Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Psichikos Komponentai



Žmogaus psichika susideda iš trijų pagrindinių komponentų:

 

  1. Pasąmonės arba Ego – tai mūsų mintys, emocijos, instinktai ir jausmai, kurių šaknys yra gyvūnų karalystėje.
  2. Asmenybės, kurią mes įgyjame per gyvenimą; per ją pasireiškia pirmi du komponentai. Asmenybėje yra įgūdžiai, kuriuos mes įgyjame, pvz.: mašinos vairavimas, rašymas ir t.t.
  3. Sąmonės, Esmės to, kas mes esame (to, kas nemiega) ir turi visas dvasines Vertybes.


Pasąmonė arba Ego

Psichika iš esmės sudaryta iš daugybės psichologinių elementų, tokių kaip troškimai, vidinių paskatų, impulsų, negatyvumo ir į save sukoncentruotų būsenų; visi šie elementai nenustodami atsiranda ir dingsta. Jie yra vadinami Ego/Psichologiniais Defektais/Psichiniais Agregatais/„aš“/Ego Detalėmis.

Mes kartais sakome, kad žmogus turi stiprų ego, bet realybėje kiekvienas žmogus turi daugybę skirtingų vidinių būsenų, kurios visos turi nenutrūkstamą „aš“ pajautimą. Vieną akimirką kažkas gali būti pilnas išdidumo, pykčio, pavydo ar Baimės, bet labai greitai ta būsena gali dingti vien tik todėl, kad ją pakeistų kita. Toliau Žmogus įeina į kitą būseną ir taip be galo... Vidinė būsena retai būna ilgai tokia pat. Nebent ego yra ypatingai galingi, tada pvz.: baimė ar depresija gali tęstis ilgą laiką.



Mūsų Ego Daugialypiškumas


Yra daug vidinių būsenų (ego), be kurių visi jaustųsi daug geriau, bet yra daug daugiau dalykų, kurie turi būti pakeisti, kad būtų progresuojama dvasiškai. Yra tokios psichologinės būsenos, kaip rūpesčiai, stresas, depresija, baimė ir t.t., kurios padaro gyvenimą apgailėtiną. Ir yra būsenos, kurios sukelia žalingas pasekmes - vogimas, smurtas, sukčiavimas, lošimas kazino ir taip toliau. Visos šios būsenos gali būti stebimos, Suvokiamos ir galiausiai pašalinamos. Jūs galite pagalvoti, kad tai yra neatskiriamos mūsų dalys ir kad jos yra būtinos egzistavimui, tačiau tai nėra tiesa. Kiekvienas žmogus yra pajėgus pašalinti šias būsenas ir pakeisti jas kitokiomis egzistavimo būsenomis trečiu suvokimo būdu - Intelektu, Išmintimi, Meile. Kartu su ego negali būti ramybės, ego turi nebūti, kad atsirastų ramybė.

Šie skirtingi psichologiniai elementai/ego egzistuoja ne tik čia, mūsų kasdieniniame gyvenime, bet taip pat ir sapnuose. Sapnai vyksta penktoje dimensijoje/Astralinėje realybėje, kurioje mes galime išmokti lankytis deramai, t.y. sąmoningai, panaudodami tam tikras technikas.

Skirtingos dimensijos yra persipynusios į vieną, taigi psichika yra daugiadimensinė. Kai jūs sapnuojate, jūs paprasčiausiai paliekate savo fizinį kūną, fizinį pasaulį ir keliaujate į penktą dimensiją. Jūs galite įsitikinti tuo per Astralinę Projekciją, kur jūs sąmoningai paliekate fizinį kūną ir keliaujate į tą dimensiją, vietoj to, kad keliautumėte ten nesąmoningai per sapnus.

Sapnuose pasąmonė/ego yra laisva klajoti ir projektuoti savo scenarijus astraliniame pasaulyje, kurie tada formuoja sapnus. Sąmoningumo būsenos ir svajonės kasdieniniame gyvenime yra tiesiogiai susiję su sąmonės ir pasąmonės būsenomis sapnuojant, kai miegame.

Penktoje dimensijoje gyvena skirtingi ego, kiekvienas jų yra visiškai atskira būtybė, jie įeina ar palieka žmogų pagal jiems suteiktą galimybę ir jie pasiima savo „maistą“ iš žmogaus psichinės energijos. Jie po vieną įeina į žmogaus tam tikras vietas psichikoje, kur jei mes stebėsime, galėsime juos pamatyti. Ši vieta, kurioje jie pasireiškia, yra viena ar daugiau iš penkių psichologinių centrų žmoguje. Kai jie išeina, įeina kitas ego ir tada jis gali tapti viršesniu ar prieštarauti prieš jį buvusiems ego.

Šis skirtingų psichologinių būsenų įėjimas ir išėjimas dažnai sukelia prieštaravimus viduje. Kartais kam nors iškyla meilės jausmas, o vėliau, galbūt, atsiranda neapykanta tam pačiam žmogui. Šie negatyvūs, ypatingai pirmosios „rūšies“ - gyvuliški aspektai, gali iracionaliai valdyti žmogaus elgesį. Pvz.: kilus konfliktui, kažkas gali išeiti iš darbo, o vėliau, kai pyktis išnyksta, greitai gailėtis tokio poelgio.

Kitu atveju, kažkas žino, kad sudavimas kitam žmogui yra blogai; jie turi moralinių vertybių rinkinį, tačiau vis tiek gali taip pasielgti. Žmonės gal visai nenori taip elgtis, bet jie jaučia, jog negali susilaikyti ir suduoda. Tai gali atsitikti su bet kuriuo kitu jausmu - tokiu kaip melavimas, įžeidinėjimas, godumas, kaltinimas, piktumas, nekantrumas, pavydas ir t.t. Tai taip pat parodo, kad žmonės nevaldo savo gyvenimų, nors jie gali manyti visai priešingai.

Alkoholikas gali norėti mesti gerti, bet dėl stiprių troškimų ir pripratimo gali nesugebėti taip padaryti. Toks žmogus tada kenčia savo veiksmų pasekmes, kurios gali būti ligota sveikata, draugų ir pinigų praradimas, muštynės ir t.t. Jei toks žmogus keistųsi ir nustotų gerti, jis atneštų į visą savo gyvenimą pasikeitimą. Taip yra ir su visomis kitomis psichologinėmis būsenomis. Kiekviena iš jų turi save atitinkantį veiksmą, kurį mus priverčia atlikti, ir mes gyvename pagal juos. Pavyzdžiui tinginystės nugalėjimas leidžia mums būti aktyvesniems.

Viskas žmogaus gyvenime: darbas, kurį jis turi, interesai, kurių žmogus laikosi, draugystės, kurios yra užmezgamos ir t.t. yra veikiama jo vidinių būsenų. Pavyzdžiui draugai yra pasirenkami pagal bendrus bruožus, kurie priklauso nuo abipusių panašių dalykų turėjimo: mėgimas tos pačios sporto šakos, humoras ir t.t. Taigi, keičiantis į gera viduje, gali pasikeisti visas žmogaus gyvenimas. Viskas vyksta pagal tai, kas yra viduje. Žmonės seka mechaniniais pėdsakais, bet keisdamiesi, jie prišauks naujus dalykus, nauji dalykai atsiras jų gyvenime.

Iš tiesu, nieko gero negalima tikėtis iš ego. Jie yra pagrįsti tais psichologiniais dalykais, kurie yra reikalingi gyvūnams išgyventi. Todėl, kai kuris žmonių elgesys atrodo gyvuliškas, ir kai pasaulyje matome žiaurumą - matome žmones elgiantis netgi blogiau, nei gyvūnus.

Pažiūrėkime į tam tikrą reakcija – nervingumą. Tada, kai tik jausitės susinervinęs, stebėkite vietą žemiau skrandžio. Ten yra emocinis centras, jis yra išsidėstęs aplink saulės rezginį. Ši emocija yra vadinama „drugeliai skrandyje“. Žinoma daug daugiau emocijų vyksta toje vietoje, pažiūrėkite ar galėsite pastebėti jas.

Asmenybė

Ją sudaro tai, kas yra įgyjama esant normaliai vystymosi eigai gyvenime; asmenybė yra suformuojama per septynis pirmus, vaikystės, gyvenimo metus. Asmenybė yra indas, per kurį ego ir sąmonė išreiškia save. Ji yra suformuojama iš gyvenimo patirčių ir į tai įeina visi įgyti įgūdžiai, tokie kaip vaikščiojimas, skaitymas, kalbėjimas ir t.t. Be viso to, sąmonė ir ego negalėtų funkcionuoti pasaulyje; sąmonė ir ego egzistuoja iš gyvenimo į gyvenimą, o asmenybė yra sukuriama ir po to išmetama kiekviename gyvenime.

Kiekviena asmenybė išsivysto unikaliai, priklausomai nuo asmens augimo aplinkybių, vietos ir gimimo laikmečio, tėvų, šeimos, ego ir t.t., visi šie dalykai veikia jos susiformavimą. Kažkas užaugintas pirmame šimtmetyje po Kristaus gimimo, turintis agresyvius tėvus, užaugtų skirtingai, nei kažkas užaugintas mylinčių tėvų šiais laikais. Skirtingos asmenybės turi skirtingus ego, kurie dominuoja. Kai yra sakoma, kad pvz., kažkas turi išdidžią asmenybę - tai yra ne asmenybė, bet ji yra tik indas arba priemonė, per kurią ego išreiškia save: galbūt per manieras, žodžius ar gestus.

Kiekvienas iš mūsų turi skirtingą asmenybę, nes ji yra įtakota mūsų ankstyvų gyvenimo patyrimų, pavyzdžiui, ko mus mokė tėvai, mokykla, į kurią ėjome, draugai, kuriuos turėjome, knygas, kurias skaitėme ir t.t. Asmenybė yra įgyjamą ir naudinga tik vienam gyvenimui; kai tik dabartinis gyvenimas pasibaigs, asmenybė, mirties akimirką, bus nurašoma kaip nereikalinga ir beyrant fiziniam kūnui palaipsniui išnyks kape.

Šios mirusių žmonių asmenybės yra tai, ką žmonės dažniausiai vadina vaiduokliais. Jie yra asmenybės likusios tų žmonių, kurie mirė. Todėl, jie yra matomi tose vietose, kur miręs žmogus gyveno. Jie egzistuoja penktoje dimensijoje ir yra sudaryti iš „mentalinės“ materijos; jie palaipsniui suyra po žmogaus mirties.

Asmenybė yra reikalinga, kad būtų galima funkcionuoti ir sąveikauti šiame pasaulyje, bet sąmonė ir ego yra svarbiausi dvasiniame žmogaus tobulėjime. Jie yra tai, su kuo mes „dirbame“. Asmenybė yra tik indas, per kurį šie du elementai gali pasireikšti.


Sąmonė

Ta dalis, kuri yra sąmoninga, yra Sąmonė. Ji yra dvasinė dalelė, nemirtinga asmens Esmė. Visas dvasinis tobulėjimas, tikra išmintis, inteligencija, meilė, taika ir mistiškos patirtys egzistuoja sąmonėje. Veikti ir reaguoti į pasaulį su sąmone yra trečias aukščiausias egzistavimo būdas, kai mes situacijoje veikiame pasitelkdami sąmonę. Jos sugebėjimai yra aktyvūs, reakcija - intuityvi ir inteligentiška. Matydami, jūs suvokiate be Proto ir ego įsikišimo. Tai galioja dalykams, kurie yra išorėje, ar psichologinių aspektų, kurie yra viduje, studijoms.

Kai sąmonė yra efektingai išvystoma - protas tampa įrankiu jai naudotis. Sąmonė turi visus dvasinius gabumus, tokius kaip intuicija, telepatija, kitų dimensijų matymas ir t.t. Buvimas sąmoningiems yra teisinga būsena kiekvienoje duotoje situacijoje. Tada, be šališkų emocijų ar nelanksčių požiūrių ir t.t., mes galime reaguoti į ją teisingai. Kai mes esame išlaisvinti iš subjektyvių ego pažiūrų, mes esame laisvi pamatyti realybę tokią, kokia ji yra. Kuo didesnis procentas pabudintos sąmonės, tuo didesnė galimybė suvokti realybę.

Sąmonė yra sąmoningas pasireiškimas. Gaudami informaciją iš visų penkių jutimų ir sąmoningai suvokdami tai, kas vyksta viduje psichologiškai, mes pabudiname sąmonę. Būdami sąmoningi, mes gyvename šiame momente, pabudiname sąmonę. Kiekviename individualiame ego yra įkalinta maža sąmonės dalelė, kuri gali būti išlaisvinta sunaikinant tą ego, laikantį ją įkalintą. Tada ji grįžta ir susijungia su likusia sąmonės dalimi, ir tokiu būdu sąmonė plečiasi. To pasekmės yra galimybė būti daugiau sąmoningam kasdieniniame gyvenime ir sapnuose, nes sąmonės lygis fiziniame pasaulyje yra tiesiogiai susietas su sapnais. Nesistengiant pažadinti sąmonės, paprastai sąmonės būna tik 3% visoje žmogaus psichikoje, o visą likusią dalį sudaro ego (pasąmonė); Taigi didysis veiksmas vyksta žmonėms nebūnant sąmoningiems.

Objektyviomis ir aiškiomis astralinėmis kelionėmis ir patirtims, ego turi būti stebimas ir sunaikintas. Kuo mažiau ego, tuo yra aiškesnė sąmonė ir aiškesnės patirtys. Jei daugiau yra ego, tai žmogus daugiau mato savo pačio ego/pasąmonės projekcijas.

Sąmonė ar esmė yra maža dalelė vienos didesnės Esybės, kuri egzistuoja ne eiliniame žmoguje, bet aukštesnėse dimensijose. Ji turi daug dalelių, ir kad tikrai pabustume dvasiškai, kiekviena iš šių sąmonės dalelių turi viena po kitos susijungti su Esybe. Tai yra ilgas ir sunkus procesas.

Kai sąmonė susijungia su aukštesnėmis dvasinėmis dalimis, yra atrandama tikra laimė. Eilinis žmogus gali pajusti tik pradinę laimę, kuri sklinda iš pagrindinės sąmonės. Tikra ir gili laimė yra įmanoma tik tada, kai yra inkarnuotos dvasinės Esybės dalelės. Tas, kas nėra jautęs šio jausmo, nežino ką tai reiškia.

Kai visi ego yra pašalinami, kai yra 100% sąmonės, ir integruojamos visos dvasinės dalelės - tada darbas yra užbaigtas.

Išmokimas pastebėti sąmoningumą: kaip jis veikia ir kaip jūs jį matote, yra būtinas, kad būtų galima stebėti įvairias būsenas viduje, išmokti reaguoti į situacijas geriausiu įmanomu būdu. Ir, jei pasiseks, pajusti laisvę, būvimą sąmoningiems čia ir dabar, pajausti tylos ir ramybės akimirkas.

 


   "Mūsų studijų tikslas    yra nustoti būti    demonais."

   - Samael Aun Weor

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos