Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Sauliškieji Kūnai


Sauliškieji kūnai


Astralinis Kūnas

Okultinėje literatūroje daug yra prirašyta apie šią ypač įdomią astralinės projekcijos temą.

Čionai labai tinka paminėti [eksperimente] minimo Lorano nepageidaujamą hipnozinį fenomeną (1894 m. liepos 10d.), kai žymusis hipnotizuotojas pulkininkas Rošas eksperimentavo su hipnotizmu. Jis, pasitelkdamas apgailėtiną neprotingumą (kaip tie, kurie niekina klasiką Ars Magna Brevis Experimentum Periculosum), pasiekė tai, ką galima apibendrinti kaip hipnozines būsenas, tarpusavyje atskirtas daugeliu kitų letarginių būsenų (šio dalyko studijoms atsidavę žmonės visa tai labai gerai žino).

Prie trijų tipiškų hipnozės būsenų, žinomų kaip letargija, katalepsija ir somnambulizmas, pulkininkas Rošas pridėjo daugelį kitų gilesnių būsenų, iš viso – trylika. Šios būsenos tarpusavyje buvo atskirtos einančiomis viena po kitos letarginėmis būsenomis, kuriose pacientas atrodo vis labiau įminga tam, kad nuosekliai pabustų į „naujas būsenas“, kiekvieną kartą vis labiau nutolusias nuo budrumo būsenos.

Būsenoje numeris penki prie užhipnotizuoto paciento kairio šono pasirodo mėlynas fantomas. Taip pat ir būsenoje numeris šeši, prie paciento kairio šono pasirodo kitas fantomas, tik raudonas. Tada, pasiekus būseną numeris septyni, abu fantomai susijungia ir tampa vienu, o pasiekus būseną numeris aštuoni jie kartu įsiskverbia į netaisyklingas baltai violetines juostas.

Būsenoje numeris devyni, taip integravęsis astralinis Dvynys sustiprina santykinę judesių laisvę nepažeisdamas sidabrinės gijos, kuri jungiasi su fiziniu kūnu, kadangi šios gijos nutraukimas reikštų mirtį.

Hipnozinėje būsenoje numeris vienuolika (kaip sako pulkininkas Rošas), astralinis dvynys linksta link išsilaisvinimo, link visiško išsilaisvinimo nuo jo fizinių saitų, kai tuo tarpu tam tikros bjaurios formos ar velniški „Aš“ siautulingai juda iš dvynio ir į jį, sukeldami baisias paciento konvulsijas.

Dabar, kadangi mes pasiekėme šią skyriaus dalį, verta paaiškinti, jog pulkininkas Rošas demoniškus paciento „aš“ apibūdino kaip „bjaurias lervas“.

Kai nelaimingas pacientas mato, kaip jį puola tokie gyvuliški padarai (su kiekvienu kartu jų vis daugėja), jis jaučia, jog netenka gyvybinių jėgų ir sielvartaudamas prašosi būti pabudintas, kad tokiu būdu būtų išlaisvintas nuo šio košmaro. Tai yra būsena numeris dvylika.

Būsena numeris trylika yra galutinė: užhipnotizuotas pacientas yra visiškai išlaisvinamas nuo jo fizinių saitų; taigi jis laisvai keliauja aukštesnėse erdvės dimensijose.

Aiškiai galima suvokti, jog visi šie hipnoziniai eksperimentai iš esmės yra nusikalstami. Hipnotizuotojas, šiuo atveju, yra panašus į negailestingą vivisekcininką, kuris su savo menka inteligencija giriasi esąs išmintingas ir kankina vargšus gyvūnus, kad atrastų gamtos paslaptis. Tarp jų vienintelis skirtumas yra tas, jog mūsų nupasakotame hipnoziniame eksperimente jūrų kiaulyte yra nelaimingas užhipnotizuotas pacientas.

Visuotinis Kristiškasis Gnostikų Judėjimas moko praktiškų ir efektyvių sistemų tam, kad dvynį būtų galima valingai atskirti nuo fizinio kūno ir sąmoningai su juo keliauti be žalingų ir kenksmingų hipnozinių transų.

Išmintingas Priešingybių Analogijos dėsnis kviečia mus suvokti, jog jei egzistuoja trylika subjektyvių ir negatyvių hipnozės būvio būsenų dvynio projekcijai, tai taip pat egzistuoja ir trylika kitų objektyvių ir pozityvių būsenų naudingos ir natūralios dvynio projekcijos metu.

Būtina suvokti, jog tas, kas nori išmokti kaip sąmoningai keliauti dvynio viduje, pirmiausiai turi pabudinti savo sąmonę.

Kai pabunda Sąmonė, astralinė projekcija daugiau nėra problema. Šventi raštai tvirtina, jog būtina pabusti, bet Žmonės ir toliau gyvena su miegančia sąmone.

Atėjo metas suvokti, jog dvynys (užfiksuotas kai kuriose fotografinėse juostelėse ir analizuotas pulkininko Rošas) nėra tikrasis Astralinis Kūnas.

Dvynys buvo, yra ir visada bus molekulinės, mėnuliškos ir protoplazminės prigimties.

Astralinis kūnas yra elektroninės, sauliškos prigimties. Saulės astralinis kūnas neturi nieko neaiškaus, migloto ar subjektyvaus. Sauliškasis astralinis kūnas yra kūnas iš audinių ir kaulų; jis yra sudarytas iš rojaus audinių, o ne iš Adomo audinių.

Eiliniai žmonės (išskyrus labai retus atvejus) visada gimsta su gerai žinomu mėnulišku dvyniu ir niekada su sauliškuoju astraliniu kūnu.

Vargšas „Intelektualus Gyvūnas“ turi molekulinį kūną, troškimų kūną ar mėnuliškąjį dvynį. Jis neturi sauliško astralinio kūno, jis turi jį susikurti.

„Intelektualūs gyvūnai“ gyvena savo fiziniame kūne, tačiau miego metu ir po mirties, jie gyvena už jo ribų. Taigi būdami ne fiziniuose kūnuose, jie klajoja aplink apsirengę savo molekuliniu dvyniu. Pseudoezoterikai ir pseudookultistai molekulinį kūną pavadino astraliniu kūnu. Vis dėlto, toks molekulinis kūnas nėra astralinis kūnas.

Taip vadinamos „bekūnės kelionės“ visada yra atliekamos su mėnuliškuoju dvyniu; sutraukius fizinius ryšius, jis gali laisvai keliauti per visą Paukščių Taką be jokio pavojaus.

Kiekvienas vienuolis gali išvystyti aukštesnįjį emocinį centrą ir jei tikrai yra užsibrėžęs tikslą, jis gali pašalinti (iš savo vidinės prigimties) žemesniuosius troškimus ir gyvuliškas aistras. Tačiau ne taip yra sukuriamas astralinis kūnas.

Šis dalykas, susietas su astralinio kūno sukūrimu, visada buvo, yra ir visada bus absoliučiai seksualinė problema.

Egzistuoja okultinė maksima, kuri sako: „Kaip viršuje, taip ir apačioje“. Mes taip pat galime teigti: „Kaip apačioje, taip ir viršuje“. Jei visada yra reikalingas falo ir įsčių seksualinis susijungimas, kad sukurti fizinį kūną, tada taip pat visiškai logiška teigti, jog seksualinis aktas yra būtinas sukurti sauliškajam astraliniam kūnui. 

Laikas nuo laiko, šiame sudėtingame pseudoezoterikos ir pseudookultizmo labirinte gali atsirasti kai kurie klajojantys, degeneravę Infraseksualai, kurie tikriausiai teigs, jog astralinis kūnas gali būti sukurtas be seksualinio akto būtinybės, kadangi mes jau turime du polius, vyrišką ir moterišką.

Tie mokyti visažiniai nenori suvokti, kad Lemūrijos hermafroditų laikai baigėsi ir, kad kūrimas be seksualinės kooperacijos, be seksualinio akto tarp vyro ir moters būtinybės, gali būti atliktas tik autentiško hermafrodito.

Lemūrijos hermafroditai turėjo falą ir įsčias, ir visiškai išsivysčiusius visus vyriškus ir moteriškus organus taip pat; todėl jie galėjo kurti ir daugintis be seksualinio akto būtinybės. Tačiau visi pseudoezoterikai ir pseudookultistai, kurie nekenčia Seksualinės Magijos, niekada nepademonstravo mums, jog jie turi visiškai išsivysčiusius ir vyriškus, ir moteriškus seksualinius organus. 

Ko yra gausu, kaip blogio piktžolių šioje ydingoje, ištvirkusioje ir pasmerktoje Arijų Civilizacijoje, tai - netikrų hermafroditų, Lilitos homoseksualų, gėjų.

Žmogaus organizme, pagal muzikinę skalę DO-RE-MI-FA-SOL-LA-SI, yra sukuriamas seksualinis Vandenilis. Seksualinio vandenilio SI-12 ypač gausu Sėkloje; šio tipo vandenilis kristalizuojasi į naujus žmogaus kūnus ir, kai yra išmintingai transmutuojamas, įgauna pavidalą astraliniame kūne.

Susilaikant nuo seksualinio impulso, kad išvengti sėklos išsiliejimo, seksualinis vandenilis SI-12 gauna specialų šoką, kuris perneša jį į kitą, antrą aukštesniąją oktavą.

Naujos oktavos raida vyksta pagal septynias skalės natas DO-RE-MI-FA-SOL-LA-SI.

Okultistas niekada neturėtų ignoruoti to, jog substancijų transformacija žmogaus organizme vyksta pagal oktavų dėsnį.

Seksualinių vandenilių SI 12 susijungimas (iš vyro ir moters, ir visko, kas lydi šį susijungimą) leidžia mums pernešti seksualinį vandenilį į kitą, antrą aukštesniąją oktavą, ko pasekmė yra minėto vandenilio kristalizavimasis į nuostabią astralinio kūno formą. Toks tobulumo kūnas gimsta iš tos pačios medžiagos, tos pačios substancijos, tos pačios Materijos, iš kurios gimsta ir fizinis kūnas. 

Iš tikrųjų tai ir yra švino pavertimas Auksu; kitais žodžiais sakant, fizinio kūno transmutacija į astralinį kūną. Bet kokiam organizmui yra reikalingas maistas ir astralinis kūnas ne išimtis. Auksiško astralinio kūno maistas yra vandenilis 24.


Mentalinis Kūnas

Imanuelis Kantas, žymus vokiečių filosofas, savo žymiajame kūrinyje „Grynojo proto kritika“ pademonstravo transcendentinės logikos galimumą.

Transcendentinės, aukštesniosios logikos (kuri pati savyje turi galią atverti paslapties duris) formulės žmonijai buvo pateiktos ir užrašytos indostaniečių šventuose raštuose dar daugelį šimtmečių prieš Bakoną ir Aristotelį.

Ezoterinė filosofija niekada nelaikė Aristotelio logikos neklaidinga ir totalitariškai visagališka.

Privalu suvokti ir žinoti, jog aukštesnioji logika egzistavo prieš tai, kai buvo suformuluoti deduktyviniai ir induktyviniai metodai.

Transcendentinė logika yra intuicijos logika, begalinės erdvės logika, ekstazės logika.

Kiekvienas ezoterikos tyrinėtojas aukštesniąją logiką gali atrasti Plotino darbuose, tose vertingose studijose, kurios kalba apie suvokiamąjį grožį.

Piotras Uspenskis teigė:

„Aš šią aukštesniosios logikos sistemą pavadinau „Tertium Organum“, kadangi, po Aristotelio ir Bakono, mums tai yra trečiasis mąstymo kanonas - instrumentas. Pirmas buvo „Organon“, antras - „Novum Organum“. Bet trečias egzistavo pirmiau nei pirmas.“

Akivaizdžiai galima suvokti, jog žmogus savo galioje turintis šį proto raktą, gali ir turi be jokios baimės atverti nuostabias kosminių priežasčių pasaulio duris. 

Per daugelį stebėjimo ir patirties metų mes pamatėme, jog tikra ekstazė vyksta per matematinius dėsnius ir logiką.

Pirmiausiai prisiminkime mistiškos patirties vieningumą (kas yra labai tinkamas pavadinimas). Šventos ekstazės būsenoje visi mistikai konkrečiai jaučia kažką bendro, jaučia panašų jausmą ir neabejotiną identiško pobūdžio ryšį.

Antra, apsvarstykime labai įdomų mistinės kalbos atvejį. Pasitelkdami sveiko proto lyginamąsias religijų studijas mes patvirtinome, jog skirtingų epochų mistikai kalba ta pačia ezoterine kalba ir naudoja tuos pačius žodžius. Neabejotinai, šitai mums parodo mistinių patirčių nuostabią realybę.

Trečia, paminėkime stebinantį informacijos atitikimą, kuris labai artimai apjungia mistines patirtis su tikromis gyvenimo aplinkybėmis.

Iš tokių aplinkybių mes galime tiksliai nustatyti štai ką: visumos vieningumo pojūtį, laiką – labai savotišką naują pojūtį, begalybės, malonumo ar bjaurėjimosi pojūtį, vientisas žinias apie visumą vienoje vietoje ir, galiausiai, nepamirštamą begalinio gyvenimo ir beribės sąmonės patyrimą.

Reakcingi, regresyvūs ir atsilikę žmonių tipai, savo protus įkalinę formalioje logikoje ir niekada nesivarginę studijuoti aukštesniosios logikos, elgiasi lyg tikri kvailiai, kai bando interpretuoti ezoterinę knygą.

Intelektualūs nenaudėliai atmeta mistišką patyrimą, kadangi pastarojo jie negali įkalinti savo formalioje logikoje.

Bet blogiausia, jog šie reakcinės logikos visažiniai ne tik kad visa tai ignoruoja, bet dar daugiau, jie ignoruoja, kad ignoruoja.

Vertinti mistinių patirčių informaciją iš tiesų yra nelogiška ir tai yra ignorancijos lūžio taškas.

Tikra ezoterika remiasi mistiniu patyrimu, o pastarasis paklūsta transfinitinių [begalinių] skaičių matematikai ir neabejotiniems aukštesniosios logikos dėsniams.

Ankstesniame skyriuje mes studijavome astralinį kūną. Pilnas mūsų aukštesniojo emocinio centro pasireiškimas vyksta per astralinį kūną.

Šiame skyriuje būtina suvokti kas yra Mentalinis Kūnas, kas yra Protas, kas yra aukštesnioji logika.

Visiškas mūsų aukštesniojo mentalinio centro išvystymas gali būti pasiektas tik per sauliško tipo mentalinį kūną.

Eiliniai žmonės teturi tik mėnuliškus mentalinius kūnus, toks protoplazminis kūnas yra gyvuliškos prigimties.

Žemesnysis Manas ar materialus protas, apie kuriuos teosofija taip gausiai kalba, tėra mėnuliškas protas. 

Faktas, jog „intelektualus gyvūnas“ turi gyvulišką protą, nėra stebuklas, kadangi iracionalūs žvėrys taip pat jį turi. Atsitiko taip, kad pastarieji niekada nesuteikė intelektualios formos savo protams ir tai yra vienintelis skirtumas.

Jei mes iš tikrųjų norime mąstyti su Kristaus protu, su aukštesniąja logika, su gnostiška Arhato Inteligencija, būtina yra susikurti mentalinį kūną.

Sulaikant seksualinį impulsą (kad išvengti sėklos išsiliejimo) seksualinis vandenilis SI-12 gauna antrą specialų šoką, kuris perneša jį į trečią aukštesniąją oktavą, kurios raida tada vyksta pagal septynias muzikinės skalės natas DO-RE-MI-FA-SOL-LA-SI.

Seksualinio vandenilio Si-12 kristalizacija (nuostabiame sauliškame mentalinio kūno pavidale) vyksta pagal išmintingą muzikinių oktavų dėsnį.

Neįmanoma susikurti sauliško mentalinio kūno be trečios skalės septynių natų. Jogas, kuris niekada nepraktikavo Sahadža Maithunos gali paversti save į tikrą mentalinės koncentracijos atletą. Tačiau jis niekada nesusikurs sauliško mentalinio kūno su Pranajamos ar mentalinių pratimų pagalba, nes tai yra, visada buvo ir visada bus 100% seksualinė problema.

Autentiškas ir tikras sauliškasis mentalinis kūnas yra rojaus kūnas, laimės kūnas, pripildytas nenumatomos tobulybės.

Žmonės, kurie mano, jog sauliškasis mentalinis kūnas yra miglotas, garų pavidalo, skystas ir t.t., apgailėtinai klysta. Sauliškasis mentalinis kūnas taip pat yra organizmas iš audinių ir kaulų, rojaus audinių; tai yra audiniai, kurie nėra iš Adomo.

Sauliškasis mentalinis kūnas gimsta iš seksualinio akto, neišliejant Ens Seminis ir jam taip pat reikalingas maistas ir vystymasis. Šis kūnas yra maitinamas vandeniliu 12.

Sauliškasis mentalinis kūnas turi tris šimtus tūkstančių klanų ar magnetinių centrų ir visi iš jų turi vibruoti tokiu pačiu tonu... ir be jokios aritmijos.

Tie Inicijuotieji, kuriems priklauso sauliškasis mentalinis kūnas, visada mąsto pasitelkdami aukštesniąją logiką, transcendentinę logiką.

Pasitelkdami Aristotelio aksiomas kaip modelį, mes galime inteligentiškai išreikšti principinę aukštesniosios logikos aksiomą tokiu būdu: „A yra tiek A, kiek ji nėra A. Viskas yra tiek A, kiek nėra A“. Viskas yra viskas.

Loginė formulė: „A yra tiek A, kiek ji nėra A“, atitinka transfinitinės matematikos formulę, kuri teigia: „Dydis gali būti didesnis arba mažesnis už jį patį“.

Perskaitę šias eilutes intelektualūs visažiniai, kurie yra įkalinti formalioje logikoje, su pasipiktinimu niekinančiai įvertins šias formules ir teigs, jog jos yra nelogiškos ir absurdiškos.

Žmonės su mėnuliškais protais nesugeba suprasti sauliškųjų žmonių aukštesnės logikos.

Dabar, mieli skaitytojai, jūs suvoksite kodėl intelektualūs nenaudėliai tampa tikrais kvailiais, kai jie bando interpretuoti senovines teogonijas.

Mėnuliškas protas yra tikras asilas ant kurio mes turime joti, jei tikrai norime pergalingai įžengti į dangiškąją Jeruzalę Verbų sekmadienį.


Priežastinis Kūnas

Šiame skyriuje mes pasiekiame Priežastinį Pasaulį, sąmoningos valios nuostabų pasaulį elektroniniame regione.

Ten žemiau, Molekuliniame Pasaulyje, kitame blogio upės krante, egzistuoja liūdna vieta, ne kančioms, bet atodūsiams, kurie vietoj raudojimų ir garsių aimanų, skamba ore, kuris amžinai sūkuriuoja aplink tamsoje.

Ten, tame molekulinio pasaulio Limbe, gyvena Vergilijus, poetas iš Mantua, Dantės Mokytojas. Taip pat ten gyvena visi tie pseudoezoterikai ir pseudookultistai, naivios, nekaltos sielos, kurios nebuvo nuplautos nuo jų pirminės nuodėmės ir kurios tikėjo, jog gali giliai save realizuoti nedirbdamos su maithuna Devintoje Sferoje. Tos naivios sielos padarė klaidą neapsirengdamos trimis šventomis dorybėmis (trimis Sauliškaisiais Kūnais: astraliniu, mentaliniu, priežastiniu).

Ankstesniuose skyriuose mes studijavome sauliškąjį astralinį ir sauliškąjį mentalinį kūnus, dabar mes studijuosime sąmoningos valios kūną, Priežastinį Kūną.

Gnostikai studentai turi turėti gilų tikėjimą ir būti labai gerai apsisiautę trimis šventomis dorybėmis, jei iš tikrųjų jie nenori toliau egzistuoti limbe.

Rytų fakyrai siaubingu būdu kovoja viduje, kad išvystytų valios jėgą. Visas fakyro kelias susideda iš daugelio neįtikėtinų ir sudėtingų fizinių praktikų.

Kiekvienas fakyras sugeba gerai prisitaikyti bet kokioje sudėtingoje fizinėje pozoje, nejudindamas fizinio kūno valandų valandas, mėnesius ir netgi metus; arba jis gali sėdėti ant skruzdėlyno ar po tropinės Saulės deginančiais spinduliais.

Bet koks fakyras gali sėdėti, ištiesęs rankas kryžiaus stiliumi, ant nuogo akmens po saule ar tarp dyglių ištisus mėnesius ar metus.

Iš tikrųjų fakyrai išvysto valios jėgą sunkiuoju būdu, pasitelkdami visas šias fizines kančias. Tačiau jie nesusikuria sąmoningos valios kūno (priežastinio kūno), nes tai yra 100% seksualinė problema.

Jei sąmoningos valios kūnas (priežastinis kūnas) galėtų būti sukurtas fakyrų fizinėmis kančiomis, tada pagal Panašumo ir Analogijų dėsnį ir paklūstant hermetiškai maksimai, kuri sako: „Kaip viršuje, taip ir apačioje“, mes taip pat turėtume teigti, jog kūnas iš audinių ir kaulų, fizinis kūnas, irgi gali būti sukurtas su tokiomis praktikomis. Taigi tėvo ir motinos seksualinis aktas būtų nebereikalingas.


Vulkano kalvė
Vulkano kalvė


Taigi tokio absurdo teigimas būtų apgailėtina klaidingos idėjos pasekmė.

Sąmoningos valios kūnas (priežastinis kūnas) gali būti sukurtas tik liepsnojančioje Vulkano Kalvėje.

Mes galime ir turime suteikti seksualiniam vandeniliui SI-12 (pasitelkdami maithuną Devintoje Sferoje) specialų trečią šoką, jog jis pereitų į ketvirtą aukštesniąją DO-RE-MI-FA-SOL-LA-SI oktavą.

Seksualinio vandenilio SI-12 kristalizacija į nepakartojamą priežastinio kūno (sąmoningos valios kūno) pavidalą vyksta pagal septynias skalės natas.

Sauliškasis astralinis kūnas gimsta trečioje Ugnies Iniciacijoje. Sauliškasis mentalinis kūnas gimsta ketvirtoje Ugnies Iniciacijoje. Priežastinis kūnas ar sąmoningos valios kūnas gimsta penktoje Ugnies Iniciacijoje.

Tas, kam priklauso priežastinis kūnas ar sąmoningos valios kūnas, transformuoja save į mahatmą, Baltosios Brolijos adeptą.

Pirmoji Ugnies Iniciacija įvyksta kai fizinio kūno gyvatė susijungia su Tėvo Atomu magnetiniame lauke, kuris randasi nosies šaknyje.

Antroji Ugnies Iniciacija įvyksta kai vitalinio kūno gyvatė susijungia su Tėvo atomu magnetiniame lauke, kuris randasi nosies šaknyje.

Trečioji Ugnies Iniciacija įvyksta kai astralinio kūno gyvatė pasiekia trečiąją širdies menę, prieš tai praėjusi Amritos Nadi.

Ketvirtos Ugnies Iniciacijos adventas įvyksta kai mentalinio kūno gyvatė pasiekia ketvirtą slaptą širdies menę, prieš tai praėjusi iš smegenų į širdį pro Amritos Nadi.

Penktoji Iniciacija yra nuostabus kosminis įvykis, kuris įvyksta kai penktoji gyvatė, priežastinio kūno gyvatė, pasiekia penktą ezoterinę širdies menę, prieš tai pasiekusi smegenis.

Penktasis kosminis festivalis yra didingas; naujai gimęs priežastinis vaikas šimtmečių karietoje yra nugabenamas į šventyklą. Šiam nuostabiam įvykiui altorius yra apdengiamas Veronikos šventa skraiste, virš kurios yra rodomas tviskantis dygliais karūnuotas dieviškasis rostras.

Veronikos šventa skraistė simbolizuoja Kristaus-valią, sąmoningos valios kūną.  

Kristaus valia gali vykdyti tik Tėvo valią Žemėje, tokią, kokia ji yra Danguje. „Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip Tu“.

Tarp bronzos amžiaus senovinių griuvėsių buvo rasta daugelis galvų, karūnuotų dyglių vainikais, kurios buvo iškaltos ant uolų.

Ecce Homo atvaizdas turi vainiką ne tik todėl, kad primintų mums istorinį įvykį, susietą su mūsų garbintino Jėzaus Kristaus kančiomis, bet taip pat parodytų būtinybę susikurti Kristaus-valios sauliškąjį kūną.

Svarbu yra žinoti, būtina suvokti, jog priežastinis kūnas yra neapsakomas organizmas, kurio mitybai ir vystymuisi taip pat reikalingas maistas. Priežastinio kūno maistas yra vandenilis 6.

Daug yra prirašyta apie keturis kūnus (fizinį, astralinį, mentalinį ir priežastinį). Kai kurie žmonės man rašė ir klausė, kodėl mes neminime Lingam Sarira (gyvybinio kūno)? Mano atsakymas tokiems žmonėms yra visada toks pat: vitalinis kūnas tėra tik aukštesnioji fizinio kūno dalis; dėl to ezoterikoje vitalinis kūnas yra laikomas viena su ląsteliniu kūnu. 

Neišmanantys aiškiaregiai painioja mėnuliškus kūnus su sauliškais kūnais. Jie netgi padaro klaidą tikėdami, jog vargšas „intelektualus gyvūnas“ (klaidingai vadinamas žmogumi) jau turi tobulą septyneto struktūrą.

Apgailėtina, jog neįgudę aiškiaregiai painioja Budhatą (kuri yra patalpinta mėnuliškuose protoplazminiuose kūnuose) su autentišku ir tikru priežastiniu kūnu ar sauliškuoju sąmoningos valios kūnu. 

Budhata ar Esmė yra tik dalelė Žmogiškosios Sielos mumyse. Taigi painioti Budhatą ar Esmę su priežastiniu kūnu yra absurdas.

Kartą prie puotos stalo, mano tikroji Esybė, Slaptasis atsisėdo su kitais dviem žmonėmis; pirma buvo mano Budhi, mano Valkirija, kitas asmuo buvau aš, Žmogiškoji Siela, apsirengusi priežastiniu kūnu.

Mano Viešpats atsistojo ir pasakė: „Aš turiu dvi Sielas; pirma yra Budhi, Dvasinė Siela ir ji yra moteriška; antra yra Žmogiškoji Siela ir ji yra vyriška. Žmogiškoji Siela yra siela, kuri dirba. Taigi kol Žmogiškoji Siela dirba, Dvasinė Siela žaidžia. Tokia yra mano doktrina.“  

Šią pamoką aš gavau iš savo tikrosios Esybės Samaelio priežastiniame pasaulyje ar sąmoningos valios pasaulyje.

 


Ištrauka iš knygos „The Doomed Aryan Race“, pagal Samael Aun Weor

 


 „Egzistuoja treji vartai  link savidestrukcinio  pragaro: geismas,  pyktis, gobšumas.“ 

 - Bhagavad Gita 16.21

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos