Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Ego Pašalinimas

 

Tik intensyviai nugyventas gyvenimas duoda ilgalaikę išmintį; bet Protas, verčiantis mus daryti klaidas, kliudo mums prieiti Kosminio Mokslo amfiteatrą. Proto klaidos yra tie psichologiniai Defektai („aš“), kuriuos „Intelektualus Gyvūnas“, klaidingai vadinamas Žmogumi, nešiojasi savo viduje.

Psichologiniai defektai yra įsiskverbę į 49 pasąmonės lygmenis.

Mes negalime atpažinti ar surasti psichologinių „aš“ (Ego) visuose 49 pasąmonės lygmenyse, kadangi kiekvienas iš jų turi savo dalis skirtinguose mūsų kūnuose. Dėl to mes turėtume kreiptis į už protą viršesnę jėgą, kuri sunaikintų ego su savo gyvatiška ugnimi. Ta jėga yra mūsų Dieviškoji Motina Kundalini.


Dieviškoji Motina nukerta galvas ego


Tik Motina Kundalini iš induizmo paslapčių pažįsta visus 49 pasąmonės lygmenis. Išstudijuoti psichologiniai defektai nėra mūsų Esybės dalis. Štai kodėl, išstudijavus defektą Meditacijos pagalba, žmogus nuolankiai prašo Ram-IO (Motinos Kundalini) pašalinti jį per Seksualinę Super-dinamiką, pasitelkus Seksualinę Energiją.

Pasinaudodami Intelektu ir apmąstymu mes negalime pamatyti defekto prote. Visi užstringa šioje vietoje, nes mes nepažįstame kitų septynių proto kūnų, kur ego yra įsirengęs guolį.

Protas, intelektas, samprotavimas (ir visi kiti daugiau subjektyvūs metodai, su kuriais dirba žmogus), niekada negali pasiekti gilių pasąmonės lygmenų, kuriuose ego sąmoningai kuria savo filmą ir užmigdo mūsų sąmonę. Tik Kundalini, su seksualine ugnimi, gali pasiekti tuos 49 lygmenis, kad garantuotai sunaikintų tą, kuris sukelia mums skausmą, laiko mus varge, tą, kurį žmonės skausmingai myli, kurį materialistinė psichologija norėjo sudievinti, tą, kuris vadinamas ego ir kurį nori sunaikinti dialektiko Revoliucija, kad pasiektų visišką revoliuciją.

<...>

Geriausias pamokymas ego sunaikinimui yra intensyviai nugyventas, praktiškas gyvenimas. Tarpusavio santykiai yra nuostabus veidrodis, kuriame psichologinį „aš“ galima stebėti visame grožyje. Santykiuose su artimiausiais žmonėmis defektai veši spontaniškai, kurie šiaip yra paslėpti pasąmonės gilumoje; jie išlenda, nes pasąmonė išduoda mus ir jei esame stebėjimo parengtyje, mes pamatome juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.

Gnostikui yra didžiausias džiaugsmas, kai jis atranda vieną iš savo defektų, nes atrastas defektas taps mirusiu defektu. Kai mes pamatome defektą, mes turėtume matyti jį tarsi scenoje, kaip tas, kuris žiūri filmą, tik be pateisinimų ar pasmerkimų.

Neužtenka suvokti psichologinį defektą intelektualiai, mums būtina pasinerti į gilią vidinę meditaciją, kad pagautume ego visuose proto sluoksniuose.

Protas turi daug lygmenų ir gilumų. Jei mes nesuvokėme defekto visuose proto lygmenyse, tai mes nepadarėme nieko ir tas defektas toliau egzistuos kaip gundantis demonas mūsų pasąmonės gilumoje.

„Mes turime suprasti savo klaidas, atgailauti už jas, nuspręsti daugiau jų nekartoti, nesmerkti jų nei jas pateisinti. Kai smerkiame ar pateisiname klaidą, mes jos nesuvokiame; svarbu jas [klaidas] sąmoningai suvokti. Kai mes tampame visiškai ir absoliučiai „pažinūs apie savo sąmonę“, įkalintą tam tikrame defekte, tada tas defektas išsiskaido. Mes nuo jo išsilaisviname!“

- Samael Aun Weor, iš knygos „Esoteric Treatise of Theurgy“

Kai defektas yra visiškai suvokiamas visuose proto lygmenyse, tada jis suyra ir „aš“, kuris apibūdina tą defektą, yra suardomas į kosmines dulkes. Taip mes vis laikas nuo laiko mirštame. Taip mes vis kuriame savyje nuolatinį sąmonės centrą, nuolatinį gravitacijos centrą.

Kiekviename žmoguje, kuris nėra paskutinėje degeneracijos pakopoje, egzistuoja Budhata - budizmo principas, dvasinė medžiaga ar neapdirba medžiaga, kuri gali būti suformuota į tai, kas yra vadinama Siela. Daugybinis „aš“ kvailai iššvaisto minėtą dvasinę medžiagą absurdiškais pavydo, geismų, neapykantos, Sanguliavimo, prisirišimų, tuštybės ir t.t. sprogimais. Kai daugybinis „aš“ laikas nuo laiko žūsta, dvasinė medžiaga kaupiasi mūsų viduje tapdama pastoviu sąmonės centru.

Tokiu būdu mes, žingsnis po žingsnio, individualizuojame save; individualizuojame, pašalindami iš savęs ego. Tačiau mes aiškiname, kad individualybė nėra viskas; kartu su Betliejaus įvykiu mes turime keliauti toliau, į super-individualybę.

Psichologinio „aš“ šalinimas yra labai rimtas darbas. Mes turime giliai save išstudijuoti visuose proto lygmenyse. „Aš“ yra knyga su daugeliu skyrių. Mes turime akimirka po akimirkos studijuoti savo emocijas, mintis, veiksmus be pasiteisinimų ar pasmerkimų. Turime visiškai suvokti, t.y. giliai suvokti kiekvieną ir kartu visus defektus savo proto gelmėje.

Daugybinis „aš“ yra pasąmonė. Kai mes pašaliname „aš“, pasąmonė tampa sąmone. Mes turime pasąmonę paversti sąmone, ir tai yra įmanoma tik pasiekiant „aš“ sunaikinimą. Kai sąmonė užima pasąmonės vietą, mes įgyjame tai, kas yra vadinama nuolatine sąmone.

Tas, kuris mėgaujasi nuolatine sąmone, kiekvienu momentu gyvena sąmoningai ne tik fiziniame pasaulyje, bet taip pat ir Vidiniuose Pasauliuose. Dabartinė žmonija turi 97% pasąmonės, todėl ji giliai miega ir fiziniame pasaulyje, ir aukštesniuose pasauliuose ne tik miegant fiziniam kūnui, bet ir po mirties.

Mes turime siekti „aš“ mirties, turime laikas nuo laiko mirti, čia ir dabar fiziniame pasaulyje, kaip ir visose kosminio proto realybėse.

Turėtume būti negailestingi sau ir vykdyti psichologinio „aš“ skrodimą su savęs kritikavimo didžiu skalpeliu.

 

Ištrauka iš knygos „The Revolution of The Dialectic“, pagal Samael Aun Weor.

 


    "Pirma garbinimo     stadija yra tyla."

       - Mahometas

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos