinai įsirašė į jo pasąmonę. Todėl dabar, įprasto miego metu, jo pasąmonė automatiškai jį pastūmėjo pakartoti tokius praktiškus klausimus būtent tada, kai jis buvo už fizinio kūno ribų. Galutinis to rezultatas buvo astralinė sąmonė.

Po to, Jonas grįžo atgal į kambarį ir štai ką pasakė savo draugams: „Draugai mano, leiskite jums pasakyti, kad mes, kurie čia susibūrėm, esame astraliniuose kūnuose. Faktas tas, jog jūs, draugai, nuėjote miegoti prieš kelias valandas ir dabar jūsų fiziniai kūnai ilsisi lovose! Vis dėlto, čia mes visi esame astralinėje plotmėje.“

Visi jo draugai susižvalgė ir palietė vienas kitą, o tada pasakė: „Tai neįmanoma! Mes esame fiziniuose kūnuose, kūnuose iš audinių ir kaulų.“

Galiausiai jie tik pasijuokė iš Jono. Jie juokėsi lyg išprotėją. Todėl kai Jonas pamatė savo draugų naivumą ar greičiau tai, jog jų sąmonė miegojo, jis paliko kambarį. Sklęsdamas savo astraliniame kūne jis nusprendė skristi link San Francisko Kalifornijoje; jis norėjo aplankyti tam tikrą šventyklą, kurią ten įkūrė Inicijuotasis, taigi jis ten ir pasuko.

Nesąmoningas bekūnis asmuo

Kelyje, skrisdamas su astraliniu kūnu, Jonas apačioje pamatė vyrą, kuris keliavo pėsčiomis. Tas vyras buvo nešikas, jis ant savo nugaros nešė didžiulį svorį; ta našta buvo labai sunki.

Kai Jonas atidžiai jį ištyrinėjo, jis suvokė, kad šis asmuo buvo miręs! Jis buvo neseniai fiziškai numiręs! Tačiau dabar, savo astraliniame kūne, jis nenuilsdamas ėjo keliu įsitikinęs, jog jis yra fiziniame kūne. Jis nesuvokė, kad yra miręs; jis keliavo su miegančia sąmone! Našta, kurią jis nešė ant savo stiprių pečių, buvo niekas kitas, kaip tik jo proto sukurtas mentalinis vaizdinys. Vargšas žmogus fiziškai dirbo nešiku, tačiau dabar, po mirties, jis tęsė tą patį darbą, nešdamas milžiniškas mentalines naštas ant savo nugaros.

Todėl Jonas, turėdamas tikslą pabudinti to vyro sąmonę, pasakė štai ką:

„Drauge, suvok savo padėtį; turėk omenyje, jog esi miręs; tu daugiau jau nebeturi fizinio kūno.“

Vyras į Joną pažiūrėjo lunatiko akimis, tačiau jis nesuprato to, ką Jonas jam bandė padėti suvokti. Tada Jonas, sklęsdamas apie jį, pabandė dar kartą. Nepaisant to, viskas buvo veltui! Vyro sąmonė miegojo, taigi bet koks bandymas jį pabudinti buvo absoliuti nesėkmė.

Jei šis vyras fiziniame gyvenime, kai jam priklausė fizinis kūnas, būtų praktikavęs „atsiskyrimo“ metodą, jis būtų sugebėjęs pabudinti savo sąmonę įprasto miego metu; taigi dabar po mirties jis būtų suvokęs savo bekūnę būseną ir taip būtų tapęs sąmoningu didžiosios Baltosios Brolijos mokiniu.

Dėl to, Jonas daugiau nedėjo pastangų ir tęsė savo kelionę link tikslo, galiausiai atvykdamas į šventyklą.

Po kurio laiko Jonas linksmai parskrido į savo namus ir sugrįžo į savo fizinį kūną, įeidamas per kankorėžinę liauką, kas yra Brahmos langas, sielos sostas (kaip teigė Dekartas).

Mes garantuojame čionai atskleisto metodo efektyvumą, kadangi mokinių, kurie jį praktikavo ir pasiekė savo sąmonės pabudinimą vidiniuose pasauliuose, yra daugybė. Esmė yra nuolatos praktikuoti šį metodą budrumo būsenoje, nes tai vienintelis kelias mūsų pasąmonei užregistruoti šį metodą ir taip automatiškai jį pakartoti įprasto miego metu.

Ši praktika yra viena iš tų būdų, kaip pasąmonė gali pasitarnauti sąmoningai valiai.

Iš karto po įprasto miego, tą akimirką kai grįžtama į fizinį kūną (kai sąmonė ir vėl sugrįžta į įprastinę budrumo būseną), studentas neturi fiziškai judėti lovoje, kadangi sujudėjus jo fiziniam kūnui, sujuda astralinis kūnas ir pasąmoningi atsiminimai yra prarandami.

Taigi tomis nejudėjimo akimirkomis studentai turi praktikuoti retrospekcinį pratimą, kad prisimintų aplankytas vietas ir dalykus, kurių išmoko veikdami savo astraliniuose kūnuose.

- Ištrauka iš knygos „Logos, Mantra, Theurgy“, pagal Samael Aun Weor

-----------------------------------

Priedas:

Mūsų mokiniai turi įgyti galią atlikti astralinio kūno projekciją. Ši galia įgyjama kasdien vieną valandą vokalizuojant šventą mantrą „Egipto“. Balsė „E“ priverčia vibruoti skydliaukę ir inicijuotajam suteikia okultinės ausies galią. „G“ pabudina kepenų čakrą ir kai ši čakra pilnai išsivysto, tada inicijuotasis gali bet kuriuo metu valingai išeiti ar grįžti į fizinį kūną. Balsė „I“ sujungta su raide „P“ išvysto inicijuotojo aiškiaregystę ir galią išeiti su astraliniu kūnu per Brahmos langą, kas yra kankorėžinė liauka. Raidę „T“ tarkite stipriau nei balsę „O“, kuri yra artimai susijusi su širdies čakra; tokiu būdu inicijuotasis gali įgyti galią atlikti projekciją per šį rezginį ir taip keliauti savo astraliniame kūne.

Taisyklingas šios mantros tarimas yra toks:

            Eeeeeegggggggiiiiiiiipppppppttttoooooooo (parsisiųsti).

Tie, kurie vis tiek nesugeba projektuotis savo astraliniame kūne mūsų metodų pagalba, neturi šios galios. Todėl pirmiausiai jie turi ją įgyti kasdien po valandą vokalizuodami mantrą „Egipto“. Ši mantra visiškai išvysto čakras, susietas su astralinio kūno projekcija. Tokiu būdu mokinys įgyja galią valingai išeiti ir grįžti į fizinį kūną. Kai įgyjama astralinės projekcijos galia, mokinys gebės valingai išeiti ir grįžti į fizinį kūną.

Ištrauka iš knygos „The Seven Words“, pagal Samael Aun Weor

* Daugiau informacijos: Astralinė Kelionė
                                Kursas: Sapnų Joga

__________________